Ar jau greitai kompensacijos už laukinių paukščių daromą žalą?

Verta priminti pernykščiame ŽŪM pranešime cituotus žemės ūkio viceministro Pauliaus Astrausko žodžius: „Kartu su Aplinkos ministerija ieškojome geriausių išeičių, kaip padaryti, kad ir paukštis liktų sveikas, ir ūkininkas nenuskriaustas. Jei Vyriausybė ir Seimas pritars Žemės ūkio ministerijos siūlymui, bus kompensuojama laukinių žąsų, gervių ar gulbių padaryta žala žemės ūkio pasėliams, prijaukintiems laukiniams gyvuliams ir paukščiams, miškui, hidrotechnikos įrenginiams ar kitiems objektams“.

Tačiau viltinga žinia buvo paskleista, matyt, ne iki galo sutarus dėl „geriausių išeičių“. Nes paskui jokių žinių žemdirbių bendruomenei nebuvo pateikta.

Pažadėjo – paguodė? Ar vis dėlto kažkas yra daroma? Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidiumo posėdyje, kuris vyko praėjusį penktadienį, ŽŪM atstovai buvo paprašyti atskleisti kortas.

Ministerijos Augalininkystės ir žaliųjų technologijų skyriaus vyresnysis patarėjas Tadas Švilpauskas priminė žinomus dalykus: kad šiuo metu reglamentuojama tik medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala, kad ŽŪM pripažįsta problemą, o jai spręsti reikalingi trijų įstatymų pakeitimai. Pripažinta, kad žemės ūkiui daugiausia nuostolių padaro trijų rūšių sparnuočiai: laukinės žąsys, kurios yra priskiriamos medžiojamiesiems gyvūnams, bei gervės bei gulbės.

Medžioklės įstatymo pataisa sukurtų teisinį pagrindą kompensuoti laukinių žąsų daromą žalą. Laukinės gyvūnijos įstatymo pataisa numatytų galimybę atlyginti už gervių bei gulbių eibes. Na, o Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymas atvertų galimybę šio fondo lėšas nukreipti žalos kompensavimui.

Anot ŽŪM atstovo, viešam derinimui ministerija projektus pateikė 2021 m. rugpjūtį. Po mėnesio surengtas tarpinstitucinis susitikimas. Atsižvelgiant į AM pastabas patobulinti projektai pernai gegužę buvo pateikti Vyriausybei (tuomet ir išplatintas viltingas ŽŪM pranešimas spaudai).

Tačiau Vyriausybė paketą grąžino iniciatoriams tobulinti linkėdama numatyti, iš kokių papildomų šaltinių turėtų būti maitinamas Aplinkos apsaugos rėmimo programos fondas, bei projektus naujai teikti Vyriausybei tvirtinti tik suderinus su Aplinkos bei Finansų ministerijomis.

Žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas paaiškino, kuriame taške klausimas yra šiuo metu.

Faktiškai byla kol kas padėta ant lentynos. Laukiama mokslinės studijos, kurią yra užsakiusi AM, išvadų. Studija turėsianti išaiškinti praktines kompensavimo mechanizmo detales. Praėjusią savaitę vyko tarpinis studijos pristatymas, tačiau jokių detalių P. Astrauskas nežinojo.

„Taip, laikas bėga, bet didesnį proveržį mes galime pasiekti tik po AM studijos“, – patikino viceministras.

Taigi kol kas reikalas iš vietos nepajudėjo. Ne už kalnų pavasaris, ir vėl nuo sparnuočių antskrydžių kenčiantys žemdirbiai stversis už galvų, ir vėl mins kelius pas politikus vildamiesi pagalbos – visai kaip prieš metus ar kaip prieš dešimtį metų.

LŽŪBA prezidentas Eimantas Pranauskas svarsto: neteisinga, kad į Valdymo reikalavimus yra perkeltos Buveinių apsaugos bei Laukinių paukščių apsaugos direktyvų nuostatos, o valstybės institucijos negali sukurti nei žalą mažinančių metodų, nei žalos kompensavimo mechanizmo.

„Negali būti vienpusis direktyvos įgyvendinimo mechanizmas“, – teigė E. Pranauskas stebėdamasis, kad žemdirbiams keliami vis didesni reikalavimai, nors ta pati Laukinių paukščių direktyva kelia įpareigojimus ir valstybės institucijoms.

Dėl įstrigusio laukinių paukščių žalos kompensavimo reikalo LŽŪBA ketina kreiptis į Seimo Kaimo reikalų komitetą.

ŪP komentaras

123rf ir redakcijos archyvo nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.