Užgavėnių siautulinga šventė Rumšiškėse

Siautulingos šventės nuotaika buvo kuriame nuo pirmojo žingsnio į Lietuvos liaudies buities muziejaus teritoriją. Ant tilto virš upelio pakibę tabaluojantys seni batai, šmaikštūs užrašai kur tik pasisuksi, atvykėlius pasitinkantys Lašininį apraudantys „giedotojai“ – tai šėlionių įžanga.

Didieji smagumai laukė, žinoma, Miestelyje bei Žemaitijos, Suvalkijos, Malūno teritorijose, o finalas – Morė.

Atvykusieji buvo skatinami įsitraukti į linksmybes ir taip atsikratyti visų rūpesčių bei kitų blogybių. Folkloro ansamblių dalyviai traukė čiupti porą ir įsisukti į šokėjų būrį. Pagalbą nuo visų esamų ir nesamų ligų siūlė „daktarai“. O kur dar įvairūs žaidimai ir kitos veiklos – puodynių daužymas, kaukių gaminimas, lenktyniavimas apsižergus lazdą-žirgą ar jėgų išmėginimas ant šieno einant ristynių!

Užgavėnės neatsiejamos nuo sotaus valgymo. Atvykusieji buvo vaišinami tradiciniu šiupiniu, lašinių su svogūnais užkandžiu, blynais, kurių turėjo išsikepti patys. Žinoma, buvo apstu vietų, kur galėjai pasisotinti už pinigą, o veikianti mugė masino įsigyti valgomų ir kitokių lauktuvių.

Miestelyje užsukęs į vieną ar kitą namą galėjai sužinoti apie įvairius tradicinius amatus.

Čia darbavosi tautodailininkai, senojo pynimo amato puoselėtojai Virgis ir Roma Šlipaičiai, tautodailininkas kaukių drožėjas Saulius Tamulis, audėjas Algimantas Matonis...

Tradicinių kaukių meistrui čia mieliausia vieta švęsti Užgavėnes

Šiaulių rajono Šemetiškių kaime gyvenantis S. Tamulis į Užgavėnių šventę Rumšiškėse kasmet atvyksta jau dvidešimt metų – jo širdžiai tai pati mieliausia vieta švęsti šią dieną. Meistras atsiveža kaukių ruošinių ir čia juos toliau skaptuoja. Taip pat ant suolo padeda vieną kitą užbaigtą savo darbą pardavimui. Tačiau svarbiausia – bendravimas su smalsuoliais. Įvairiausių klausimų meistrui pateikia ir suaugusieji, ir vaikai.

S. Tamulis pasakoja, jog pirmąjį kartą su Užgavėnių persirengėliais susidūrė vaikystėje, kai buvo šešerių.

„Tuo metu gyvenau Kuršėnuose. Juos pamatęs tarpdury ne išsigandau, o susižavėjau. Kiek jaučiu, tai man likę iš senelio, kuris taip pat trankiai varydavo žiemą iš kiemo, dalyvaudavo persirengėlių eisenose“, – porina meistras.

Tradicinių kaukių gamyba jis susidomėjo būdamas 23-ejų, bet dar prireikė laiko, kol kibo už medienos.

Meistras turi sukaupęs daugiau nei 500 tradicinių kaukių kolekciją. Jis puoselėja svajonę kada nors Šiauliuose įkurti Užgavėnių kaukių muziejų.

S. Tamulio kūrybos autorinė paroda prieš šešerius metus buvo surengta Vokietijoje, lietuvių bendruomenėje; dalis jo kaukių iškeliavo į Ukrainos lietuvių bendruomenę. Nemažai jų išvyko į Čikagą, Kanadą, Vokietiją, Daniją ir Lietuvos muziejus.

Užgavėnių švenčių užburtas meistras nori, kad kuo daugiau žmonių puoselėtų tokią mielą šventę.

Kūrėjų pora pristatė istorinius amatus

Tylesniame nei kitos patalpos kambaryje lankytojų laukė Rumšiškėse gyvenančių bei kuriančių menininkų pora: tapytoja Dina Jankauskienė ir laisvalaikiu kuriantis muziejininkas Ruslanas Aranauskas.

Jie pristatė istorinį interjero puošimo amatą. Į akį pirmiausia krito tapyba ant medžio, medžio raižiniai, buvo ir atvirukų.

R. Aranauskas atviravo, jog mėgsta kurti įvairia technika. Jam ypač mielas gintaro apdirbimas. Labai įdomu dirbti ir su medžio raižiniais, atkurti senųjų meistrų darbus. Interjerą gali puošti padažyti medžio raižiniai arba nuo jų ant popieriaus atspausti grafikos darbai.

Menininkų pora prisipažįsta, jog Rumšiškės yra puiki vieta kurti. R. Aranauskas čia ir užaugo. Jis į save įgėrė vietos gamtos grožį ir kaimiškus garsus bei vaizdus, kurių jau nebėra: genant gyvulius keliu kildavo dulkių tumulai, prieš melžimą visose apylinkėse buvo girdėti mykimas.

Pašnekovas yra Lietuvos liaudies buities muziejaus architektas, juo dirba daugelį metų, kai kuriuos pastatus yra suprojektavęs. Tačiau didelių nuopelnų neprisiima, pastebi: „Prieš mane dirbo daugybė mokslininkų, kurie nutarė statyti tą muziejų, ir daugybė autoritetų etnografų, kurie pradėjo tą veiklą“.

Architektas siūlo atkreipti dėmesį, kad muziejus yra tarsi miniatiūrinė Lietuva – ne vien dėl vienam ar kitam etnografiniam regionui būdingų statinių, bet ir dėl to, kad kiekvienam regionui parinkta labiausiai tinkamo kraštovaizdžio teritorija. „Suvalkija ar Aukštaitija lygumose, tai ekspozicija – taip pat. Žemaitija prie jūros, tai muziejuje – prie Kauno marių. Dzūkija pušynuose ir tarp mažų upelių – lygiai taip pat atrodo muziejaus vienkiemio ekspozicija“, – pasakoja R. Aranauskas.

Darbo muziejuje aplinką jis apibūdina taip: „Įvažiuoji į muziejaus teritoriją, vartai užsidaro, ir už jų lieka visos problemos“.

Ukrainos vėliavos

Užgavėnių šventėje galima buvo pastebėti Ukrainos vėliavų. Ukrainiečiai gražiai įsipynė į folkloro ansamblių puokštę iš visos Lietuvos.

Lietuvos liaudies buities muziejus pakvietė ukrainiečius šventėje dalyvauti nemokamai. Jaunimo iš karo draskomos šalies tądien Rumšiškėse netrūko.

ŪP portalo redaktorė Irma DUBOVIČIENĖ

Autorės nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.