Ar visus šunis ant vilkų karsime?

Ar Lietuvoje esti bešeimininkių, sulaukėjusių šunų, jų gaujų? Tikriausiai yra, tačiau dėl jų skaičiaus, daromos žalos specialistai nesutaria ir reiškia skirtingas nuomones, todėl į šį klausimą pabandėme pažvelgti iš esmės.

Būtinos diskusijos problemai spręsti

Visai šviežias atvejis, kai Kupiškio rajone naktį ūkininką užpuolė gyvūnas, kurį per grumtynes žmogus nudūrė. Iš pradžių galvota, kad tai vilkas, tačiau atlikus genetinius tyrimus paaiškėjo, kad tai net ne hibridas, o paprasčiausias šuo. Prisiminus šį atvejį, kyla klausimas, o kas mūsų šalyje atsakingas už tokius gyvūnus? Pirmiausia kreipėmės į Lietuvos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistus, tačiau šie atsakė, kad bešeimininkiai, valkataujantys gyvūnai yra savivaldybių atsakomybė.

Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) patarėjas kaimo ir teritorijų planavimo klausimais Gediminas Vaičionis, „Ūkininko patarėjo“ paklaustas apie aukščiau minėtą atvejį Kupiškio rajone, atsakė: „Tikėkimės, kad taip daugiau nebeatsitiks, tačiau atkreipiu dėmesį, kad kalbame ne apie bešeimininkius ar beglobius gyvūnus, o apie jau sulaukėjusius, tad šiuo atveju įprastos, Gyvūnų gerovės įstatyme numatytos priemonės nėra efektyvios.“

Kalbėdamas apie tokių šunų keliamas problemas ir jų sprendimų būdus, G. Vaičionis teigė, kad šiems klausimams spręsti būtinos platesnės diskusijos. Jis kaip pavyzdį pateikė Biržų rajono savivaldybę, kuri susidūrė su tokio tipo problema ir pasiūlė keisti Medžioklės įstatymą: leisti sulaukėjusius, agresyvius gyvūnus medžioti gyvenamųjų vietovių teritorijoje. „Savivaldybių turimi įrankiai – neveiksmingi, nes sulaukėjusius šunis sunku pagauti“, – kalbėjo LSA specialistas, užsimindamas, kad sulaukėjusio gyvūno negalima laikyti gyvūnų prieglaudose, nes tai kelia pavojų jų darbuotojams ir aplinkiniams.

Smilgius okupavo laukiniai šunys

Į Biržų rajono savivaldybę kreipėsi Smilgių kaimo gyventojai, nebegalėdami pakęsti valkataujančių šunų išpuolių. „Laukiniai šunys masiškai pjauna kaimo gyventojų šunis, kates, vištas ir visa, ką gyvą silpnesnį suranda gyventojų kiemuose“, – savo rašte dėstė smilgiškiai. Jie teigė, kad Smilgiuose nesaugu ne tik naminiams gyvūnams, bet ir patiems gyventojams. Rašte buvo prašoma į problemos sprendimą leisti įsijungti medžiotojams. Savo ruožtu Biržų medžiotojų būrelio nariai taip pat parašė raštą, kuriame prašoma leisti Smilgiuose panaudoti šaunamuosius ginklus siekiant sumedžioti laukinius šunis, kurie kelia grėsmę vietos gyventojų ir jų turto saugumui.

Komentuodamas situaciją G. Vaičionis teigė, kad LSA prašė Aplinkos ministerijos (AM) atstovų skubiai priimti ar inicijuoti teisės aktų pakeitimus, kurie leistų spręsti sulaukėjusių šunų kontrolės klausimą. „Inicijavome susitikimą su AM atstovais LSA Žemės valdymo ir kaimo reikalų komitete, bandėme juos įtikinti, kad būtina keisti teisės aktus, deja, atsakymo iš ministerijos iki šiol nesulaukėme“, – konstatavo ŪP pašnekovas.

Situacija vertinama skirtingai

Ieškodama situacijos vertinimo kituose šalies regionuose redakcija kreipėsi į Visagino savivaldybės administraciją, kurios direktorius Virginijus Andrius Bukauskas informavo, kad didelės grėsmės dėl valkataujančių (bešeimininkių) šunų rajone nėra. „Neturime duomenų, kad valkataujantys šunys būtų užpuolę gyventojus, todėl tikimės, kad ir toliau tokių incidentų nebus“, – kalbėjo V. A. Bukauskas, užsimindamas, kad dažniau pasitaiko problemų ir skundų dėl neprižiūrėtų, blogai vedžiojamų gyvūnų. Pasak direktoriaus, vienas iš prevencinių problemos sprendimo būdų, kad gyvūnai netaptų bešeimininkiais, tai gyvūnų ženklinimas mikroschemomis. „Savivaldybės administracija yra sudariusi bepriežiūrių ir bešeimininkių gyvūnų laikinosios globos ir kitų gyvūnų priežiūros paslaugų teikimo sutartį, kuria vadovaujantis yra gaudomi šias kategorijas atitinkantys gyvūnai, dėl to Visagino savivaldybėje valkataujančių šunų skaičius yra nežymus“, – ŪP užtikrino  administracijos direktorius.

Sulaukėjusių, bešeimininkių šunų problemą daugelis specialistų mato skirtingai, netgi sėdėdami tose pačiose rogėse. Štai Jonavos savivaldybės atstovas spaudai Evaldas Utyra, matyt, valdžios vardu, redakcijai tvirtino, kad rajone valkataujantys šunys grėsmės gyventojams nekelia, nes bešeimininkių šunų nėra tiek daug, kad situaciją būtų galima vadinti problemiška. O tos pačios savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Jonas Marčiukaitis įžvelgė grėsmių.

Pasak J. Marčiukaičio, tokie šunys gali užsikrėsti nepagydoma liga – pasiutlige, kuria gali lengvai susargdinti žmones ar gyvulius. Valkataujantys šunys gali apkrėsti vilkus ir kitus mėsėdžius gyvūnus mėsėdžių maru. „Ši liga sunaikintų ar iki minimumo sumažintų vilkų ar kitų mėsėdžių gyvūnų populiacijas“, – profesionaliai situaciją komentavo pašnekovas, kuris yra ir Jonavos rajono medžiotojų būrelio „Lokys“ vadovas. „Valkataujantys šunys kryžminasi su vilkais, o šuns ir vilko mišrūnai agresyvesni žmonių ir naminių gyvūnų atžvilgiu“, – teigė pašnekovas. Jo nuomone, valkataujantys šunys, nutolę nuo gyvenvietės daugiau nei 200 m, turi būti sunaikinti.

Kaune šunis pakeitė stirnos

Lietuvoje dirba per 70 savo veiklą įteisinusių gyvūnų globėjų, atitinkančių privalomuosius reikalavimus. Palyginus su ankstesniais laikotarpiais, šis sąrašas nuolat pasipildo naujais globėjais. Jei Lietuvoje tiek daug beglobiais, bešeimininkiais šunimis besirūpinančių organizacijų ir pavienių asmenų, tai iš kur atsiranda valkataujančių šunų problemos? Šį klausimą uždavėme Gyvūnų globos asociacijos (GGA) vadovui Vytautui Gustaičiui.

„Lietuvoje praktiškai neegzistuoja valkataujančių šunų problema, nes tokių gyvūnų pas mus beveik nėra, – redakcijai sakė V. Gustaitis, primindamas, kad pastaruoju metu šalies gyvūnų prieglaudose šunų sumažėjo net 2 kartus. – Šunys masiškai išvežami į užsienio šalis, kur jų laukia nauji šeimininkai, tad pas mus vienišą bėgiojantį šunelį galima pamatyti tik atokiame kaime.“ GGA vadovas patikino, kad pasitaiko atvejų, kai šuo pabėga nuo gerokai pagyvenusių šeimininkų, kurie jau nebesugeba tinkamai pasirūpinti savo augintiniu. Pašnekovas, paklaustas, kaip yra su sulaukėjusiais, agresyviais šunimis, teigė, kad šią gana retą problemą turėtų spręsti seniūnai, nes jie geriausiai valdo tokio tipo informaciją. „Sužinoję apie sulaukėjusį keturkojį seniūnai per savivaldybės institucijas gali užsakyti paslaugą iš tokia veikla užsiimančių įmonių, o jos, turėdamos tam tinkamą įrangą, sugaus klajojantį šunį, – pamokė V. Gustaitis ir numetė akmenį į medžiotojų daržą: – kasdien važinėju po visą Kauną ir niekur nematau valkataujančių šunų, o stirnų visur pilna, štai prieš keletą dienų prie IX forto suskaičiavau jų per 20.“

Sulaukėję šunys – nemedžiojami gyvūnai

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje.

Dainius ŠEPETYS

ŪP korespondentas

Susijusios temos – skaitykite: sulaukėję šunys, bešeimininkiai gyvgūnai, hibridas, Gyvūnų gerovės įstatymas