Ashburn +16,9 °C Dangus giedras
Antradienis, 23 Bal 2024
Ashburn +16,9 °C Dangus giedras
Antradienis, 23 Bal 2024

Reikalavimai dirvožemio apsaugai ir jo būklei gerinti

2022/12/01


Teigiama, kad 90 proc. viso maisto, pašarų, pluošto ir kuro gamybos šaltinis yra dirvožemis. Jis yra labai svarbus ekosistemos būklei, nes valo vandenį ir reguliuoja jo kiekį. Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (SP) dirvožemio apsaugai numatyti trys geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) standartai: GAAB5, GAAB6 ir GAAB7.

Erozijai jautrių teritorijų (šlaitų) apsauga

Dirvožemis yra pasaulinis anglies absorbentas, atliekantis svarbų vaidmenį švelninant klimato kaitą ir jos poveikį. Taip pat dirvožemis yra vis labiau augančių visuomenės poreikių tenkinimo šaltinis, kas kelia grėsmę dirvožemio gebėjimui palaikyti darnią ekosistemą. Dirvožemis yra ribotas ir neatsinaujinantis gamtos išteklius, kurį privalome saugoti ir tausoti. ES 2030 m. dirvožemio strategijoje nustatyta vizija, kad iki 2050 m. visi dirvožemiai būtų sveiki, o dirvožemio apsauga, atkūrimas ir tvarus naudojimas taptų norma.

Mokslininkai prieš kelerius metus nustatė, kad apie 19 proc. Lietuvos žemės ūkio naudmenų yra pažeistos erozijos. Tai sudaro 0,5 mln. ha. Saugoti erozijai jautrias teritorijas (šlaitus) ūkininkus įpareigoja GAAB5 standartas. Jis reglamentuoja žemės dirbimo valdymą siekiant sumažinti dirvožemio degradacijos riziką ir eroziją. Palyginti su ankstesniuoju paramos laikotarpiu, naujajame dirvožemio apsaugai nuo erozijos skirtas GAAB5 papildytas reikalavimais, taikomais statesniuose nei 12 proc. šlaituose. Šiuose šlaituose draudžiamas horizontalus žemės dirbimas. Jį būtina pakeisti dirbimo skersai technologija. Minėtuose šlaituose neleidžiama auginti bulvių, pašarinių ir cukrinių runkelių, kitų šakniavaisių ir šakniagumbių.

Erozijai jautriose teritorijose (šlaitų, statesnių nei 12 proc. sluoksnis) nuo lapkričio 15 d. iki kovo 1 d. būtina užtikrinti bent minimalią žolinių augalų augmeniją arba per žiemą palikti ražienas ar kitas augalų liekanas. Ražienų ar augalų liekanų įdirbimas minimu laikotarpiu yra draudžiamas. Negalima dirbti ir purenti žemės vaismedžių ir vaiskrūmių plotuose bei jų tarpueiliuose. Šis standartas leidžia apsaugoti šlaitus nuo žemės ūkio veiklos sukeliamos erozijos, užkerta kelią tolesniam dirvožemio potencialo praradimui, padeda išlaikyti geros kokybės dirvožemį ūkininkavimui.

GAAB5 reikalavimai privalomi pareiškėjams, kurių deklaruojami plotai patenka į nustatytas erozijai jautrias teritorijas (šlaitų, statesnių nei 12 proc.). GAAB5 papildymas naujais reikalavimais leis veiksmingiau apsaugoti dirvožemį nuo erozijos.

Dirvos apsauga jautriausiu periodu

Užtikrinti minimalią dirvožemio dangą apsaugant dirvožemį pažeidžiamiausiu laikotarpiu įpareigoja SP numatytas GAAB6 standartas – dirvos apsauga jautriausiu periodu.

„Tai vienas sudėtingiausių ir įvairaus vertinimo sulaukiantis reikalavimas, įpareigojantis dalyje deklaruoto ploto palikti dangą, kad per žiemą dirva be reikalo nedirvonuotų, kad būtų apsaugoma dirvožemio fizinė struktūra, gerinamas dirvožemio organinių medžiagų kiekis, mažinama maistinių medžiagų išplovimo rizika“, – reikalavimą apibūdina Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Augalininkystės ir žaliųjų technologijų skyriaus vyresnysis patarėjas Tadas Švilpauskas.

Nors pirminis Europos Komisijos (EK) siūlymas buvo palikti dangą visoje dirbamoje žemėje 100 proc., Lietuvai pavyko išsiderėti šalies ūkininkams palankesnes sąlygas. Pagal GAAB6 reikalavimą, kasmet nuo gruodžio 1 d. iki kovo 15 d. pareiškėjai, deklaravę iki 50 ha, turės uždengti 50 proc., o deklaravusieji daugiau kaip 50 ha – 65 proc. deklaruotos ariamosios žemės, sodų, uogynų.

„Yra trys alternatyvios dangos. Viena jų – rudenį pasėtos žieminės kultūros. Kita danga – neapartos ražienos. Kol kas Lietuvoje didelė dalis ūkininkų nuėmę derlių skuba aparti ražienas. Prasidėjus naujajam paramos laikotarpiui to daryti nereikėtų. Vertėtų palikti ražienas iki kitų metų pavasario, – ekonomiškesnį ir aplinkai draugiškesnį žemės dirbimo būdą rekomenduoja T. Švilpauskas. – Trečias variantas – augalų liekanos. Ši danga labiausiai tinka uogų ir daržovių augintojams.“

Deklaruotuose plotuose su augaline danga ar augalų liekanomis nurodytu laikotarpiu dirbti žemę yra draudžiama.

Iki kiekvienų metų spalio 1 dienos būtina apsėti arba apsodinti žemės ūkio augalais juodąjį pūdymą, išskyrus esantį ekologinių laukų apsaugos juostose. Juodojo pūdymo apsėjimo reikalavimas netaikomas daugiamečių sodų plotuose.

Visiems pareiškėjams privalomas GAAB6 standartas netaikomas einamaisiais metais įveistiems arba atnaujintiems sodams ir uogynams ir yra neprivalomas plotams, kuriuose augo daržovės, bulvės, runkeliai. Šis reikalavimas užtikrins geresnę dirvožemio apsaugą nuo erozijos, prisidės prie vandens telkinių taršos mažinimo. GAAB5 ir GAAB6 reikalavimai netiesiogiai prisidės prie biologinės įvairovės saugojimo, nes dirvožemio padengimas augaline danga sukurs palankesnę mitybos bazę laukiniams žolėdžiams gyvūnams ir agrarinio kraštovaizdžio paukščiams.

Nuo 2024 m. – griežta augalų kaita

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje, „Ūkininko patarėjas” Nr. 136, 2022 m. gruodžio 1 d.

Kaip užsisakyti el. leidinio versiją.

 

 

 

ŽŪM informacija          

Susijusios temos – skaitykite: GAAB, reikalavimai dirvožemio apsaugai, dirvožemis

Nr. 299/7

 

Dalintis
2024/04/22

Jurginių išvakarėse – žiemos sugrįžimas

Jurginių išvakarėse į Lietuvą sugrįžo žiema. Pirmadienį sniegas, šlapdriba ir lietus maišėsi tarpusavyje, lydimi smarkoko ir šalto vėjo. Mišrūs krituliai nesiliovė iki vakaro. Ūkininkams vėl nemalonus gamtos pok&...
2024/04/22

Mėsa ir paukštiena prekiaujantiems gyventojams supaprastinta pajamų apskaita – tik e. būdu

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad individualią veiklą su pažyma ar verslu liudijimu vykdantys gyventojai, kurie turgavietėse ir viešose prekybos vietose prekiauja mėsa, paukštiena ir jų gaminiais, nuo gegužės 1 d. ...
2024/04/22

D. Trumpa: pasitraukus „Fonterrai“ naujo investuotojo „Rokiškio sūris“ neieškos

Iš vienos didžiausių pieno perdirbimo įmonių „Rokiškio sūris“ pasitraukus 10 proc. jos akcijų turėjusiai strateginei investuotojai – didžiausiai pasaulyje pieno eksportuotojai – Naujosios Zelandijos „Fon...
2024/04/22

Vietos maisto produktai – mūsų stiprybė, kurią mokomės įvaldyti

(VDU ŽŪA langas) Gyvename sparčiai kintančiomis išorinės aplinkos sąlygomis. Pokyčius spartina kompleksas priežasčių, tarp kurių – klimato kaita ir neatsinaujinančių išteklių brangimas; geopolitinė aplinka, galinti transformuot...
2024/04/22

Per savaitę pigo nafta ir šoktelėjo elektros energijos kainos

Praėjusią savaitę didmeninės elektros kainos Lietuvoje pakilo net 186,8 proc. – iki 78,6 Eur/MWh, po ankstesnę savaitę fiksuotų rekordiškai žemų kainų – 27,4 Eur/MWh. Elektra brango visame Baltijos jūros regione. Kainų kilimui į...
2024/04/22

Agrarinės aplinkosaugos veiklose dalyvaujantiems ūkininkams trumpėja įsipareigojimų laikotarpis

Žemės ūkio ministerijai patikslinus Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisykles (AGRO taisyklės), ūkininkams sutrumpintas paskutinių metų įsipareigojimų lai...
2024/04/22

VRK parengė informaciją apie rinkimus ir referendumą lengvai suprantama kalba

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), siekdama užtikrinti informacijos apie rinkimus sklaidą kiekvienai rinkėjų grupei, parengė ir išleido specialų leidinį supaprastinta kalba (ang. Easy to Read).
2024/04/22

Atskleidė vitamino D ir žarnyno mikrobiotos svarbą atopinio dermatito ir astmos išsivystymui

Alerginės ligos – plačiai paplitusios visame pasaulyje. Jų išsivystymo mechanizmai siejami su genetiniais veiksniais, aplinkos poveikiu, mityba. Šiuo metu daug dėmesio teikiama žarnyno mikroflorai ir vitaminui D. „Vitamin...
2024/04/22

„Galinta“ įmonių grupei – 14,8 mln. eurų injekcija

„Citadele“ bankas ir viena didžiausių grikių kruopų, dribsnių, ryžių bei kitų kruopų gamintojų ir prekybininkių Baltijos šalyse, įmonių grupė „Galinta“, susitarė dėl 14,8 mln. eurų finansavimo. Lėšos  bus...