Įsigalios nauji žemės verčių žemėlapiai

Pagal žemės verčių žemėlapius nustatytos žemės sklypų ir statinių vidutinės rinkos vertės naudojamos apskaičiuojant mokestines vertes, nustatant valstybės valdomo turto pardavimo ar nuomos kainas, apskaičiuojant mokesčius turto paveldėjimo, dovanojimo atvejais, nustatant notarinių paslaugų kainas, kai tvirtinami turto perleidimo sandoriai, ir kitoms reikmėms.

2023 m. bus perskaičiuojami valstybinės žemės sklypų nuomos mokesčiai, todėl būtina įvertinti, ar nepasikeitė verčių zona, kurioje yra konkretus žemės sklypas. Pagal žemės verčių žemėlapius nustatytos sklypų mokestinės vertės perskaičiuojamos kas 5-ius metus. Kitas žemės mokesčio perskaičiavimas vyks 2028 metais.

Naujai patvirtinti žemės verčių žemėlapiai yra sudaryti iš 1464 verčių zonų. Palyginti su 2022 m., nustatyta 35 verčių zonų daugiau. 2022 metais tokių zonų nustatyta 1429, 2021 metais buvo 1399, 2020 metais – 1348, 2019 metais – 1261, o 2004 metais, kai buvo pradėti sudarinėti verčių žemėlapiai, visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje tokių zonų buvo 413. Verčių zonų kasmet nustatoma vis daugiau, nes tokiu būdu yra siekiama kuo tiksliau nustatyti konkrečių žemės sklypų vertę, kuri geriausiai atitiktų nekilnojamojo turto rinkos kainas ir tendencijas.

Žemės verčių žemėlapius kiekvienais metais rengia valstybės įmonė Registrų centras, o juos tikrina ir tvirtina – Nacionalinė žemės tarnyba. NŽT patvirtintus žemės verčių žemėlapius VĮ Registrų centras naudoja rengdamas elektronines skaičiuokles, pagal kurias galima nustatyti konkretaus žemės sklypo vertę.

Žemės verčių zonos nustatomos remiantis konkrečioje zonoje per praėjusius kalendorinius metus sudarytais sandoriais ir jų vertėmis.

Bendrai Lietuvos Respublikoje žemės sklypų vidutinės rinkos vertės, palyginti su 2022 m., nuo 2023 m. sausio 1 d. vidutiniškai didėja 1,12 karto (daugiausiai didėja (~20 proc.) – Vilniaus, Kauno, Šilutės, Panevėžio rajonų savivaldybėse; mažiausiai didėja (iki 5 proc.) – Marijampolės, Šakių, Pakruojo ir Joniškio rajonų savivaldybėse.

Vertinant atskiras žemės grupes, žemės sklypų vidutinė rinkos vertė, palyginti su 2022 m., nuo 2023 m. sausio 1 d. keičiasi taip:

• gyvenamųjų teritorijų žemės sklypų vidutinė rinkos vertė vidutiniškai didėja 1,09 karto (Telšių rajono, Lazdijų rajono, Rietavo, Vilniaus miesto, Neringos savivaldybėse didėja nuo 1,17 iki 1,21 karto; Druskininkų, Klaipėdos rajono, Marijampolės, Šiaulių rajono, Šilutės rajono savivaldybėse didėja nuo 1,01 iki 1,03 karto; Vilniaus rajono, Kauno rajono, Kauno miesto, Klaipėdos miesto, Vilniaus miesto savivaldybėse didėja nuo 1,08 iki 1,18 karto);
• komercinės paskirties žemės sklypų vidutinė rinkos vertė vidutiniškai didėja 1,11 karto (Kalvarijos, Plungės rajono, Šakių rajono, Telšių rajono, Alytaus rajono savivaldybėse didėja nuo 1,25 iki 1,39 karto; Birštono, Prienų rajono, Rokiškio rajono savivaldybėse didėja nuo 1,01 iki 1,02 karto; Klaipėdos rajono, Vilniaus rajono, Klaipėdos miesto, Kauno rajono, Vilniaus miesto savivaldybėse didėja nuo 1,03 iki 1,16 karto);
• mėgėjų sodų žemės sklypų vidutinė rinkos vertė vidutiniškai didėja 1,15 karto (Rietavo, Plungės rajono, Anykščių rajono, Varėnos rajono, Telšių rajono savivaldybėse didėja nuo 1,32 iki 1,44 karto; Radviliškio rajono, Joniškio rajono, Klaipėdos rajono, Marijampolės, Pasvalio rajono savivaldybėse didėja nuo 1,02 iki 1,03 karto; Klaipėdos rajono, Vilniaus rajono, Klaipėdos miesto, Kauno rajono, Kauno miesto, Vilniaus miesto savivaldybėse didėja nuo 1,03 iki 1,18 karto);
• pramonės ir sandėliavimo vidutinės rinkos vertė vidutiniškai didėja 1,11 karto (Panevėžio rajono, Šakių rajono, Utenos rajono, Vilkaviškio rajono, Kalvarijos savivaldybėse didėja nuo 1,23 iki 1,78 karto; Klaipėdos rajono, Vilniaus miesto, Vilniaus rajono, Kauno miesto, Kauno rajono savivaldybėse didėja nuo 1,04 iki 1,21 karto);
• žemės ūkio paskirties žemės sklypų vidutinė rinkos vertė vidutiniškai didėja 1,13 karto (Lazdijų rajono, Vilniaus miesto, Šiaulių miesto, Telšių rajono, Šilutės rajono savivaldybėse didėja nuo 1,28 iki 1,44 karto; Pakruojo rajono, Joniškio rajono, Kėdainių rajono, Šakių rajono, Kalvarijos savivaldybėse didėja nuo 1,01 iki 1,03; Kauno miesto, Klaipėdos miesto, Kauno rajono, Vilniaus rajono, Vilniaus miesto savivaldybėse didėja nuo 1,09 iki 1,3 karto.

Šaltinis: NŽT

ŪP archyvo nuotrauka