Inžinierius tapo pažangiu ūkininku

Vienu geriausių Suvalkijos krašto ūkininkų šiemet pripažintas Mokolų kaime gyvenantis Robertas Ardzijauskas, turėdamas inžinieriaus aukštojo mokslo diplomą, ryžosi tapti ūkininku ir iš tėvų perimti kuriamą ekologinį serbentyną Cykakalnyje (Marijampolės sav.). Nuo 10 ha ūkis išaugo iki 80 ha. Dabar Roberto ūkį sudaro daugiau kaip 32 ha ekologiškas serbentynas, taip pat jis augina apie 30 ha kviečių, apie 10 ha cukrinių runkelių ir maždaug tiek pat – žirnių.

Išaugino tėvų ūkį

Daugelis viduriniosios ir jaunosios kartos ūkininkų savo ūkius kūrė tėvų ūkių pagrindu. Taip nutiko ir R. Ardzijauskui. Jo tėvai turėjo mišrų ūkį, mama bendrovės fermose dirbo selekcininke, jai gyvulininkystė buvo gerai žinoma sritis, tad ir savame ūkyje Ardzijauskai laikė gyvulių. Tačiau vėliau jų atsisakė ir įveisė nemažą ekologišką serbentyną. Kauno technologijos universitete inžineriją studijuojantis Robertas stengdavosi padėti kaime gyvenantiems tėvams. Kai senoliai jau nelabai pajėgė dirbti sunkių kaimo darbų, Robertui teko apsispręsti – toliau eiti inžinieriaus keliu ar ūkininkauti.

„Kai dirbau inžinieriumi, atidirbdavau valandas ir laisvas, o ūkininkaudamas tam skiriu visą laiką, beveik nėra poilsio. Tie sezonai tarp derliaus nuėmimo ir sėjos beveik susitinka. Pavyzdžiui, cukrinius runkelius kartais pabaigiu vežti tik sausį, o jau vasarį reikia galvoti apie pavasario darbus“, – „Ūkininko patarėjui“ pasakojo pats jau pusę amžiaus nugyvenęs vyras.

Ekologiškas serbentynas – nelengvas pasirinkimas

Robertas iškart akcentavo – kai plėtė serbentyną, pirmiausia reikėjo galvoti apie tai, kad jų nepasodintų nuomojamoje žemėje – daryti ilgametę investiciją ne savo žemėje gana rizikinga, ypač jei tai ekologinis ūkis. Mat tokiam ūkiui yra tam tikri reikalavimai ir įsipareigojimai, o nuomodamasis žemę negali būti tikras, kad juos įvykdysi. Vienais metais tau žemę išnuomoja, o kitais gal kam kitam pasiūlys. Ką tuomet tektų daryti – išrauti serbentus?

„Kai susieji savo ūkį su ekologija, reikia žiūrėti, kad nesidubliuotų kultūros: jei sėji ekologiškus kviečius, tai tame pačiame ūkyje auginti neekologiškų – nevalia. Tarkim, jei savo ūkyje pasodinčiau neekologiškų serbentų, iš manęs iškart atimtų ekologinio ūkio sertifikatą. Tėvų serbentų ūkis buvo ekologinis, šią tradiciją tęsiu ir aš. Sodininkystėje nieko neekologinio nedarau, tad viskas yra šiek tiek paprasčiau. Kartais pasvarstau kai kuriuos kitų kultūrų laukus paversti ekologiniais, tačiau augalininkystėje tai būtų labai sudėtinga. Ekologiškai ūkininkaujant yra daug pliusų ir minusų. Pavyzdžiui, krūmuose įsiveisė varputis, jį išnaikinti beviltiška – neišravėsi. Jei krūmą užpuolė parazitai ar jis susirgo, negali purkšti, belieka persodinti. Kartais tenka rinktis ne derlingiausias veisles, o tokias, kurios būtų viskam kuo atsparesnės. Su ligomis serbentyne didelių problemų nesu turėjęs, tačiau kai krūmai negauna „chemijos“, žinoma, būna, kad įvairios problemos kartais savo dantis parodo, dėl to nukenčia derlius. Neekologinį serbentyną prižiūrėti paprasčiau, tačiau juk visi norime sveikų, chemiškai nepaveiktų uogų“, – svarstė ūkininkas.

Serbentų derlius nukentėjo

Anksčiau ūkininko serbentyne dominavo veislės, kurios tuo pat metu pražysdavo ir tuo pat metu sunokindavo uogas, tačiau, jei šalnos pakąsdavo žiedus, visas derlius dingdavo. Todėl dabar jis sodina įvairesnes, ankstyvesnes ir vėlyvesnes veisles, kad jei vienas šalnos pakąstų, liktų kitų. Pasak R. Ardzijausko, šiemet buvo daug pavasarinių šalnų, jos ilgokai užsitęsė, tad labai daug serbentų žiedų nušalo, nukentėjo derlius. Be šalto pavasario ir šalnų, anot ūkininko, metai buvo labai drėgni, tad nemažai serbentų mirko vandenyje, uogos ilgai nenoko. O kai ėmė nokti ir buvo laukiama, kad kuo labiau subręstų, įsisuko didžiuliai vėjai su kruša. Visa tai labai pakenkė derliui.

Derlingais metais iš viso serbentyno ploto priskinama apie 20–25 t uogų, šiemet jų buvo gerokai mažiau. Metai iš metų žmonės atvyksta į serbentyną nusipirkti uogų, dalį jų ūkininkas parduoda turguje, bet daugiausia serbentų iškeliauja į Alytaus įmonę „Vėtrija“, kur superkama ekologiška produkcija. „Žinoma, urmu vežant, serbentų kaina būna kiek mažesnė, bet viskas paprasčiau: surinkai, pakrovei, išvežei. Prekiaujant nedideliais kiekiais labai daug vargo, juk serbentai – ne obuoliai, jei uogos gerai prisirpusios, jų negali ilgai laikyti. Šiemet juodųjų serbentų kainos svyravo tarp 1,5–3 Eur“, – pasakojo serbentų augintojas. Savąjį serbentyną R. Ardzijauskas vis kas kiek laiko atnaujina, bet nei mažinti, nei plėsti kol kas neketina.

Daug metų augina cukrinius runkelius

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje, „Ūkininko patarėjas” Nr. 135, 2022 m. lapkričio 29 d.

Kaip užsisakyti el. leidinio versiją.

Visa informacija, esanti portale,  yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.