Kitokios pamokos – su žvaigždėmis ir šviesos gaudynėmis
– Kai dirbi su meile, užsidegimu, tada kiekvienas darbas turėtų ir kitiems patikti. Visa tai perduodi, – sako Dainius, prakalbus, kaip pasuko į edukacijų sritį.
Pašnekovas studijavo taikomąją ekologiją, jau seniai domisi gamtos mokslais, astronomija. Prieš porą metų, kai kūrėsi naujos Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos erdvės, pamanė – kodėl neįrengus jaukaus kampelio ir nesudominus tuo vaikų?
Įsigijo teleskopą, papuošė sieną Andromedos galaktikos vaizdu. Greitai kolegos pasiūlė: „Kodėl nebandai sukurti savo edukacijos?“ Šiandien veda bei nuolat tobulina dvi edukacines programas. Abu užsiėmimai tinka įvairaus amžiaus žmonėms – mėgaujasi ir vaikai, ir suaugusieji.
Dirbti tai, kas prie širdies
Dainiaus kelias į biblioteką vedė iš visai kitos srities. Dešimt metų dirbo policijoje! Jo istorija liudija, kad gyvenimą, juolab darbus tikrai galima keisti – kai to nori ir žengi pirmą žingsnį. „Galbūt iš pat pradžių pasukau ne ten… – atvirai užsimena pašnekovas. – Mačiau, kad tikrai neužsidirbsiu, išlėkiau padirbėti pas seserį (gyvenančią Airijoje – aut. past.) O mano mokslai – gamtos srities, potraukis buvo nuo pat vaikystės. Kai atėjau į biblioteką, pamačiau, kad čia – kultūra. Kažkas panašaus į tą sritį, kurioje ir norėčiau dirbti…“
Prisimena, kad ir policijos pareigūnų darbas buvo kitoks. Kiekvieną minutę – sudėtingi iškvietimai. Šiandien daug kas pasikeitę ir džiugu, kad į gera. Pavyzdžiui, saugumas, „atmosfera“ rajono miesteliuose. Štai Pumpėnai, pro kuriuos dažnai važiuodavo pas močiutę, nūdien daug jaukesni.
Pasvalio bibliotekoje Dainius dirba jau šeštus metus, yra pavaduotojas ūkio ir bendriesiems reikalams. Eina jau antri – kai pasinėrė į edukacijų pasaulį.
– Hobis ir darbas žingsniuoja kartu. Jei tai nebūtų hobis, kažin, ar aš dirbčiau (šypsosi). Turi tai patikti. Kartais aukoji daug, bet… Vėl nauja idėja ir vėl reikia ką nors sukurti, – pasakoja.
Aistrą gamtai pajuto ir sūnus
Dainius užaugo Panevėžyje, į Pasvalį atvyko su žmona Aurelija, pasvaliete. „O turėjau babą ir miško babą“, – su šypsena leidžiasi į vaikystę. Ten viskas ir prasidėjo… Per atostogas visada vykdavo pas miško babą, miške praleisdavo visą vasarą. Žaliojoje girioje, prie Klimbalės durpyno, netoli Kriklinių. Ten ir prasidėjo gamtos tyrinėjimai: „Eidavau basom per tą Klimbalę, visur žiūrėdavau, pamatydavau angį, šokinėdavau per kupstus ir įklimpdavau, ir vėl išlįsdavau…“ – vaikystės pelkinėjimus prisiminęs juokiasi Dainius. Tiesa, šiandien durpynas atrodo kitaip – išvagotas keturračių vėžių: „Važiuodamas pas dėdę, vis juos išgirstu. Šiurpas praeina. Atrodo, kiek ten galima draskytis?“
Beje, Dainius su savo sūnumi puoselėja dar vieną neįprastą hobį – domisi entomologija. Yra surinkę vabzdžių kolekcijų. Keliauja į gamtą, ieško įvairių vabalėlių, atpažįsta gamtos kūrinius… Ir sūnus pasuko į tą pusę! Dvyliktokas Domantas domisi molekuline biologija, dalyvauja olimpiadose. Matyt, įkvėpė ir tėčio užsidegimas. „Tik aš žiniomis jau atsilieku“, – juokiasi Dainius.
Parodyti vaikams, kad pramogauti galima įdomiai ir prasmingai
Edukacijų šiandien galime rasti ant kiekvieno kampo – gyvename edukacijų populiarumo laikais. O kaip šį reiškinį supranta pats Dainius? Besikalbėdami radome ir lietuvišką, tikslesnį pavadinimą – kūrybiškos pamokos.
– Pamokose yra griežta linija, pagal kurią mokykloje mokomasi. Bet vaikams reikia išeiti… Pamatyti ir kitokį suvokimą apie kitas sritis. Pakeisti aplinką, susipažinti iš kitos pusės, suvokti kitus aplinkos elementus. Kartu ir atsipalaiduoti, ir šį tą išmokti. Kad atėję, vaikai galvotų visai kitaip – suprastų, kad vienu metu gali ir pramogauti, ir ką nors išmokti, – pasakoja edukatorius.
O kas edukacijai suteikia daugiausia džiaugsmo, prasmės? „Kai vaikai spygauja, džiūgauja – man pats maloniausias dalykas. Iš tos staigmenos, iš noro pažinti sušunka: „Va! Taip! Pavyko!“ Visas būrys prilekia, stebisi (šypsosi)“, – edukacijos prasmingumą labiausiai patvirtina nuoširdi vaikų nuostaba ir atradimo džiaugsmas.
Kotryna KRAPTAVIČIŪTĖ