Ar pasiseks Europos kova su infliacija?

Vanagiška kova

Gerai žinoma, kad viena svarbiausių Europos Centrinio Banko (ECB) misijų, pagrindžianti šios institucijos teisę egzistuoti, yra euro zonos kainų stabilumas. Tiksliau, nedidelė, 2–3 proc. siekianti infliacija. Taigi, daugiau nei akivaizdu, kad net 10 proc. siekianti bendra euro zonos infliacija netenkina ECB vadovės Christine Legard.

Juo labiau negali tenkinti maždaug 22,9 proc. dydžio infliacija Lietuvoje. Todėl jau rugsėjį stebėjome istorinį 0,75 proc. palūkanų kėlimą, kuris netrukus buvo pakartotas spalį. Gruodį ECB palūkanas pakėlė dar 0,5 proc. Tokia griežta laikysena, kalbant ekonomistų ir investuotojų terminais, laikytina vanagiška politika. Ji gali duoti naudos ir padėti pažaboti infliaciją, bet rizikų irgi esama.

JAV patirtis aktuali Europai

Tiek Europoje, tiek JAV infliaciją lėmė beprecedentė skatinamoji politika. Pavyzdžiui, JAV visa pinigų pasiūla – nuo 15,5 trilijono dolerių 2020 m. vasarį iki 18,84 mln. 2020 m. spalį. Tokio didelio masto pinigų spausdinimas lėmė infliacijos šuolį, todėl JAV Federalinis rezervų bankas (FED) ėmėsi kelti palūkanas. Paskutinis kėlimas įvyko dar šį gruodį, ir palūkanos JAV pasiekė 4,25–4,5 proc.

FED tęsia palūkanų normų kėlimą, nes ši politika pasiteisino. Infliacija JAV susitraukė nuo gegužės aukštumų, kai siekė net 9,1 proc., iki 7,1 proc. lapkritį. Toks infliacijos sumažėjimas JAV reiškia, kad net ir Rusijos agresijos Ukrainoje poveikis yra ribotas. Nemaža dalimi ir dėl to, kad JAV išnaudoja savo naftos rezervus ir numušinėja naftos kainas rinkoje, o tai irgi prisideda prie infliacijos mažėjimo. Kalbant bendrai, turime tikrai neblogą rezultatą. Vis dėlto ne tokį, kuriuo pasitenkintų FED vadovas Jerome Powell, todėl tikėtina, kad palūkanos JAV ir toliau kils.

Palūkanų normų didėjimas paprastai bent jau padeda išlaikyti stiprų dolerį, o neretai netgi jį sustiprina. Tai reiškia, kad ECB norą didinti palūkanas iš vienos pusės veiks tai, kad Rusijos įtaka infliacijai yra mažesnė už palūkanų normų įtaką, o iš kitos pusės – noras turėti pakankamai stiprų eurą santykyje su doleriu. Todėl ypač tikėtina, kad ECB ir toliau kels palūkanas.

Kova su infliacija naudinga Ukrainai

Europa, kaip ir JAV, siekdama kovoti su infliacija, savo žvilgsnį nukreipė į energetiką. Gruodžio 19 d. Europos Sąjungos (ES) energetikos ministrai susitarė, kad viršutinė dujų kaina bus 180 Eur/MWh. Tai maždaug dvigubai mažesnė kaina nei rugpjūtį, kai megavatlandės kaina siekė apie 350 Eur. Europa sieks valdyti dujų kainas per bendrus pirkimus. Tokios iniciatyvos bent jau trumpuoju laikotarpiu mažins dujų kainas rinkoje, o tai, žinoma, nepatiks Rusijai. Kas blogai Rusijai, dažniausiai gerai Ukrainai ir Lietuvai. Todėl reikia tikėtis, kad Europos politika pasiteisins.

Kita vertus, bijoma, kad numušus kainą per žemai, nelabai kas norės tiekti dujas Europai ir ji gali susidurti su dujų stoka rinkoje ir iš to kylančiu neigiamu poveikiu pramonei bei namų ūkiams. Tikėkimės, kad šios baimės nepasitvirtins.

Rizikos vardas – Kinija

JAV ir Europos pastangas mažinti dujų kainas gali sugadinti Kinija. Antroji galybė pasaulyje priėmė sprendimą užbaigti nulinę COVID-19 politiką ir skatinti savo šalies ekonomikos ir vartojimo atsigavimą. Nors tuo neabejotinai džiaugiasi su Kinija bendradarbiaujantys verslai, bet esama situacija turi ir rizikų. Viena didžiausių – pandemijai pasibaigus Kinijos gyventojai ims vartoti taip intensyviai, kaip tą darė europiečiai, o gal net ir smarkiau. Toks vartojimas paskatintų naftos ir dujų kainos šuolius.

Kadangi Rusija prekiauja su Kinija, didėtų rizika, kad didelis rusiškos naftos ir dujų vartojimas Kinijoje sumažintų JAV ir Europos sankcijų efektyvumą. Teigiamas impulsas naftos ir dujų kainas gali vėl kilstelėti ir ne tik padidinti Rusijos pajamas bei galimybes kariauti su Ukraina, bet ir sukelti papildomą impulsą infliacijai.

Kita vertus, panašu, kad pasaulio ekonomika 2023 m. lėtės ir net bus recesijoje. Jeigu taip išties įvyks, gali būti, kad ir Kinija vartos atsargiau, o jos poveikis naftos ir dujų kainoms bus mažesnis. Kaip bus iš tikrųjų, nežino niekas. Visgi akivaizdu, kad besidominčiųjų karu Ukrainoje ir infliacijos lygiu akys turi būti nukreiptos į Kiniją.

Vietoje išvadų

Infliacija 2022-aisiais vargino mūsų šalies gyventojus, tačiau vis tiek turime kuo pasidžiaugti, nes šv. Kalėdas sutiksime ne apkasuose, o apsupti mylimų žmonių. Ukraina laimės karą, o Lietuva galės didžiuotis, kad visą šį laiką buvo gėrio ir tiesos pusėje.

Pergalės ir mažesnės infliacijos mums visiems ir linkiu šv. Kalėdų proga.

ŪP apžvalgininkas Audris NARBUTAS

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.