Skęstantiesiems valstybė išties ranką ar šiaudą?

2022/11/26

Vyriausybė skelbia suteikianti malonę sunkumų dėl energetinės krizės patiriančiam verslui, atidėdama mokesčių mokėjimą be delspinigių. Tai galioja ir žemės ūkiui, tačiau ūkininkai dėl to nedžiūgauja. Ne vienam tokia priemonė panaši į pūlingo danties gydymą liaudiškomis priemonėmis, kas gali tik priartinti liūdną galą. Žemdirbių organizacijų atstovai nuogąstauja, kad tiems, kuriems dabar yra sunkiausia, valstybė ištiesti pagalbos rankos neskuba.

ūkininkai, Džiuginta Balčiūnienė, mokestinė nepriemoka, neskaičiuojami delspinigiai

Mokesčius atideda pusmečiui

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, paraiškų dėl mokestinės pagalbos priemonių taikymo sulaukta kol kas iš 53 mokesčių mokėtojų, iš kurių vieną pateikė žemės ūkio srityje veikiantis juridinis asmuo. VMI Nepriemokų administravimo departamento direktorė Džiuginta Balčiūnienė „Ūkininko patarėjui“ aiškino, kad mokesčių mokėtojų, kurie atitinka nustatytus kriterijus ir kurių paraiškos tenkinamos, mokestinei nepriemokai, susidariusiai nuo 2022 m. spalio 7 d. iki 2023 m. balandžio 30 d., nevykdomas išieškojimas, už tą laikotarpį neskaičiuojami delspinigiai ir netaikomos palūkanos, jei iki 2023 m. balandžio 30 d. pateikiamas prašymas sudaryti mokestinės paskolos sutartį (MPS) ir ji sudaroma iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. Paraiškos dėl mokestinės pagalbos taikymo priimamos iki kitų metų vasario 28 d.

VMI nurodo kriterijus, kuriuos turi atitikti mokesčių atidėjimu pasinaudoti norintys juridiniai ir fiziniai asmenys. Vienas pagrindinių – 2021 m. energijos sąnaudos turėjo sudaryti 10 ir daugiau procentų šiuo laikotarpiu patirtų visos veiklos sąnaudų (išlaidų), 2022 m. ši dalis nesumažėjo.

Ne pagalba, o kilpa

Lietuvos šiltnamių asociacijos (LŠA) valdybos pirmininkas, bendrovės „Agrošiltnamiai“ direktorius Paulius Andriejavas skeptiškai vertina Vyriausybės reklamuojamą priemonę. „Tai neišsprendžia problemų, tik nukelia jas į priekį. Ir jeigu dar, sakykime, ne visi ūkininkai yra pakankamai finansiškai raštingi, tai tampa ne pagalba, o kilpa, nes atidėjus, susikaups didesnė mokesčių suma, kurią vis tiek reikės grąžinti. Daugelis jau buvo patekę į tokią situaciją per pandemijos laikotarpį, kai taip pat buvo atidėti mokesčiai. Kai susikaupė didelė skola, kai kam iškilo dar daugiau problemų“, – ŪP teigė jis.

Patrauklesnė žemdirbiams būtų priemonė, kuri suteikia lengvatines paskolas, tačiau toli gražu ne visi tuo gali dabar pasinaudoti, nes tokių paskolų jau prašė karantino metu. „Blogiausia, kad yra sumuojama valstybės pagalba. Tie, kas pandemijos metu paėmė lengvatines paskolas, nebegali daugiau jų imti, nors jų labai reikia. Per pandemiją krito pardavimai, buvo susidurta su finansiniais sunkumais, vėliau nelauktai užgriuvo energetinė krizė. Šiltnamių sektorius tam itin jautrus, bet skolintis nebegali“, – aiškino pašnekovas.

Šiltnamių daržovių augintojai vylėsi, kad Vyriausybė nepaliks jų, kompensuos bent dalį milžiniškai išaugusių šildymo kaštų, siūlė įvairių variantų, kad nereikėtų atleisti darbuotojų, tačiau kol kas atsako nesulaukė. „Regis, sektoriui nedaug tos paramos ir reikėjo, bet negavome nieko. Tikėjomės ilgalaikių paskolų, bet ir to negavome“, – nusivylimo neslėpė LŠA valdybos pirmininkas. Anot jo, daug kam teko sumažinti darbuotojų skaičių. „Agrošiltnamiai“ atleido 60 žmonių, nes 3 mėnesiais anksčiau baigė sezoną. „Nežinome, kaip bus kitąmet. Realiai gamybai Vyriausybė nenori skirti dėmesio“, – liūdnai konstatavo P. Andriejavas.

Pinigų yra, bet remti nenori?

„Dėl mokesčių atidėjimo – juokas, čia pagalbos ašaros, neverta nė pradėti, nes pakliūsi į biurokratines pinkles, sugaiši daugiau laiko ir nebus naudos, mokesčius vis tiek reikės sumokėti“, – su šypsena Vyriausybės paramos idėją komentavo Kaišiadorių rajono paukščių augintojas Sigitas Petkevičius, tiesa, pridūręs, kad kam nors tokios priemonės gal bus ir aktualios, ir reikalingos.

Žemdirbiai, pasak ūkininko, laukia kitokios pagalbos, tačiau valstybė neskuba padėti, nors ir turi tam galimybių. „Mums iš esmės daug svarbesni kiti dalykai. Labai pabrangus gamtinėms dujoms, persitvarkiau taip, kad būtų galima naudoti propano ir butano dujų mišinį. Šį antrinį naftos perdirbimo produktą galima pirkti iš Mažeikių naftos. Buvo kalbama, kad tokioms investicijoms – reikia pirkti talpas, jas įkasti, bus parama. Laukiame, bet, matyt, nieko nesigaus“, – apgailestavo S. Petkevičius.

Paukščių augintojas jaučiasi nusivylęs ir dėl kito dalyko – atmestos paraiškos gauti paramą valdoms modernizuoti. Anot jo, ūkis visus reikalavimus atitinka, tačiau iki reikiamo balų skaičiaus pritrūko vieno balo. „Nepatenku, nors reikia naujos įrangos, rekonstruoti ir pan. Keisti dalykai darosi: 30 metų dirbu paukštininkystės sektoriuje, per tą laiką visko būta – ir geresnių, ir prastesnių laikų, bet išgyvenome. Ir dabar planuojame žvelgdami į ateitį, bet Žemės ūkio ministerijai kyla kažkokių abejonių, negali skirti paramos. Dabar, kai visiems sunku ir, svarbiausia, – yra pinigų paremti, nenori padėti – esą neleidžia kažin kokie išrasti kriterijai. Tai tikrai varo į neviltį“, – neslėpė ūkininkas.

Pažeidžiami tie, kuriuos liaupsino