Ashburn +3,7 °C Dangus giedras
Pirmadienis, 20 Kov 2023
Ashburn +3,7 °C Dangus giedras
Pirmadienis, 20 Kov 2023

Vilkų problemai spręsti EK mūsų valdžiai apynasrio neuždėjo

2022/09/20


„ŪKININKO PATARĖJO“ AKCIJA „VILKININKYSTĖ AR AVININKYSTĖ?“ 

„Ūkininko patarėjo“ redakcijai pradėjus ieškoti tinkamiausio vilkų problemos sprendimo būdo, siekiant šių plėšrūnų medžioklės taisyklių pakeitimo, vis didesnė visuomenės dalis įsitraukia į diskusiją, kurios tikslas viską sustyguoti taip, kad ir avis būtų sveika, ir vilkas sotus. Todėl kreipėmės į Europos Parlamento (EP) narį Bronį Ropę, kad šis paaiškintų, kaipgi ši problema atrodo iš Briuselio varpinės.

Bronis Ropė, plėšrūnų medžioklės taisyklės, vilkų apsauga

Prieš penkerius metus mokslininkų atliktas tyrimas atskleidė, kad Europos kontinentiniame žemyne, neskaičiuojant Rusijos, gyvena apie 17 tūkst. vilkų, Europos Sąjungoje – apie 13–14 tūkst. Tiesa, reikia pripažinti, kad nors tam tikrose Europos dalyse vilkų daugėja, yra ir tokių, kur jie beveik išnykę. „Tad vilkų apsauga ir jų daroma žala, būdai jai kompensuoti yra svarbios diskusijų temos EP“, – ŪP teigė B. Ropė.

Pasak europarlamentaro, esamas reglamentavimas leidžia valstybėms narėms nukrypti nuo Buveinių direktyvos nuostatų, t. y. mažinti vilkų populiaciją, kai norima apsaugoti viešuosius interesus. Europos Komisija (EK) ne kartą yra pareiškusi, kad, jos nuomone, esami įrankiai yra pakankami ir peržiūrėti Buveinių direktyvos neketinama.

„Šios direktyvos 16 straipsnio 1 dalies a–d dalys leidžia nukrypimus, kai norima prevenciškai išvengti didelės žalos turtui, o e punktas leidžia nukrypti, tik jei ankščiau išvardintų punktų negalima taikyti ir jei tenkinamos visos specialios sąlygos“, – EK įstatymų vingrybes redakcijai aiškino B. Ropė. Anot jo, Europos Teisingumo Teismas yra išnagrinėjęs Suomijos bylą vilkų klausimu, po kurio EK 2021 m. rudenį paskelbė gaires, kuriomis privalo vadovautis visos šalys. Jose nurodoma, kad Buveinės direktyvos nukrypti leidžiančios nuostatos „turi būti naudojamos kraštutiniu atveju“ ir tik tuomet, kai „nėra priimtinos alternatyvos“ ir įrodoma, kad „nukrypti leidžianti nuostata nekenkia populiacijų palankios apsaugos būklės palaikymui“. „Taigi, bet kokios populiacijos valdymo priemonės turi būti pagrįstos moksliškai ir užtikrinti pakankamą vilkų skaičių tam tikroje teritorijoje“, – konstatavo Lietuvos atstovas EP.

EK pozicija: visose šalyse vilkai atlieka svarbią funkciją – užtikrina laukinių žvėrių, būtent stambių kanopinių, pavyzdžiui, šernų, stirnų ir tauriųjų elnių, populiacijos valdymą. Tai ypač aktualu plintant ligoms, pavyzdžiui, Afrikiniam kiaulių marui. Tiesa, vienas iš iššūkių – užtikrinti, kad nevyktų vilkų ir šunų kraujomaiša, kuri lemia ne tik genetinius pakitimus, bet ir vilkų elgsenos pokyčius – jie mažiau bijo žmonių, gyvena arčiau ūkių, gali užpulti žmones. „O tai jau vyksta ir Lietuvoje“, – šalies įvykių sekamumą demonstravo B. Ropė.

Beje, hibridizacija su šunimis yra pripažįstama kaip viena didžiausių grėsmių vilkų išsaugojimui Europoje, todėl visos ES šalys turi stipriai stengtis, kad būtų pašalintos to priežastys – ypač kontroliuojant beglobius ar laisvai ūkiuose vaikštančius šunis. Hibridizacijos prevencijai jau ne kartą buvo skirtos ES lėšos įvairiems projektams remti.

„Kitas iššūkis – žala ūkininkams, jai kompensuoti skiriamos ES lėšos“, – kalbėjo B. Ropė. Pasak pašnekovo, Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai yra skirtas kaimo subjektų informavimui, mokymui, konsultavimui ir bendradarbiavimui remti, siekiant suderinti biologinės įvairovės išsaugojimą ir ūkininkavimą. Taip pat yra numatytos prevencinės priemonės, kurias valstybės narės gali susiplanuoti ir remti ūkininkus – apsauginių tvorų įrengimui, šunų įsigijimui, elektriniams piemenims ir darbo sąnaudų kompensavimui.

Kai žalos išvengti nepavyksta, ES numatytos rizikos valdymo priemonės, kurios tam tikrose ribose gali kompensuoti gamybos ar pajamų nuostolius. Valstybės narės taip pat gali nustatyti valstybės pagalbos schemas, pagal kurias galima iki 100 proc. kompensuoti saugomų laukinių gyvūnų padarytą žalą. Papildoma parama numatyta ir LIFE programoje, kur galima teikti paraiškas projektams, palengvinantiems ūkininkavimo ir stambiųjų miško mėsėdžių sambūvį.

„Taigi, apibendrindamas sutinku, kad vilkų keliama žala ūkininkams yra rimta problema, kita vertus, EK nežada peržiūrėti nustatytos tvarkos, taigi, ir toliau dirbsime pagal teisės aktus, kurie priimti iki šiol“, – konstatavo europarlamentaras.

Svarbiausia, ką norėtųsi išskirti iš mūsų delegato EP pasisakymo, yra tai, kad visos šalys, taip pat ir Lietuva, susiduriančios su ūkiniams gyvūnams vilkų daroma žala, turi nemažai galimybių remti ūkininkus – tiek prevencinėms priemonėms įsirengti, tiek žalai kompensuoti. „Ar tai yra daroma iš tiesų – priklauso nuo Vyriausybės narių sprendimų“, – kaip ir atsiribodamas nuo mūsų valdžios sprendimų kalbėjo B. Ropė. Be to, jis teigė, jog vertinant situaciją Lietuvoje akivaizdu, kad reikia gerokai pasistūmėti teikiant adekvačią paramą prevencinėms priemonėms. „To būtina reikalauti iš politikų, juo labiau kad ES suteikė galimybę finansavimą skirti iš BŽŪP“, – neabejojo EP narys.

 

Bronio ROPĖS biuro nuotrauka

2022.09.20 Dainius ŠEPETYS ŪP korespondentas

Susijusios temos - skaitykite: Bronis Ropė, plėšrūnų medžioklės taisyklės, vilkų apsauga

Dalintis

2023/03/20

Trumposios maisto tiekimo grandinės: ko trūksta proveržiui?

VDU ŽŪA langas. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Bioekonomikos plėtros fakulteto profesorė  dr. Vilma ATKOČIŪNIENĖ dalijasi įžvalgomis apie iššūkius, kylančius trumpųjų maisto tiekimo grandinių plėtrai.
2023/03/20

Nauji GAAB standartai ir ekoschemos – iššūkiai ir galimybės

Dauguma ūkininkų jau turbūt spėjo susipažinti su nauju Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiu planu ir geros agrarinės ir aplinkosaugos žemės būklės (GAAB) standartais.
2023/03/20

Po dvejų metų pertraukos Lietuvoje – vėl paukščių gripo židinys

Praėjusios savaitės pabaigoje Varėnos r. sav. Matuizų sen., Urkionių k., esančiame nedideliame ūkyje, kuriame buvo laikomi 34 naminiai paukščiai, nustatytas labai patogeniškas H5N1 potipio paukščių gripas (LPPG). Aplink pauk&s...
2023/03/20

Ragina laiku pasirūpinti burnos sveikata

Kovo 20-ąją, minint Pasaulinę burnos sveikatos dieną,  ligonių kasos drauge su medikais kviečia savo burnos ir dantų sveikata pradėti rūpintis daug atsakingiau: nepamiršti burnos higienos, tikrintis dantis profilaktiškai, o jiem...
2023/03/20

Bankų apklausa: naujų paskolų paklausa ir bankų norima prisiimti rizika mažėja

Pabrangęs skolinimasis, santūresni lūkesčiai dėl ateities ir įmonių investicijų atidėjimas sumažino paskolų paklausą, rodo naujausia Lietuvos banko atlikta komercinių bankų apklausa. Be to, ir patys bankai atsargiau vertina riziką ir kelia skolini...
2023/03/20

Konkurencijos taryba: laikinasis solidarumo įnašas gali iškreipti konkurenciją

Konkurencijos tarybos nuomone, Finansų ministerijos planuojamas laikinasis solidarumo įnašas, kurį turėtų mokėti dalis kredito įstaigų, gali iškreipti konkurenciją rinkoje ir pažeisti valstybės pagalbos taisykles.
2023/03/20

Svarbiausia – išmokti džiaugtis ir netapti vejos tarnais

Akivaizdu, kad pilkų, asfaltuotų privačių kiemų era baigėsi ir jau neįsivaizduojame sodybos be žolynėlio. Diskusijos dėl vejos praktiškumo liko antrame plane, bet vis dažniau karštai pasiginčijame, kaip ji turėtų atrodyti, ar būtina ...
2023/03/20

K. Navickas: pieno rinkoje gerų ženklų nematome

Vilnius, kovo 20 d. (BNS). Pieno rinkoje daug žadančių gerų ženklų nematyti, sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, į Briuselį atvykęs tartis dėl finansinės Europos Komisijos (EK) paramos Lietuvos pieno ūkiams.
2023/03/20

Patvirtinti Šviečiamosios gyvulininkystės programos dalyviai

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas patvirtino 40 švietimo įstaigų, įtrauktų į Šviečiamąją gyvulininkystės programą, sąrašą.