Prieš LŽŪTA inicijuotas tyrimas – subliūško

„Toks sprendimas buvo priimtas VTEK nenustačius pagrįstų faktinių duomenų, kad Asociacija, nebūdama įrašyta į lobistų sąrašą, būtų vykdžiusi lobistinę veiklą“, – teigiama VTEK išvadoje.

VTEK tyrimą atliko gavusi pranešimą, kad LŽŪTA, nebūdama įrašyta į lobistų sąrašą, rugsėjo mėnesį kreipėsi į žemės ūkio ministrą su prašymu skubos tvarka pakoreguoti keletą žemės ūkio ministro įsakymu tvirtinamų teisės aktų nuostatų. Prašyta įtraukti traktorius ir kombainus kaip tinkamą investiciją į Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ įgyvendinimo taisykles, taip pat – pratęsti paraiškų priėmimą paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemones priėmimo 2022 m. grafiko nuostatose.

ŪP portalo pakalbintas asociacijos prezidentas Erikas Bėrontas dėl tokio VTEK sprendimo nudžiugo – mat šią naujieną išgirdo pirmiausia iš mūsų. Tačiau kartu LŽŪTA vadovas patikino, kad kaip tik tokios išvados ir tikėjosi.

„Ne po stalu juk – viskas viešai“, – sakė jis apie asociacijos vardu Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) dėl dviejų teisės aktų patobulinimo teiktus pasiūlymus. E. Bėronto pastebėjimu, siūlymai buvo teikti galvojant apie žemdirbius galimus pareiškėjus.

Asociacija yra įtraukta į ŽŪM socialinių partnerių sąrašą, todėl nemanė, kad iniciatyvos rodymas gali būti blogai suprastas. VTEK-ui asociacija pateikė du aiškinamuosius raštus. Pateiktų argumentų pakako tam, kad etikos sargai pripažintų, jog mesti įtarimai dėl neteisėtos lobistinės veiklos nepagrįsti.

Vis dėlto įgyta patirtis paskatino asociaciją padaryti tam tikras išvadas, apsidrausti nuo panašių įtarimų ateityje. Spalio 26-ąją LŽŪTA įtraukta į lobistų sąrašą.

Primename, kad daugiausia nesusipratimų dėl žemdirbiškų asociacijų lobistinės veiklos kilo pernai, įsigaliojus Lobistinės veiklos įstatymo pakeitimams. Tuomet ŽŪM pasiūlė VTEK-ui ištirti visą sąrašą socialinių partnerių – jų veikla traktuotina kaip lobistinė ar ne? Tuomet lobistų sąrašas gerokai išaugo, lobistais registravosi net kai kurios rajoninio lygio organizacijos, nesiekiančios daryti įtakos teisėkūrai.

Iš viso šiuo metu Lietuvoje registruota 290 lobistų (įskaitant aktyvius ir veiklą sustabdžiusius). Aktyviai veikiančiųjų skaičius gerokai kuklesnis – įtakdarių teisėkūrai skaičius nesiekia pusšimčio.

ŪP informacija

123rf ir redakcijos archyvo nuotraukos