Pasaulis mini populiariausio gėrimo – arbatos dieną

Arbata – po vandens antrasis pasaulyje populiariausias gėrimas. Arbatos nuolat išgeriama vis daugiau, o ją auginantys dažniausiai smulkieji ūkiai šiltuose kraštuose rizikuoja derliumi ir išgyvenimu dėl klimato bei globalios ekonomikos pokyčių. Kasdien gerdami arbatą tarsi susiliejame su amžiais puoselėtu gėriu, tampame dalimi visame pasaulyje cirkuliuojančių prekybinių ryšių.

Importo statistika

Šiais laikais arbatos pasirinkimas iš tiesų platus. FAO duomenimis, daugiausiai arbatos užaugina Kenija ir Kinija, po jų rikiuojasi Indija su Šri Lanka, tačiau nemaža dalis arbatos suvartojama jau kilmės šalyse. Tai reiškia, kad bendra arbatos paklausa arbatžolių neeksportuojančiose šalyse auga ne tik įvežtinei žaliavai, bet ir vietoje užaugintoms žolelių arbatoms. FAO atkreipia dėmesį, kad praėjusiais metais pasaulyje parduota 6,5 milijonai tonų arbatos, jos kaina už kilogramą svyravo nuo 2,2 JAV dolerių iki beveik trijų, o prekybos apimtys sudarė 17 milijardų dolerių iš vietinio suvartojimo arbatą gaminančiose šalyse ir 9,5 milijardo dolerių iš eksporto.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis, per šiuos metus į Lietuvą buvo importuota 424 tonos (202 siuntos) arbatos. Daugiausia – iš Šri Lankos (156 tonos), Kinijos (85,4 tonos) ir 58,4 tonos Egipto. 28,5 tonos vaisių, uogų, vaistažolių arbatų įvežta iš karo siaubiamos Ukrainos, o iš Indijos importuota 6,3 tonos arbatos. Be to, į Lietuvą atkeliavo arbata iš Armėnijos, Nepalo ir Pietų Afrikos Respublikos. Daugiau nei pusantros tonos arbatos, dalis – ekologiška, įvežta iš Japonijos.

Arbata, kaip žaliava ir produktas, yra jautri ne tik auginimo sąlygoms, bet ir džiovinimo, fermentavimo, pakavimo, transportavimo bei sandėliavimo sąlygoms. Importo kontrolės metu arbatos siuntos dėl cheminės (pesticidų likučių nustatymo) bei mikrobiologinės taršos tiriamos Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratorijoje. Jokių neatitikimų ar pažeidimų pernai į Lietuvą importuotoje arbatoje nenustatyta.

Populiarios žolelių arbatos

Valstybinės maisto kontrolės metu arbatų saugos pažeidimai nustatomi pavieniais atvejais, o daugiausia neatitikimų siejasi su ženklinimu: netinkamai nurodomos sudedamosios dalys, neteisėtai naudojami sveikatingumo ir maistingumo teiginiai, nepateikta informacija apie tinkamumo vartoti terminą, internetinėse svetainėse nepateikiama visa privaloma informacija. Pasitaikė atvejų, kai darbuotojai dirbo nepasitikrinę sveikatos, neišklausę higienos įgūdžių mokymų.

FAO pastebi, kad pasaulyje populiarėja ne tik tradicinės, bet ir iš vietinių augalų gaminamiems nuovirams – arbatos gėrimams. Šiuo metu VMVT registruota 15 žolelių gėrimams gaminti augintojų. Iš viso registruoti 59 ūkio subjektai, kurie užsiima žolelių gėrimams gaminti auginimu ir/ar gamyba.

Dar viena gera žinia arbatos dienos proga galėtų būti ES sprendimas kavamedžių džiovintą vaisių minkštimą ir jo užpilą (įprastai vadinamą Cascara, arba kavos uogų arbata) įtraukti į ES leidžiamų naudoti naujų maisto produktų sąrašą. Dabar produktu galima prekiauti bei mėgautis, ypač tiems, kuriems sunku pasirinkti tarp arbatos ir kavos.

VMVT informacija