Permainingų orų pasekmės išryškės pavasarį

Žieminiai pasėliai – gražūs

Ukmergės r. ūkininko Valentino Genio laukuose per daug drėgmės, tad nedidelė dalis žieminių kultūrų dėl melioracijos problemų yra po vandeniu. „Dabar lyja, bet, kai nėra įšalo, azotas išsiplaus į gilesnius dirvožemio sluoksnius. Bet augalai – žali, nors jų vegetacija dar neprasidėjusi. Tad gali būti, jog jau „vaikšto“ cukrūs. Todėl dabar dar sudėtinga ką nors prognozuoti. Reikia laukti pavasario, tuomet viskas išryškės“, – teigė agronomas.

Drėgmės kiekiu dirvose nesiskundžia ir Marijampolės savivaldybės ūkininkai. Anot šio krašto ūkininkų lyderio Sigučio Jundulo, jų krašte drėgmės kiekis dirvose pasiekė normalų lygį. „Šią savaitę su kolegomis kalbėjomės apie orus ir pasėlius. Marijampolės regione kol kas viskas yra gerai. Teko girdėti, kad prasti reikalai gretimuose rajonuose, tuose ūkiuose, kuriuose auginami žieminiai žirniai. Juos jau pažeidė pelėsis“, – ŪP akcentavo ūkininkas.

LAMMC Žemdirbystės instituto Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus vedėja dr. R. Semaškienė sakė, kad, įsigaliojus žalinimo programai, ūkininkai bando auginti žieminių žirnių, bet šie, praktiškai, žiemomis neišgyvena. „Šiemečiai orai sudarė idealias sąlygas žieminių žirnių pasėliuose plisti pelėsiams, nes pirmasis sniegas iškrito ant neįšalusios žemės. Jei mūsų gamtos sąlygos būtų palankesnės žieminiams žirniams, ūkininkai tikriausiai juos augintų“, – kalbėjo dr. R. Semaškienė.

Pasak mokslininkės, dabar, kai nutirpo sniegas, žiemkenčių ir žieminių rapsų laukai atrodo gražiai. „Reikia susikaupti, galvoti, skaičiuoti ir laukti pavasario, kada bus galima važiuoti į laukus ir žiūrėti, kas ten darosi. Juk būna ir tokių situacijų, kai viskas gražiai peržiemoja, o prasidėjus vegetacijai užeina stiprios pavasarinės šalnos ir pakenkia augalams. Tuomet augalai gali nunykti, ypač jautresnių veislių“, – teigė LAMMC Žemdirbystės instituto Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus vedėja.

Kalbėti per anksti

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) Technologinių paslaugų skyriaus vadovas Rimas Magyla ŪP sakė, jog, kaip ir kasmet, tikroji situacija paaiškės pavasarį. „Dabar orai primena rudenį. Dar laukiame, kokie bus orai vasarį–kovą. Kol kas nepranašaujama didesnių šalčių ir gausesnio sniego. Svarbiausia – kaip pavasarį atrodys augalai. Jau pastebimi grįžtantys paukščiai. Reiškia, kad pavasaris bus ankstyvas, todėl gali būti, jog ir augaluose jau vyksta pokyčiai“, – sakė LŽŪKT Technologinių paslaugų skyriaus vadovas.

Pasak R. Magylos, dabar kalbėti apie žiemkenčių būklę yra per anksti ir per drąsu. Rudeniui baigiantis LŽŪKT augalininkystės konsultantai ūkininkų laukuose vertino žieminių augalų būklę, jų pasiruošimą žiemoti. „Žieminių javų sėjos darbai labai nusitęsė iki pat spalio vidurio ir dėl to augalai nespėjo įsikrūmyti, pasėliai nėra tankūs, todėl rudenį nebuvo palanku plisti miltligei ir kitoms ligoms. Augalai žiemą pasitiko ganėtinai sveiki“, – teigė specialistas, akcentuodamas, kad jau sausio pradžioje staigios orų permainos kėlė nerimą. Ypač tuose rajonuose, kuriuose sniego danga nebuvo pakankamai stora.

Sausio antroje pusėje kai kur jau buvo pastebimas drėgmės perteklius dirvoje. „Žieminiams augalams užmirkimai yra labai nepalankūs. Tuomet jiems ima trūkti deguonies, sutrinka kvėpavimas, dirvožemyje telkiasi anglies dioksidas, o augaluose kaupiasi žalingos medžiagos. Dėl tokios situacijos yra didelė tikimybė, kad pavasarį augalai sirgs pašaknio ir šaknų puviniais“, – aiškino R. Magyla.

Išsiplaus daugiau azoto

LŽŪKT Technologinių paslaugų skyriaus vadovas pastebėjo, kad esant įprastai žiemai, kai įšalęs dirvožemis ir augalus dengia sniego danga, didžiausi maisto medžiagų išsiplovimai būna anksti pavasarį, vasario–kovo mėnesiais. Tuomet su tirpstančiu sniegu ir įšalu išsiplauna maisto medžiagos, nitratų koncentracija vandenyje būna didžiausia. Praeitą žiemą didžiausia nitratų koncentracija drenaže buvo pastebėta gruodžio–sausio mėnesiais. „Dabar, kai vyrauja rudeniški, o ne žiemiški orai, drenažo sistemos pilnai veikia. Taigi, vyksta intensyvus išsiplovimo procesas, o drenažo vandenyje nitratinio azoto koncentracija, tikėtina, yra didelė. Kadangi numatomi drėgni ir šilti, žiemai nebūdingi orai, maisto medžiagų išsiplovimo laikotarpis bus ilgesnis. Yra didelė tikimybė, kad į gilesnius dirvožemio sluoksnius išsiplaus daugiau azoto. Taigi, gali būti, kad pavasarį dirvožemio viršutiniame sluoksnyje gali likti mažiau mineralinio azoto, ypač laukuose, kurie nepadengti augaline danga“, – teigė R. Magyla.

Vegetacija neprasidėjo

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje,

„Ūkininko patarėjas” Nr. 10, 2023 m. sausio 24 d.

Laikraštis „Ūkininko patarėjas” parduodamas visuose didžiuosiuoe prekybos centruose, Lietuvos pašto skyriuose.

Taip pat laikraštį galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo” redakcijoje el. paštu: platinimas@up.lt, tel. +370 603 75 963 arba www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt bei Perlo terminaluose.

ŪP korespondentė Jolita ŽURAUSKIENĖ

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.