Ashburn +14,2 °C Debesuota
Trečiadienis, 28 Vas 2024
Ashburn +14,2 °C Debesuota
Trečiadienis, 28 Vas 2024

Užgavėnių siautulinga šventė Rumšiškėse

2023/02/19


Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse šeštadienį bendromis pastangomis buvo išvaryta žiema ir įvairios blogybės. Pastangas dėjo muziejininkai, daugiau nei dešimt folkloro ansamblių bei kapelų iš visos Lietuvos ir, žinoma, tradicinės šventės dalyviai.

Siautulingos šventės nuotaika buvo kuriame nuo pirmojo žingsnio į Lietuvos liaudies buities muziejaus teritoriją. Ant tilto virš upelio pakibę tabaluojantys seni batai, šmaikštūs užrašai kur tik pasisuksi, atvykėlius pasitinkantys Lašininį apraudantys „giedotojai“ – tai šėlionių įžanga.

Ant tilto tabaluojantys batai primena: laikas atsikratyti žiemos ir visų blogybių.
„Apraudamas“ Lašininis.

Didieji smagumai laukė, žinoma, Miestelyje bei Žemaitijos, Suvalkijos, Malūno teritorijose, o finalas – Morė.

Atvykusieji buvo skatinami įsitraukti į linksmybes ir taip atsikratyti visų rūpesčių bei kitų blogybių. Folkloro ansamblių dalyviai traukė čiupti porą ir įsisukti į šokėjų būrį. Pagalbą nuo visų esamų ir nesamų ligų siūlė „daktarai“. O kur dar įvairūs žaidimai ir kitos veiklos – puodynių daužymas, kaukių gaminimas, lenktyniavimas apsižergus lazdą-žirgą ar jėgų išmėginimas ant šieno einant ristynių!

Lietuvos ristynių federacija organizavo ristynes.
Galima buvo išsigydyti nuo visų esamų ir nesamų ligų.
Lenkytės su „žirgais“.

Užgavėnės neatsiejamos nuo sotaus valgymo. Atvykusieji buvo vaišinami tradiciniu šiupiniu, lašinių su svogūnais užkandžiu, blynais, kurių turėjo išsikepti patys. Žinoma, buvo apstu vietų, kur galėjai pasisotinti už pinigą, o veikianti mugė masino įsigyti valgomų ir kitokių lauktuvių.

Muziejininkės vaišina šiupiniu: per Užgavėnes patariama valgyti daug ir riebiai.
Blynų reikėjo išsikepti patiems.

Miestelyje užsukęs į vieną ar kitą namą galėjai sužinoti apie įvairius tradicinius amatus.

Čia darbavosi tautodailininkai, senojo pynimo amato puoselėtojai Virgis ir Roma Šlipaičiai, tautodailininkas kaukių drožėjas Saulius Tamulis, audėjas Algimantas Matonis...

Audimo amatą pristatė rumšiškietis Algimantas Matonis, kuris šio amato išmoko dar vaikystėje iš savo mamos.

Tradicinių kaukių meistrui čia mieliausia vieta švęsti Užgavėnes

Šiaulių rajono Šemetiškių kaime gyvenantis S. Tamulis į Užgavėnių šventę Rumšiškėse kasmet atvyksta jau dvidešimt metų – jo širdžiai tai pati mieliausia vieta švęsti šią dieną. Meistras atsiveža kaukių ruošinių ir čia juos toliau skaptuoja. Taip pat ant suolo padeda vieną kitą užbaigtą savo darbą pardavimui. Tačiau svarbiausia – bendravimas su smalsuoliais. Įvairiausių klausimų meistrui pateikia ir suaugusieji, ir vaikai.

Užgavėnių tradicinių kaukių meistras Saulius Tamulis.
Tautodailininko Sauliaus Tamulio kaukės.

S. Tamulis pasakoja, jog pirmąjį kartą su Užgavėnių persirengėliais susidūrė vaikystėje, kai buvo šešerių.

„Tuo metu gyvenau Kuršėnuose. Juos pamatęs tarpdury ne išsigandau, o susižavėjau. Kiek jaučiu, tai man likę iš senelio, kuris taip pat trankiai varydavo žiemą iš kiemo, dalyvaudavo persirengėlių eisenose“, – porina meistras.

Tradicinių kaukių gamyba jis susidomėjo būdamas 23-ejų, bet dar prireikė laiko, kol kibo už medienos.

Meistras turi sukaupęs daugiau nei 500 tradicinių kaukių kolekciją. Jis puoselėja svajonę kada nors Šiauliuose įkurti Užgavėnių kaukių muziejų.

S. Tamulio kūrybos autorinė paroda prieš šešerius metus buvo surengta Vokietijoje, lietuvių bendruomenėje; dalis jo kaukių iškeliavo į Ukrainos lietuvių bendruomenę. Nemažai jų išvyko į Čikagą, Kanadą, Vokietiją, Daniją ir Lietuvos muziejus.

Užgavėnių švenčių užburtas meistras nori, kad kuo daugiau žmonių puoselėtų tokią mielą šventę.

Linksmybės iš sodybų kiemelių pasklido į gatves.

Kūrėjų pora pristatė istorinius amatus

Tylesniame nei kitos patalpos kambaryje lankytojų laukė Rumšiškėse gyvenančių bei kuriančių menininkų pora: tapytoja Dina Jankauskienė ir laisvalaikiu kuriantis muziejininkas Ruslanas Aranauskas.

Jie pristatė istorinį interjero puošimo amatą. Į akį pirmiausia krito tapyba ant medžio, medžio raižiniai, buvo ir atvirukų.

R. Aranauskas atviravo, jog mėgsta kurti įvairia technika. Jam ypač mielas gintaro apdirbimas. Labai įdomu dirbti ir su medžio raižiniais, atkurti senųjų meistrų darbus. Interjerą gali puošti padažyti medžio raižiniai arba nuo jų ant popieriaus atspausti grafikos darbai.

Menininkų pora prisipažįsta, jog Rumšiškės yra puiki vieta kurti. R. Aranauskas čia ir užaugo. Jis į save įgėrė vietos gamtos grožį ir kaimiškus garsus bei vaizdus, kurių jau nebėra: genant gyvulius keliu kildavo dulkių tumulai, prieš melžimą visose apylinkėse buvo girdėti mykimas.

Pašnekovas yra Lietuvos liaudies buities muziejaus architektas, juo dirba daugelį metų, kai kuriuos pastatus yra suprojektavęs. Tačiau didelių nuopelnų neprisiima, pastebi: „Prieš mane dirbo daugybė mokslininkų, kurie nutarė statyti tą muziejų, ir daugybė autoritetų etnografų, kurie pradėjo tą veiklą“.

Architektas siūlo atkreipti dėmesį, kad muziejus yra tarsi miniatiūrinė Lietuva – ne vien dėl vienam ar kitam etnografiniam regionui būdingų statinių, bet ir dėl to, kad kiekvienam regionui parinkta labiausiai tinkamo kraštovaizdžio teritorija. „Suvalkija ar Aukštaitija lygumose, tai ekspozicija – taip pat. Žemaitija prie jūros, tai muziejuje – prie Kauno marių. Dzūkija pušynuose ir tarp mažų upelių – lygiai taip pat atrodo muziejaus vienkiemio ekspozicija“, – pasakoja R. Aranauskas.

Darbo muziejuje aplinką jis apibūdina taip: „Įvažiuoji į muziejaus teritoriją, vartai užsidaro, ir už jų lieka visos problemos“.

Kūrėjų pora Dina Jankauskienė ir Ruslanas Aranauskas su medžio raižiniu – Stepo Žuko technikumo moksleivių kursiniu darbu.

Ukrainos vėliavos

Užgavėnių šventėje galima buvo pastebėti Ukrainos vėliavų. Ukrainiečiai gražiai įsipynė į folkloro ansamblių puokštę iš visos Lietuvos.

Ukrainiečiai gražiai įsipynė į folkloro ansamblių puokštę iš visos Lietuvos.

Lietuvos liaudies buities muziejus pakvietė ukrainiečius šventėje dalyvauti nemokamai. Jaunimo iš karo draskomos šalies tądien Rumšiškėse netrūko.

Morė laukia savo paskutinės valandos...

 

ŪP portalo redaktorė Irma DUBOVIČIENĖ

Autorės nuotraukos

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis
2024/02/28

Pavojingas kokteilis gali susprogdinti ekonomiką

Suskystintų naftos dujų (SND) akcizo viražai, kai nuo nulinio tarifo jis buvo pakeltas iki beprotiškų aukštumų, o paskui labai nenoriai nuleistas ant žemės, pakurstė įvairių minčių ir svarstymų, kodėl į tokius kraštutinumus pu...
2024/02/28

Valstybinių miškų 2023 m. sanitarinės būklės apžvalga

Valstybinės miškų tarnybos (VMT) Miško sanitarinės apsaugos skyriaus darbuotojai parengė Lietuvos valstybinių miškų 2023 m. sanitarinės būklės apžvalgą. Apžvalga parengta remiantis VĮ Valstybinių miškų urėdijos duomenim...
2024/02/28

Profesionalus fotografas iš Ramygalos R. Dūda: „Mano tikslas parodyti žmonėms, kad jie – gražūs“

Panevėžys (JP.lt). „Pagal pavardę turėjau tapti muzikantu“, – šmaikščiai savo internetinėje svetainėje rašo Rokas Dūda. Tačiau šio fotografo požiūris į savo amatą ne tiek šmaikštus, kiek ...
2024/02/28

Sutelktos pajėgos Baltijos jūroje nuskandintai karo amunicijai surinkti

Po Antrojo pasaulinio karo Baltijos jūroje, pavyzdžiui, netoli Bornholmo baseino, Gotlando gilumos, Gdansko gilumos, Flensburgo fiordo ir Mažojo Belto buvo išmesta apie 40 000 tonų cheminės amunicijos. Nežinomas kiekis į jūrą taip pat buvo ...
2024/02/28

Dirvinis asiūklis – piktžolė ar vaistažolė?

Net neabejoju, kad daugeliui daržininkų dirvinis asiūklis visuomet išliks piktžole, kovojant su ja daržovių lysvėje ar gėlyne, nusvyra rankos. Asiūklio stiebas nariuotas, iš kiekvieno narelio kyšo aplink išsidėsčiusios ...
2024/02/28

Ūkininkai patiria pavojingą psichologinę įtampą – bet kam tai rūpi?

Pratrūkus ūkininkų protestams, politikai mėgina suvaldyti situaciją švelnindami žemės ūkio veiklai keliamus reikalavimus. Visuomenėje netrūksta ir neigiamo protestuojančių žemdirbių vertinimo, nesupratimo. Tuo tarpu užsienio mokslininkai ka...
2024/02/28

NŽT vykdo naujų valstybinės žemės patikėtinių priežiūrą

Nuo šių metų valstybinė žemė miestuose ir miesteliuose patikėjimo teise perduota valdyti savivaldybėms. Joms patikėta teisė sudaryti valstybinės žemės nuomos, panaudos sandorius, priimti administracinius sprendimus, susijusius su patikėjimo...
2024/02/27

Iki Prezidento rinkimų 75 dienos: ne visų būsimųjų kandidatų sąskaitos pilnėja

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) informuoja, kad iki gegužę vyksiančių Respublikos Prezidento rinkimų likus 75 dienoms visi juose kandidatuojantys asmenys bendrai jau yra gavę daugiau kaip 560 tūkstančių eurų.
2024/02/27

EP pritarė planui atkurti 20 proc. ES sausumos ir jūrų teritorijų

Antradienį, vasario 27 d., Europos Parlamento (EP) nariai patvirtino gamtos atkūrimo įstatymą, kuriuo siekiama iki 2030 m. atkurti bent 20 proc. ES sausumos ir jūrų teritorijų, o iki 2050 m. – visas nualintas ekosistemas.