Columbus +11,6 °C Dangus giedras
Šeštadienis, 20 Bal 2024
Columbus +11,6 °C Dangus giedras
Šeštadienis, 20 Bal 2024

Tyla – bloga byla

2022/12/11


Turime posakį: „Tyla – gera byla“. Tačiau tikrai ne visada. Per amžius lietuviams skiepytas kantrumas ir nuolankumas, kaip ta lazda – antru galu vis per pasturgalį vanoja, tačiau šie kenčia ir tyli. O kitas posakis dar primena, kad durną ir bažnyčioj muša.

Jau beveik 20 metų praėjo nuo to, kai stojant į Europos Sąjungą mūsų derybininkai grįžo lūpą prikandę, nes nepavyko, gal tiksliau, nedrįso pareikalauti, kad tiesioginės išmokos mūsų žemdirbiams būtų bent jau panašios kaip kitose ES šalyse narėse. Beliko tikėti duotu pažadu, kad mūsų šalies politikai to bandys siekti ateityje. Tačiau siekė, siekė, ir pagaliau pasiekė, kad ateinantį ES paramos periodą tiesioginė bazinė išmoka Lietuvoje bus mažesnė nei kitose šalyse ir sieks vos kiek daugiau nei 80 Eur/ha, tuo tarpu Austrijoje ji bus beveik tris kartus didesnė. Pasak Europos Parlamento nario Bronio Ropės, Lietuvos žemdirbiai kantriai taikosi su ES vidurkio niekaip nepasiekiančiomis tiesioginėmis išmokomis, nors bendroje ES rinkoje tenka dirbti ir konkuruoti tokiomis pat sąlygomis, kokiomis dirba vokietis, prancūzas ar austras. Betgi tąkart, stojant į ES, mūsų derybininkai sutiko ir su tuo, kad agrarine šalimi vadinta Lietuva įsipareigotų drastiškai mažinti žemės ūkyje dirbančiųjų skaičių. Buvo mestos didžiulės ES išmokos už tai, kad iš mūsų šalies žemės ūkio gamybos pasitrauktų vyresnio amžiaus žmonės. O juk būtent jie ir sudarė ūkininkaujančių ir gyvenančių kaime žmonių daugumą. Kas galėtų paneigti, kad planas sunaikinti mūsų smulkiuosius ūkius neveikia? Juk vien tik per paskutinius 2 metus Lietuvoje iš ūkininkavimo pasitraukė daugiau nei 4 000 ūkių, dirbusių iki 50 ha. O jei suskaičiavus, kiek jų sunyko per tuos beveik 20 metų? Kam gi reikia tų smulkiųjų gamintojų, lai traukiasi iš kaimo ir tampa ES produkcijos vartotojais. Sėkmingai einama tikslo link kaimuose naikinant mokyklas, medicinos punktus, pašto skyrius – viskas centralizuojama, koncentruojama, racionalizuojama. Ir paskui konstatuojama: kaimas nyksta, žmonės išvyksta... Bet juk viskas daroma, kad būtent taip ir būtų. Įtartinai atrodo, kai mūsų šalies vadovaujančios institucijos, užuot gynusios savo žemės ūkį, ramiai stebi, kaip visa kaip bandomos žlugdyti mūsų ūkio šakos: gyvulininkystė, pienininkystė, paukštininkystė... Antai šiuo metu dešimt kartų išaugo sąskaitos už dujas, kurios reikalingos paukščių auginimo patalpoms šildyti. Paukščių augintojai paprašė vyriausybės pagalbos dėl dalinio kaštų kompensavimo. Paukštininkystės sektorius kasmet sumoka 57 mln. Eur darbo užmokesčio ir apie 20 mln. Eur mokesčių į biudžetą, tad prašė vyriausybės bent trečiąją dalį iš sumokamų 20 mln. skirti šiuo sunkiu laikotarpiu paukštininkystės ūkiams paremti. Tačiau, pasak Lietuvos paukštininkystės asociacijos direktoriaus Gyčio Kauzono, Vyriausybė neketina to daryti, mat pagalbos priemonių pakete numatytas tik dalinis elektros kainos kompensavimas. Paukštininkai sako, kad Vyriausybės cinizmas ir noras palikti sektorius skursti yra nesuprantamas, nes žemės ūkio verslams žlungant, valstybės biudžetas neteks sumokamų dešimčių milijonų eurų. O jei neturėsime savo ūkių, valgysime tai, ką mums kiti atveš. Keistoka ir tai, kad mūsų šalies biurokratai kuria kliūtis, kad žemės ūkyje būtų kuo sunkiau pasinaudoti ir įsisavinti ES paramos lėšas. Pasak Lietuvos ūkininkų sąjungos Marijampolės skyriaus vadovo Sigučio Jundulo, ES reglamentus mūsų valdininkai savaip supranta ir renkasi maksimalius reikalavimus, kuriuos užverčia žemdirbiams. Keista, anot jo, kad reglamentai originalo kalba nesutampa su verstiniais į lietuvių kalbą, o pridėtinius reikalavimus mūsiškiai užlenkia tokius, kokių ES net neprašo. Todėl lėšos nėra įsisavinamos. Pasak S. Jundulo, norint išsaugoti Lietuvos žemės ūkį, reikia labai atkakliai ir nuosekliai siekti užsibrėžto tikslo. Anot jo, prisibelsti iki valdininkų, ministerijos atstovų nėra paprasta. „Dabar po rajonus važinėja specialistai, pristatinėdami naująją žemės ūkio strategiją. Pirmųjų susitikimų metu šis planas atrodė baisiai, padarius kai kuriuos pakeitimus, dabar jis nebe toks beviltiškas. Reikia pripažinti, kad į kai kuriuos žemdirbių reikalavimus buvo atsižvelgta. Tačiau jei tylėtum, su viskuo sutiktum, vėliau tektų tik nuolankiai nesąmones vykdyti. Mes privalome netylėti, reikalauti, nenusileisti. Kiekviena akcija Lietuvoje ar Briuselyje sulaukia vienokio ar kitokio atgarsio“, – tikina kovingasis suvalkietis. Lapkričio mėnesį šalia ŽŪM vyko protesto akcijos, žemdirbiai pastatė žaliąjį kryžių, simbolizuojantį sudėtingą žemdirbių kovą prieš biurokratiją, politikų abejingumą ir sektorių alinančią žemės ūkio politiką. Buvo suversta ir sunkiai suvokiamus valdininkų sprendimus simbolizuojančių akmenų bei kelmų krūva. ŽŪM tikina, kad deda visas pastangas, jog susikalbėjimo netrūktų ir visada skatina žemdirbius kartu ieškoti problemų sprendimo būdų. Anot ŽŪM, rajonų savivaldybėse, atskiruose ūkiuose nuolat vyksta įvairūs susitikimai su žemdirbiais, pasitarimai, kuriuose yra derinamos skirtingos nuomonės, nagrinėjamos iškilusios problemos ir ieškomi geriausi ir palankiausi ūkininkams sprendimai. Ką gi, jei tai tiesa, gal dar ne viskas prarasta...

 

ŪP korespondentė Milda Jonkienė

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis
2024/04/19

Investavimas į naujausias technologijas tampa neatsiejamas nuo žemės ūkio veiklos sėkmės

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas lankėsi žemės ūkio kooperatyvo „Lumpėnų Rambyno“ karuselinės melžimo aikštelės atidarymo renginyje. Šis penkis ūkius vienijantis pieninės galvijininkystės kooperatyvas, veikiantis ja...
2024/04/19

Seismologiniai duomenys rodo, kaip stipriai žmogaus veikla keičia net Žemės gelmes

„Žemės drebėjimai kyla ne tik dėl geologinių priežasčių, bet ir dėl žmogaus veiklos, tarkim, išgaunant žemės gelmių išteklius. Tad seisminiai stebėjimai būtini ir mūsų šalyje – jie svarbūs tiek mokslui, tiek visuom...
2024/04/19

Ūkininkai Vilė ir Vidmantas Navickai apie gyvenimo etapus jungiančias vertybes

Iš kartos į kartą perduodamas atsakingas požiūris į žmones ir gyvulius, pasitikėjimu ir pagarba grįstus santykius, darbą, aplinką – svarbios Alytaus r. ūkininkaujančių Vilės ir Vidmanto Navickų gyvenimo etapus jungiančios vertybės. Ji...
2024/04/19

Pavasarinės sėjos tempą diktuoja gamta

Atėjus pavasarinės sėjos metui, ūkininkai vis dažniau žvalgosi tiek į žemę, tiek ir į dangų. Ir kaip nesižvalgysi, jei balandžio vidurys „nudžiugino“ stipriomis šalnomis, o dažną dieną įkyriai lyja ir šiluma nesiekia nė 1...
2024/04/19

Dzūkai jau kviečia grybauti

Dzūkijos nacionaliniame parke balandžio 20 d. prasidės grybavimo sezonas. Direkcija kviečia eiti miškan ir ieškoti pavasarinių grybų. Vieni tokių – bobausiai.
2024/04/19

KT vertins, ar kailinių žvėrelių verslo draudimas neprieštarauja Konstitucijai

Konstitucinis Teismas (KT) ėmėsi svarstyti, ar parlamento įteisintas kailinių žvėrelių verslo draudimas atitinka pagrindinį šalies įstatymą.
2024/04/19

Šienligės rizikos „banginiai“ – kaip juos suvaldyti?

Augalų žydėjimo sezonas kasmet priverčia vis daugiau žmonių čiaudėti ir ašaroti, o mokslininkai bando suteikti viltį, kad šienligę pavyks suvaldyti inovatyviomis priemonėmis. Dažniausiai minimi trys pagrindiniai alergijos žiedadulkėm...
2024/04/19

Susietosios paramos už plotą reikalavimai

Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) atkreipia dėmesį į svarbiausius susietosios paramos už plotą reikalavimus.
2024/04/19

„Vičiūnai“ pasitraukė iš Rusijos

Po beveik dvejus metus trukusio pardavimo proceso „Vičiūnų grupė“ pardavė Rusijos Kaliningrado srityje veikiantį fabriką ir septyniose valstybėse veikiančias logistikos bei prekybos įmones. Tokiu būdu bendrovė visiškai pasitrauk...