Sultingoji portulaka: nereikli, bet skani

Paprastoji portulaka, nors Lietuvos daržuose ne naujiena, vis dar nėra populiari. Tačiau ši sultinga daržovė ir prieskonis pasižymi dideliu vitaminų kiekiu, nuo senų laikų vertinama ne tik kaip maistas, bet ir vaistas, o auga itin sparčiai ir nereikliai.

Nijolė MAROČKIENĖ

LAMMC SDI mokslo darbuotoja

Ir daržovė, ir prieskonis

Paprastoji portulaka (Portulaca oleracea L.) – portulakų (Portulaca L.) genties, portulakinių (Portulaceae) šeimos vienmetis žolinis augalas. Lietuvoje kaip prieskoninis augalas auginamas nuo 1964 m.

Paprastosios portulakos tėvyne laikomos Rytų Indijos, Irano, Kinijos ir Mažosios Azijos šalys. Į Vakarų Europą pateko per Egiptą. Literatūros šaltiniai teigia, kad egiptiečiai šį augalą vertino ir kaip prieskonį, ir kaip malonaus skonio daržovę.

Mėgėjiškuose daržuose auginama sėjamųjų portulakų (var. sativa DC.) atmaina. Tai vertinga ankstyva ir greitai užauganti lapinė daržovė. Maistui vartojami jauni, sultingi, stori lapai ir jauni ūgliai.

Vertingi lapeliai ir stiebeliai

Portulakose daug baltymų, ląstelienos, cukrų, mineralinių druskų, organinių rūgščių, vitamino C ir provitamino A. Jos užauga iki 40 cm. Augalo stiebas šliaužiantis, sultingas, vidutiniškai 1,5 cm storio, prie pagrindo šakotas. Lapai ovalūs, 3–7 cm ilgio, 1–3 cm pločio, lygiais kraštais, sodriai ar šviesiai žali, mėsingi, sultingi.

Žiedai geltoni, balti ar rausvi, susitelkę po kelis stiebų atsišakojimuose. Žiedų ir lapų spalva priklauso nuo veislės savybių. Žydėjimas tęsiasi nuo liepos pradžios iki vėlyvo rudens. Sėklos – tamsiai pilkos ar juodos spalvos, smulkios, auga ir bręsta dėžutėse.

Netoleruoja šalnų

Augalai iš dalies pakenčia pavėsį. Geriausiai auga atviroje ir šviesioje vietoje, drėgnoje dirvoje. Portulakos yra šilumą mėgstantys augalai. Jos puikiausiai auga ir mūsų šalyje, bet patariama pasirinkti pietinę pusę ir nuo vėjų apsaugotą vietą.

Augalai nėra reiklūs dirvai, tačiau sunkaus molio dirvos jiems auginti netinkamos. Geriausiai portulakos auga trąšioje, purioje, humusingoje ir drėgnoje dirvoje.

Portulakos – ilgos dienos augalai, tačiau jautrūs žemai temperatūrai. Paprastai jos sėjamos į atvirą gruntą šalnų pavojui praėjus. Sėklos visiškai sudygsta maždaug po 10–12 dienų. Portulakų sultinga lapija užauga vidutiniškai per 25–30 dienų nuo sėjos.

Jos auginamos sėjant tiesiai į gerai paruoštą dirvą eilėmis. Sėjama 20–30 cm atstumu į paruoštus vidutiniškai 1–1,5 cm gylio griovelius. Sėklos neužžeriamos žemėmis, o tik prispaudžiamos. Jei sudygo per tankiai, retinama 3 cm atstumu, paliekant stipriausius daigelius. Jie jautrūs šalnoms. Kad sėklos gerai sudygtų, optimaliausia 18–20 ºC temperatūra.

Mėgsta drėgmę ir trąšas

Tiek dygstant sėkloms, tiek augalui augant, reikalinga drėgmė. Jei portulakos silpnai auga, tenka ir papildomai tręšti. Geriausia tręšti per lapus 0,2 proc. tirpalu, t. y. 10 l vandens ištirpinus 20 g kompleksinių, greitai tirpstančių trąšų. Lapų kokybė labai priklauso nuo azoto ir fosforo.

Per vegetaciją sultingų lapų ir stiebų derlių galima nuimti iki trijų kartų, nes nupjovus ir palikus neaukštus stiebus, maždaug per tris savaites augalai vėl atželia.

Maistas ir vaistas

Maistui portulakų lapai ir stiebai vartojami švieži ir jauni. Nuskintus lapus reikėtų iškart suvartoti arba įdėti į šaldytuvą ar laikyti vėsioje patalpoje. Tinka salotose kartu su kitomis daržovėmis, naudojama kaip priedas ruošiant padažus, sriubas. Skanu ir sveika šviežios portulakos, susmulkintos ir sumaišytos su sviestu, tepti ant sumuštinių. Galima marinuoti, virti, šaldyti, naudoti kaip prieskonius.

Portulakos žolę žmonės valgo ir ja gydosi nuo seno. Šį augalą gerai pažinojo ir įvairias ligas ja gydė dar tokie senovės tautų gydytojai kaip Hipokratas, Plinijus. Portulakos naudojamos kaip vaistas sutrikus inkstų, kepenų veiklai, šlapimo pūslės ligoms gydyti, nemigai lengvinti, apetitui gerinti.

Arabų gydytojai senovėje paprastąja portulaka gydė cukrinį diabetą, įvairius uždegimus.

Jolantos Tamašauskienės nuotraukos