Kaunas -3,2 °C Debesuota
Šeštadienis, 14 Grd 2024
Kaunas -3,2 °C Debesuota
Šeštadienis, 14 Grd 2024

Vilniečiai Žemaitijoje sumanė auginti aktinidijas

2022/12/11


Telšių rajono Drobūkščių kaime prieš dvejus metus Milda ir Andrius Papinigiai greta šilauogių lauko pasodino lenkiškų aktinidijų krūmelių. Nemažai investicijų ir darbo reikalavusios ir vis dar reikalaujančios Lietuvoje neįprastos uogos tik bando prisijaukinti Žemaitijos žemę. Vilniuje gyvenantys, informacinių technologijų srityje dirbantys Papinigiai pirmojo derliaus tikisi sulaukti po poros metų.

Karantino ūkis

Prieš dvejus metus auginti aktinidijas sumanę Papinigiai sakė tikėjęsi, kad su jomis tvarkytis bus lengviau ir paprasčiau. Nutarė pabandymui užveisti nedidelį plotelį panaudos sutartimi valdomame apie 5 ha žemės sklype. Tiesa, pirmiausia parengė projektą šilauogių sodui įveisti. Tačiau nuvyko į vieną seminarą, kuriame buvo pasakojama apie aktinidijų auginimą, ir greitai apsisprendė šias uogas taip pat įtraukti į projektą. Aktinidijos Papinigiams buvo šiek tiek žinomos, nes jas prie savo namų Telšiuose augino Mildos tėvai.

Dar neaišku, kaip įnoringoms aktinidijoms patiks Žemaitijos žemė.

„Buvau nusiteikusi auginti tai, kas man pačiai skanu. Pradinis variantas buvo sodinti aktinidijas prie tvoros – kaip užtvarą ir kartu pažiūrėti, kas bus. Tačiau pagal projekto reikalavimus turėjome užsodinti pusę Andriaus valdomo žemės ploto, tad nuo tvoros aktinidijos persikraustė į atskirą lauką“, – „Ūkininko patarėjui“ pasakojo M. Papinigienė.

A. Papinigis pridūrė, kad aktinidijos Drobūkščiuose bando augti dvejus metus, pratinasi prie Žemaitijos žemės. „Karantino ūkis“, – šypsodamasis tarstelėjo aktinidijų augintojas.

Patirties neturėjo

Uogų auginimo patirties A. Papinigis neturėjo. Tik dvi dešimtis šilauogių krūmelių augino jo mama. Teko pasigilinti, susipažinti su aktinidijų auginimo technologijomis, informacijos dažniausiai ieškojo visagaliame internete. Žinių sukaupė susirašinėdami su Amerikos universiteto mokslininkais, kurie populiarina aktinidijų auginimą, taip pat konsultuodamiesi su Lietuvos mokslininkais. Kiekvieną pavasarį Papinigių ūkį aplanko dr. Elena Survilienė, dėl ligų aktinidijų augintojai konsultavosi su Daiva Burokiene iš Botanikos instituto Gamtos tyrimų centro. Pasak pašnekovo, ne visos išgirstos teorinės žinios pasirodė esančios visiškai teisingos praktikoje.

„Auginti aktinidijas – tikrai nelengva, joms reikia nemažai priežiūros. Margalapės aktinidijos yra mažiau reiklios ir atsparesnės, bet mūsų pasodintos – smailialapės. Aktinidijas reikia laistyti, ravėti, įrengti joms būtinas atramas. Šiemet žmona su mama aktinidijų krūmelius genėjo keturis kartus. Dar prisidėjo ligos, nors prieš pradėdamas auginti aktinidijas seminare girdėjau, kad būtent šios uogos neserga. Bet dar ir kaip serga. Jau ne vieną krūmelį teko atsodinti“, – pastebėjo Andrius.

Savęs rimtais ūkininkais nevadina

Aktinidijų įveisimas ir auginimas, jų priežiūra pareikalavo nemažų investicijų. Vien tvoros atramoms išleista apie 15 tūkst. Eur, dar pora tūkstančių sumokėta už augalus. Prireikė ir apie 15 km vielos. Tiesa, apie investicijų atsiperkamumą ar pelną šeima kol kas negalvoja – laukia pirmojo derliaus. Aktinidijos pradeda derėti maždaug 4–5 augimo metais.

„Kartą bendraudamas su uošviais Drobūkščiuose pasiūliau pasvarstyti ir, pavyzdžiui, apie vynuogių auginimą. Juk laisvos žemės dar yra. Be to, uošviai keletą vynuogių rūšių jau augina. Nei idėjų, nei noro jas įgyvendinti mums nestigtų. Yra tik viena problema – trūksta laiko“, – atviravo A. Papinigis.

Milda ir Andrius Papinigiai ateityje svarsto galimybę iš sostinės persikraustyti arčiau savo ūkio Telšių rajone.

Fizikos ir informatikos studijas baigęs Andrius, ne vienerius metus dirbantis informacinių technologijų srityje vadovu, ūkininku sugalvojo tapti vos prieš penkmetį. Žmona Milda, viešųjų ryšių specialistė, vėliau pasukusi į IT sritį, vyro norui pritarė. Kol kas Papinigiai bando derinti labai skirtingus užsiėmimus. Beveik visą praėjusią vasarą šeima leido Drobūkščių kaime, į Vilnių grįždavo vienai dienai per savaitę. Kol orai geri, stengėsi kuo daugiau ūkyje pasitvarkyti.     

„Kol kas rimtais ūkininkais savęs nevadiname. Pirmiausia mes – informacinių technologijų specialistai, o ūkininkai – tik po to. Tačiau kaip bus ateityje, nežinia, ypač jei iš ūkio pavyktų išgyventi“, – svarstė A. Papinigis.

M. Papinigienė pridūrė neįsivaizduojanti savęs vien ūkininke. „Viena priežasčių imtis tokios veiklos buvo tai, kad mūsų darbas yra sėdimas. O ūkininkaudamas turi nemažai galimybių pajudėti, pabūti gryname ore. Siekiame balanso“, – tikino ji.

Šeima svarsto persikraustyti arčiau savo ūkio, bet pripažįsta: tai nėra sprendimas, kurį lengva priimti. Kol kas Papinigiai ieško galimybių, kaip suderinti visų šeimos narių poreikius.

 

ŪP korespondentė Dalia KARPAVIČIENĖ

Mildos PAPINIGIENĖS nuotraukos

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis