Ashburn +21,8 °C Mažai debesuota
Ketvirtadienis, 23 Geg 2024
Ashburn +21,8 °C Mažai debesuota
Ketvirtadienis, 23 Geg 2024

Lietuviškos simfonijos pradininką primena viena Plungės gatvė

2023/01/28


Juozas Žilevičius – vargonininkas, kompozitorius, pedagogas, choro dirigentas, muzikologas, kultūros veikėjas. Simfonija f-moll, kuri buvo parašyta 1919 m., o po kelerių metų atlikta Kaune – laikoma pirmąją lietuviška simfonija. Už nuopelnus lietuvių muzikinei kultūrai viena iš Plungės miesto gatvių pavadinta jo vardu.

Suteiktas profesoriaus laipsnis

Gimė 1891 m. kovo 16 d. Jerubaičiuose, Plungės rajone. Pradinę mokyklą lankė Tveruose, o 1905 m. eksternu baigė Palangos progimnaziją. Muzikos pradėjo mokytis Plungėje, pas Varšuvos muzikos instituto auklėtinį, Plungės vargonininką N. Sasnauską. Ir pats ten nuo 1908–1914 m. vargonininkavo.

1910–1912 m. vasaromis muziką studijavo Varšuvoje. Kilus I pasauliniam karui, pasitraukė į Sankt Peterburgą, čia 1919 m. baigė Imperatoriškąją konservatoriją. Buvo paskirtas į Vitebską, kur 1919–1920 m. konservatorijoje dėstė teorines muzikos disciplinas. Ten jam buvo suteiktas ir muzikos profesoriaus laipsnis.

1919 m. trumpai dirbo Lietuvos ir Baltarusijos Švietimo liaudies komisariato įgaliotiniu, vadovavo darbininkų chorams, rūpinosi, kad rusų valdžia grąžintų Lietuvai išvežtas kultūros vertybes.

Sugrįžo į gimtąjį kraštą

1920 m. grįžo į Lietuvą ir, apsigyvenęs Kaune, iškart įsijungė į tuometinį kultūrinį ir muzikinį gyvenimą. Dirbo Lietuvių meno kūrėjų draugijos muzikos sekcijoje, rūpinosi Valstybės teatro steigimu, dėstė A. Sutkaus vaidybos studijoje ir vargonininkų kursuose, buvo Valstybės teatro antrasis dirigentas, muzikos sufleris, administratorius ir reikalų vedėjas.

1922–1924 m. kaip Lietuvos švietimo ministerijos Meno skyriaus viršininkas parengė muzikos programas vidurinėms mokykloms, vadovavo muzikos mokytojų vasaros kursams, taip pat daug prisidėjo prie 1924 m. 1-osios visos Lietuvos dainų šventės surengimo Kaune. 1923 m. buvo išvykęs į Latvijos dainų šventę susipažinti su dainų švenčių rengimo organizaciniais klausimais. Kauno karo muziejuje ir miesto sode suorganizavo net 32 simfoninės muzikos koncertus.

Nuo jaunystės kauptas įvairias kultūros senienas J. Žilevičius panaudojo švietėjiškai misijai – 1927 m. Klaipėdoje atidarė muzikos muziejų. Klaipėdos visuomenei J. Žilevičius buvo pažįstamas, kaip lektorius ir kaip profesionalių straipsnių muzikos klausimais autorius.

1924–1925 m. Klaipėdoje toliau tęsė žurnalo „Muzikos menas“, vėliau „Muzika“ leidybą.

Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus – Lietuvių operos tarybos nariai. Kaunas 1920 m. Sėdi iš kairės: Juozas Žilevičius, Juozas Tallat-Kelpša, Stasys Šilingas ir Kipras Petrauskas.

Pasitraukė į JAV

1929 m. Lietuvos švietimo ministerija J. Žilevičių komandiravo į JAV rinkti folklorinę medžiagą ir kitus įvairius muzikos eksponatus. Įsikūręs Elizabethe, NJ iki 1961 m., vargonininkavo ir vadovavo chorui Šv. Petro ir Povilo lietuvių parapijoje, aktyviai dalyvavo Amerikos lietuvių kultūros gyvenime. Parapijos chorą padidino iki 65 dalyvių, išmokė jį sudėtingų kūrinių ir nemažai koncertavo, dalyvavo dainų šventėse ir kituose tautiniuose renginiuose.

1934 m. Elizabethe parapijos įkūrimo 40-mečiui pažymėti pastatė veikalą „Kražių skerdynės“ su giesmėmis ir dainomis – dalyvavo apie 100 atlikėjų. 1938-1941 m. su parapijos choru ir solistais atliko Th. Dubois oratoriją „Septyni Kristaus žodžiai“. Taip pat suorganizavo nedidelį Niujorko apylinkės vargonininkų chorą.

Daug prisidėjo prie Amerikos lietuvių dainų švenčių organizavimo. 1930 m., Carnegie Hall Niujorke surengtoje dainų šventėje dalyvavo 500 dalyvių jungtinis choras, į kurį susibūrė Amerikos rytinio pakraščio lietuviai. Šventė buvo skirta Vytauto Didžiojo 500 mirties metinėms pažymėti.

Apdovanojimas už nuopelnus

1961 m. apsigyveno Čikagoje, buvo išrinktas tų metų 2-osios JAV ir Kanados lietuvių dainų šventės rengimo komiteto garbės pirmininku, 1964 m. Niujorko Pasaulinės parodos Lietuvių dienos repertuaro komisijos nariu.

1933 m. jo rūpesčiu buvo įkurta Amerikos lietuvių chorų sąjunga. J. Žilevičius prisidėjo prie žurnalo „Muzikos žinios“ įkūrimo, daug metų buvo redkolegijos narys ir daugelio straipsnių autorius. Čikagoje įkūrė Lietuvių muzikologijos archyvą.

Už didelius nuopelnus lietuvių muzikinei kultūrai J. Žilevičius 1935 m. buvo apdovanotas Gedimino III laipsnio ordinu.

Didžiulis kūrybinis palikimas

J. Žilevičius sudarinėjo lietuvių muzikų vardyną, daug straipsnių parašė Bostone leistoje „Lietuvių enciklopedijoje“ (buvo muzikos skyriaus redaktorius), taip pat rašė žurnalams ir laikraščiams.

Parašė monografiją „Česlovas Sasnauskas“ (1936), sudarė jo vokalinių kūrinių rinkinį „Lietuviška muzika“ (1950 m.), lietuvių liaudies ir originalių dainų rinkinį „Lietuviais esame mes gimę“ (1964), parašė studiją „Mažosios Lietuvos liaudies muzikos bruožai“ (1958), knygą „Lietuvis vargonininkas išeivijoje“ (1971) bei kitokių darbų.

J. Žilevičiaus gatvė Plungėje. Linos Ruibienės nuotr.

Sukūrė apie 400 įvairių kūrinių. Tai harmonizuotos lietuvių liaudies dainos, originalios solo ir choro dainos, kantatos, operetės, mišios, mišparai ir giesmės, simfoninė ir kamerinė muzika.

Amžinojo poilsio J. Žilevičius atgulė 1985 m. rugpjūčio 5 d. Baltimorėje – JAV. O 1991 m., gruodžio 18 d. Plungės rajono savivaldybės nutarimu, viena iš Plungės miesto gatvių pavadinta jo vardu.

 

Lina RUIBIENĖ

žemaicioLaikrastis.lt           

Dalintis
2024/05/23

Ne medžioklės sezono vilkams nebūna

Gyvenimas sukasi nenutrūkstamu ratu – ūkininkai augina gyvulius, o vilkai, pasitaikius progai, juos pjauna. To negali sustabdyti nei padidintos medžioklės kvotos, nei probleminių vilkų paėmimas iš gamtos, nei elektrinės tvoros. Pasitv...
2024/05/23

Augalams vien šilumos ir drėgmės neužtenka

Pastaruoju metu daug kalbama apie labai gerą žiemkenčių būklę, ypač žieminiai rapsai alsuoja produktyvumu. Tačiau daugybė tarpusavyje susipynusių pokyčių ir veiksnių kelia naujas rizikas ir tam tikrą netikrumą. Šiuolaikinis žemės ūkis susid...
2024/05/23

171 Lietuvos įmonė gaus į 11,3 mln. eurų ES finansavimo savo eksporto galimybių gerinimui

Produkcijos pristatymui užsienio parodose ir eksportui skirtų produktų bei paslaugų sertifikavimui labai mažos, mažos ir vidutinės Vidurio bei vakarų Lietuvos įmonės siekė gauti daugiau nei 20,2 mln. eurų finansavimą. Pagal Inovacijų agentūros pas...
2024/05/23

Įprasmintas devynių kaimų atminimas

Kupiškis („Kupiškėnų mintys“). Gegužės 18 dieną neeilinis susitikimas surengtas Antašavos parapijoje. Čia rinkosi Daršiškių ir dar aštuonių aplinkinių gyvybingų ir išnykusių kaimų gyvent...
2024/05/23

Paviršinio vandens telkinių pakrančių, melioracijos griovių apsaugos juostų deklaravimas pagal 4 GAAB standartą

Žemės ūkio duomenų centras (ŽŪDC) atkreipia dėmesį, kad 2024 m. gegužės 7 d. įsigaliojo Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų, taikomų nuo 2023 metų, aprašo pakeitimas.
2024/05/23

Daržovės kibiruose: kompaktiška ir patogu

Kai kurie daržininkai bent dalį daržovių augina ne lysvėse, bet kibiruose. Juose be vargo auga pomidorai, agurkai, paprikos, braškės. Ar tikrai toks sprendimas turi pranašumų? Kokių?
2024/05/23

Šerbeto upės ir visiškai sunaikinti sodai Lenkijoje. Ar sulauksime to ir Lietuvoje?

Praėjusį sekmadienį vos per 15 minučių kruša soduose sunaikino absoliučiai visą šių metų derlių, tačiau jos pasekmės vaismedžiams bus juntamos dar kokius dvejus metus. Tai – tikras Armagedonas, sako už galvų susiėmę Lenkijos so...
2024/05/23

Europos tamsiąją medunešę bitę siūloma įrašyti į Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą

Lietuvos raudonosios knygos komisija siūlo įrašyti Europos tamsiąją medunešę bitę (Apis mellifera mellifera) į Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, kitaip vadinamą Lietuvos raudonąja knyga.
2024/05/23

Seime – idėja gaminantiems vartotojams leisti pertekline elektra aprūpinti šeimos narius

Grupė Seimo narių siūlo liberalizuoti gaminančių vartotojų pagamintos perteklinės elektros pardavimą. Nuo 2025 metų sausio siūloma gaminantiems vartotojams leisti tokią elektrą skirti šeimos nariams – tėvams, vaikams, broliams, s...