Ūkininkai su ministru pasikalbėjo „akis į akį“

Akademijoje (Kėdainių r.) surengtas išplėstinis Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) prezidiumo posėdis, į kurį atvyko žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, buvo skirtas iš ministro lūpų išgirsti atsakymus į žemdirbiams pačius aktualiausius klausimus. Būta ir pažadų, o į dalį klausimų aiškių atsakymų nesulaukta. Visgi džiugu, kad net po dvejus metus trukusių prašymų ministras pagaliau ryžosi susitikti su ūkininkais. Su jais K. Navickas bendravo beveik pustrečios valandos.

Klausysimės meldinių nendrinukių?

Posėdžiui pirmininkavęs LŪS vicepirmininkas, Kupiškio rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Zigmantas Aleksand­ravičius pirmiausia pasidžiaugė, kad Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) užėjo gerumo priepuolis ir šį kartą atvežė krūvelę knygų „Melioracija visiems“ (autorius Zenonas Kinderis). Melioracija Lietuvoje šiomis dienomis – viena aktualiausių temų, nes valstybė šiai sričiai skiria labai mažą finansavimą. Atvežtų dešimties knygelių užteko tik tądien posėdyje dalyvavusiems LŪS prezidiumo nariams.

„Gerbiamas ministre, mes labai ilgai ir kantriai laukėme šio susitikimo, – pradėjo pokalbį Z. Aleksandravičius. – Buvau vienas iš pirmųjų, kuris pareikalavo Jūsų eiti į pelkes ir klausytis meldinių nendrinukių čiulbėjimo. Tie klausimai iki skausmo mums visiems žinomi, atsakymų į juos negauname dvejus metus. Šiandien yra riba – arba mes išgirstame, kad tie visi mūsų prašymai kokiu nors būdu bus sprendžiami, arba imsimės drastiškų priemonių. Jau turime savo veiksmų planą, tai nebus vien streikų štabas. Manau, šiandien pokalbis turėtų būti labai tiesus, aiškus ir nedviprasmiškas. Tai yra mūsų gyvenimas. Jūsų gyvenimas yra tik kabinetuose ir laboratorijose.“

Z. Aleksandravičius priminė, kaip jis neseniai grįžo iš Kroatijos, kur buvo sprendžiami Europos Sąjungos (ES) ūkininkų reikalai. Pastebėjo, kad ir ten tas pat – problemos labai didelės, daugeliu atvejų valdžia ūkininkų nesupranta, neįsigilina į jų problemas. Kaimyninės Lenkijos žemės ūkio ministras taip pat nesusikalba su savo šalies žemdirbiais.

LŪS pirmininkas Raimundas Juknevičius, pakvietęs ministrą į tribūną, siūlė pradėti nuo bene aktualiausios neišsprendžiamos nūdienos problemos – dėl daugiamečių pievų. K. Navickas tikino, kad Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginis planas yra pateiktas Europos Komisijai (EK), daugiau derybų ir koregavimų jau beveik mėnesį nevyksta ir yra laukiama tik formalaus patvirtinimo. Ministras tvirtino, kad pavyko susiderėti dėl daugiamečių pievų ir ganyklų apibrėžimo, ir sakė tikintis, jog nuo kitų metų tas „klausimas užsidarys visam laikui“.

Nors dabar reikėtų atkurti 25 tūkst. ha pievų, sprendimo dėl to ŽŪM dar nepriėmė, nes, K. Navicko teigimu, vis ieškoma deklaravimo variantų, bus tariamasi su ūkininkais, kuriems tai yra ypač aktualu. Ministerija kreipėsi į EK dėl daugiamečių pievų ir ganyklų sankcijų reglamento įgyvendinimo. EK padarė nemažų nuolaidų, už kurias ministras esą esantis jai dėkingas.

Ar teks uždaryti ūkį?

Pakruojo rajono ūkininkų sąjungos pirmininko pavaduotojas Gedas Špakauskas klausė ministro, kas blogiausiu atveju laukia 100 ha ūkio, kuriame išarta 70 ha pievų – ar neteks uždaryti tokio ūkio, nes jame nėra gyvulių? K. Navickas tikino, kad visus konkrečius atvejus reikės spręsti atskirai, nes kol kas nėra tokių asmeninių istorijų. „Mūsų, kaip valstybės, paslankumas yra žymėti, kuriose vietose galime pridėti kultūrinių pievų, t. y. turėti tam tikrą susitarimą su ūkininkais, kad nereikėtų jų atkurti ten, kur struktūra yra iš esmės pasikeitusi“, – aiškino ministras.

Anykščių rajono ūkininkų sąjungos narys Dainius Arlauskas atsivežė konkretų pavyzdį: „Per 11 metų suariau daugiau kaip 500 ha pievų, karvių neturiu, įsipareigojau bankams, kreditoriams auginti grūdus. Pirkau ir nuomojuosi žemę. Ką man dabar reikės daryti?“, – klausė jis. Ministras atsakė, kad ne jis sukūręs šią problemą. D. Arlauskas nenusileido: „Jūs esate mūsų galva, mūsų atstovas. Pirkdamas žemę, investuodamas pinigus, imdamas kreditus tikėjausi užnugario, o ne priešiškumo.“ K. Navickas, aiškindamas situaciją, išreiškė viltį, jog ir ši problema turėtų būti išspręsta.

Z. Aleksandravičius pastebėjo, kad nors ne šis ministras sukūrė tokią situaciją, tačiau jis turi imtis priemonių, kad toks absurdas būtų panaikintas, kitaip žemdirbiai gali imtis įvairių kraštutinių protesto priemonių. „Manau, kad šis klausimas nuvilnys iki pat ES žemės ūkio komisaro, jeigu reikės – ir iki Jungtinių Tautų Organizacijos. Negalime sunaikinti savo ūkių dėl kažkokių kvailų reikalavimų. Nėra taip, kad negalėtume susitarti, tik labai liūdna, kad ŽŪM nėra agronomų, nėra su kuo kalbėti apie žemę. Tai viena iš priežasčių, kodėl šiandien nesusišnekame“, – tvirtino Z. Aleksandravičius, kuriam susirinkę žemdirbiai pritarė plojimais.

LŪS vicepirmininkas, Plungės rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Marijus Kaktys ragino keisti procedūras, pasak jo, ES neturi teisės žemdirbiams nurodinėti, kaip jie turi dirbti. „Turime principingai kelti klausimą, kad jei nėra gyvulių, tai nebereikia ir daugiamečių pievų. Praeis kažkiek metų ir vėl bus kalbama, kad nesipriešinome ir prisidarėme nesąmonių“, – pastebėjo jis.

Jurbarko rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Jovarauskas klausė, ar ŽŪM yra suskaičiavusi, kiek ūkininkai praras dirbamos žemės, kai bus „išimti iš gamybos“ 3 m šalia melioracijos griovių. Jurbarkiečio teigimu, yra tokių vietų, kur 10 ha laukas, o iš visų keturių pusių jį supa melioracijos grioviai.

Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Mindaugas Maciulevičius kėlė kitą problemą. Pasak jo, viena didžiausių grėsmių – saulės elektrinės, kurioms skiriamos didelės investicijos ir kurios statomos pievose. „Juk tų pievų plotai, investuotojų teigimu, sumažės dar dešimtimis tūkstančių ha. Ar bus galimybė deklaruoti jas ne kaip statinių zonas, o pievas, kuriose ganysime avis?“ – klausė M. Maciulevičius. Jis pastebėjo, kad belgai, danai, airiai jau leidžia plotus su saulės kolektoriais deklaruoti kaip pievas.

Ministras K. Navickas tvirtino, kad to buvo klausta EK, o atsakymas toks – jeigu yra klasikinės saulės elektrinės, beveik prigludusios prie žemės, tai jų negalima deklaruoti kaip pievų. O jeigu jos bus pakeltos aukščiau, toks variantas – svarstytinas.

Išsiaiškinta ir padėkota...

Posėdyje taip pat aptartos strateginio plano keliamos aktualijos – deklaravimo taisyklės, deklaruojami plotai, geros agrarinės aplinkosauginės būklės reikalavimai, ekoschemos, kaimo plėtros priemonių veikla ir t. t. Ministro klausta dėl paramų panaudojimo neefektyvumo ir už tai metamų kaltinimų žemdirbiams, dėl valstybinės ir vietinės reikšmės keliuose įrengiamos saugaus eismo infrastruktūros, dėl valstybinės žemės, įsiterpusios tarp ūkininkų sklypų iki 1 ha.

Klausimų apie tai pateikė Kelmės rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Martynas Puidokas, Kėdainių rajono ūkininkas Šarūnas Šiušė, Pakruojo rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Albinas Navickas, Radviliškio krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Ignas Hofmanas ir kiti dalyvavę ūkininkai.

Posėdžiui pasibaigus M. Maciulevičius savo socialinio tinklo paskyroje parašė: „Šiandien Lietuvos ūkininkų sąjungos išplėstiniame prezidiumo posėdyje kūrėme pirtį ministrui! Temperatūra įkaito iki beveik maksimumo! Reziumė – normalus, konstruktyvus dialogas, diskusija su daug klausimų ir laukiamų sprendimų. Ačiū visiems už retai pasitaikančią gerą diskusiją.“

Autoriaus nuotraukos

Stasys BIELSKIS

ŪP korespondentas

Susijusios temos - skaitykite: išplėstinis LŪS prezidiumo posėdis, ministras K. Navickas, su ūkininkais