Prieš „sofos“ ūkininkus ar prieš kaimo jaunimą

Diskusijų nevedė

Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) pirmininkas Viktoras Pranckietis savo feisbuko paskyroje rašė, kad „sofos“ ūkininkai „nebesidaugins“, nes Seimas priėmė įstatymą, kuriuo įtvirtino 2 ha (buvo 0,5 ha) minimalų plotą sodybai kurti. Jis paminėjo, kad pretendentai turės trejus metus prieš tai deklaruoti ne mažiau nei 50 proc. pajamų iš žemės ūkio veiklos. Po šiuo V. Pranckiečio pasisakymu pasipylė pikti ūkininkų komentarai, į kuriuos parlamentaras neatsakė. Ką ir beatsakys? Juk pataisos – vetuotos. O prieš jų priėmimą su žemdirbiškąja visuomene apie tai net nebuvo diskutuota.

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Kelmės skyriaus pirmininkas Martynas Puidokas tvirtino, kad parlamentarai per vėlai susigriebė nagrinėti šį klausimą. „Šis sprendimas turėjo būti priimtas gerokai anksčiau, nes, jei neklystu, Lietuvoje daugiausia ūkininkų yra Vilniaus krašte. Ir ne dėl to, kad ten jie tikrai ūkininkauja, o tik dėl to, kad jie naudojosi supaprastinta tvarka įsikurti kaimo vietovėse. Matyt, tokiose vietose sklypai buvo pigesni ir pan., todėl statistika yra iškraipyta. O ją turėtume turėti kiek įmanoma teisingesnę, tuomet žinotume realią situaciją. Tai – tik vienas dalykas“, – „Ūkininko patarėjui“ kalbėjo M. Puidokas. Kitas dalykas, anot LŪS Kelmės skyriaus pirmininko, ar šis įstatymas bus naudingas tikriems ūkininkams?

Čia – jau kita diskusija. „Juk gali būti tokių situacijų, kad jaunas žmogus norės įsikurti kaime ir statyti namuką. Ką jis darys? Sarkastiškai tariant, jis turės 3 metus gyventi palapinėje. O galbūt pas tėvus? Gali pasitaikyti tokių variantų, kad ūkininkui įsikurti bus problematiška. Todėl šiuo atveju reikėjo ir reikia kokius nors kitokius filtrus sugalvoti. Ar šiuo klausimu valdžia tarėsi su žemdirbių organizacijomis? Kiek žinau, tokių diskusijų nebuvo“, – akcentavo redakcijos pašnekovas.

Buvo „atrištos rankos“

Panašiai svarsto ir LŪS Plungės skyriaus pirmininkas Marijus Kaktys. ŪP jis sakė, kad įstatymo korekcijos buvo pradėtos daryti pavėluotai. „Tai turėjo būti padaryta ir priimta daug anksčiau. Tačiau, kita vertus, ar uogų, daržovių augintojai pajėgtų įsikurti 2 ha plote? Manau, toks įsikūrimas būtų problematiškas. O kaip kurtis? Kur gyventi?“ – pečiais traukė M. Kaktys. Jis tvirtino, kad iki šiolei galiojęs įstatymas „sofos“ ūkininkams buvo atrišęs rankas. Todėl aplink Vilnių atsirado galybė netikrų ūkininkų. „Pusės hektaro plote sodybas išsistačiusiems „sofos“ ūkininkams neretai pradeda trukdyti tikri ūkininkai, laikantys gyvulių. Todėl kyla įvairių pretenzijų: dėl nemalonių kvapų ir kt. Tai kur tikriems ūkininkams dėtis? Todėl įstatymą būtina tobulinti. Jame turi būti išlygos smulkesniems ūkiams, jauniems ūkininkams. Kadangi klausimas nebuvo išdiskutuotas, bendrų diskusijų nebuvo, priimtas įstatymas buvo netobulas“, – mintimis pasidalijo žemaitis.

LŪS Joniškio skyriaus pirmininkė Lilija Šermukšnienė ŪP sakė, kad visi hektarai priemiesčiuose jau seniai yra išdalinti, todėl jauniems ūkininkams numatytas 2 ha minimalus plotas sodybai kurti būtų labai nepalankus variantas. „Šį klausimą reikėtų išdiskutuoti. Juk visi jauni žmonės nori statytis sodybas arčiau gyvenviečių, o ne viduryje laukų. Todėl numatytas 2 ha plotas buvo labai blogas sprendimas“, – tvirtino L. Šermukšnienė.

Apie tai, kad jauniems ūkininkams turi būti padarytos išlygos, kalbėjo ir Anykščių rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Žilvinas Augustinavičius. „Jau seniai reikėjo pažaboti „sofos“ ūkininkus ir tuos, kurie prisidengę ūkininko vardu statosi namus apie didžiuosius miestus. Išlygos turi būti paliktos tiems, kurie kuriasi. Juk pretendentai, norintys kurti sodybą, iš karto neturės 3 metų pajamų iš žemės ūkio veiklos. Todėl daug geriau būtų palikti punktą, kad pasistatę sodybą ūkininkai 3–5 metus vykdytų veiklą“, – dėstė savo mintis redakcijos pašnekovas.

Parodys laikas

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) administratorė Indrė Lukoševičienė ŪP sakė, kad su LDAA šiuo klausimu nebuvo diskutuota. Todėl LDAA taip pat su savo nariais apie tai nesikalbėjo. „Kaip šis įstatymas atsilieptų daržininkams? Parodytų laikas. Ar tai geras ar blogas sprendimas? Ar jis priimtas laiku, ar pavėluotai? Vienareikšmiško atsakymo nėra, viską parodys laikas. Tie, kurie norės apeiti įstatymą su juristų pagalba, konsultantais – sugebės tą padaryti, nes praktika tai įrodo“, – teigė I. Lukoševičienė. Ji pastebėjo, kad sodybų įkūrimas yra aktualiausias prestižinėse vietose. Šiaip plyname lauke sumanęs verstis daržininkyste ūkininkas nepuola ir iš karto nestato sodybos. O jei taip daro, tikėtina, kad jis bus tik prisidengęs daržininkyste.

Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ vadovės Vitalijos Kuliešienės nuomonė – dvejopa. Anot jos, jauni ūkininkai, kurie nori kurtis prie miesto, susiduria su žemės problema. Kartais jie, pasinaudoję lengvata, nori pasisodinti nedidelį plotelį šilauogių ar braškių, nes tikri ūkininkai savo veiklą ir pradeda nuo mažų plotelių. „Tačiau, aišku, pasitaiko ir piktnaudžiavimų. Visą šį procesą reikėtų reguliuoti, sudaryti sąlygas dirbti ir gyventi. Juk jauni žmonės, kurie nori pradėti ūkininkauti, turi už ko nors užsikabinti. O už ko? Tikiuosi, kad galbūt kai ateis naujas laikotarpis, jiems bus lengviau. Anksčiau, žinau pavyzdžių, jauni ūkininkai negalėjo įsikurti, nes sąlygos – nenormalios. Reikalavimų neįmanoma įgyvendinti. Šalia miestų žemės kainos – didžiulės. Pradėti ūkininkauti, jei nėra tėvų paramos ar savo kapitalo – misija neįmanoma. O jei yra tėvai, tai dar visokių interesų būna pripaišoma. Todėl visa tai sprendžiant reikia daugiau diskusijų, bendravimo su jaunais ūkininkais, su tais, kurie dirba. Sakau, kad lietuviai visada mokės prisitaikyti prie įstatymo, bet jis nėra palankus jaunam ūkininkui. Juos būtina peržiūrėti ir tvarkyti“, – pastebėjimus išsakė V. Kuliešienė.

Viskas simboliška

LŪS pirmininko pavaduotojas, Kupiškio rajono ūkininkas Zigmantas Aleksandravičius, kalbėdamas su ŪP, kaip visada savo žodžių kišenėje neieškojo ir kalbėjo apie tai, kas visiems žemdirbiams sopa. Jis rėžė, kad politikai yra politikai, jie yra tam, kad tarpusavyje tartųsi ir neklaustų ūkininkų nuomonės. „O jei jos ir klausia, tai viskas yra labai simboliška, dirbtina ir atmestina. Juk mes, tie, kurie gyvename kaime, tą akivaizdžiai matėme ir matome. Juk ne paslaptis, kad 0,5 ha žemės plotas ūkininkui buvo skirtas įsavinti pamiškes, paupius, paežerius, gauti Europos Sąjungos paramą ir pasistatyti sau labai gražius palivarkus, kuriuose labai simboliškai buvo vykdoma turizmo veikla ir pan. O dabar, kai praėjo 5 metai, kada jau visi valdžioje buvę ir esantys ir, matyt, būsimi jau viską „pasitvarkė“, dabar bandoma sugriežtinti tą tvarką“, – neabejojo redakcijos pašnekovas. Pasak LŪS pirmininko pavaduotojo, kai Prezidentas vetuoja Seimo priimtą įstatymą, jiems jau nebesinori tikėti, kad tai daroma būtent dėl ūkininkų gerovės, dėl žemės ūkio. „Tai yra blefas. Juk smulkiaisiais ir vidutiniais ūkininkais tik prisidengiama, jie – tik skraistė. Tą reikėjo daryti jau labai labai seniai. Man kelia juoką ir mūsų ministro, ir kitų kalbos, aš juos švelniai vadinu „širdininkais“, kurie taip „širdingai rūpinasi“ smulkiaisiais ir vidutiniais. Juk pastarieji kaip buvo pučiami nuo žemės paviršiaus, taip ir bus nupūsti. Pirmiausia tie, kurie gyvulius laiko, o vėliau ir visi kiti, nes nei vienas jų neturi tiek pinigų, kad galėtų atsilaikyti prieš galingus kaimynus su tūkstančiais hektarų žemės. Ką gi tas ūkininkėlis su savo 0,5–1 ha žemės gali padaryti? Liūdna, kad taip yra“, – ŪP sakė Z. Aleksandravičius.

ŪP korespondentė Jolita ŽURAUSKIENĖ

Autorės ir socialinių tinklų nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.