Ashburn +15,8 °C Dangus giedras
Antradienis, 23 Bal 2024
Ashburn +15,8 °C Dangus giedras
Antradienis, 23 Bal 2024

Sutaršė ateities prognozes

2023/03/03


Remiantis Lietuvos strateginiuose dokumentuose išdėstytomis ateities prognozėmis, grūdų sektoriuje gresia didžiuliai pokyčiai. Skaičiai rodo, kad dabar auginamos pagrindinės kultūros – kviečių – derlius sumenktų maždaug perpus. Grūdų perdirbėjų ir prekybininkų atstovai perspėja, kad tai – blogiausias scenarijus, kuris gali nutikti Lietuvoje. Bet tokias prognozes jie mala į miltus: kiek ministras įsakymų bepriimtų, ūkininkai efektyvins gamybą, gausins derlių ir augins tai, kas apsimoka, o perdirbėjai gamins tai, ką rinksis vartotojai.

Skaičiai šokiravo

Daugelis sutiks, kad grūdų sektoriaus plėtra – viena iš Lietuvos ekonomikos sėkmės istorijų. Tiesa, grūdininkams priekaištaujama, kad didesnė žaliavos dalis eksportuojama, mažai jos perdirbama vietoje. Pagal kviečių eksporto apimtis Lietuva Europos Sąjungoje yra tarp lyderių, o pasaulyje, Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos (LGPPA) duomenimis, patenkame į grūdus eksportuojančių valstybių penkioliktuką.

Grūdininkai neabejoja, kad šis sektorius pelnytai gali būti laikomas vienu perspektyviausių ir tvariausių Lietuvos pramonės sektorių. Tačiau, sprendžiant iš svarbiuose dokumentuose užfiksuotų prognozių, artinama grūdų, pirmiausia – kviečių, sėkmės istorijos pabaiga. Aplinkos ministerijos (AM) kartu su kitomis institucijomis parengtame Lietuvos 8-ajame nacionaliniame pranešime apie JT Bendrosios klimato kaitos konvencijos įgyvendinimą ir 5-ojoje dvimetėje ataskaitoje pateikti skaičiai apie grūdų sektorių šokiravo javų augintojus.

Prognozuojama, kad dabar auginamų pagrindinių kultūrų plotai 2040 m., palyginti su 2020-aisiais, susitrauktų 133 tūkst. ha, o derliai sumenktų apie 2 mln. t. Didžiausias pokytis grėstų kviečių pasėliams ir derliui. 2020 m. žieminių ir vasarinių kviečių plotai sudarė 893 tūkst. ha, o derlius – 4,8 mln. t. Numatyta, kad 2030 m. šių kultūrų plotas sumažės iki 712 tūkst. ha, derlius – iki 3,4 mln. t. Dar po dešimtmečio – 2040 m. – kviečiai turėtų augti jau tik 593 tūkst. ha, o derlius sumenktų net iki 2,8 mln. t.

Pakilimas prognozuojamas žirniams ir grikiams: jų plotai ir derliai iki 2040 m. turėtų maždaug padvigubėti. O rapsų kultūrai didesnių pokyčių nenumatyta.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) „Ūkininko patarėjui“ anksčiau komentavo, kad tokios prognozės pateiktos atsižvelgiant ne tik į esamas gamybos tendencijas, bet ir į tas, kurias lemia žaliojo kurso tikslai bei besikeičiantys vartotojų lūkesčiai. Jos nėra tolygu planams ar tikslams, bet padeda priimti sprendimus, pagrįstus duomenimis.

Investuotojų planai

Kaip tai galėtų atsiliepti grūdų perdirbėjams ir jų planams investuoti į perdirbimą, jeigu tokios prognozės išsipildytų? LGPPA ne kartą skelbė apie jos narių investicijas į grūdų perdirbimą, naujų produktų gamybą, inovacijas, biodegalų išgavimą ir kt. – per 5 metus žadama investuoti apie pusę milijardo eurų.

Didžiausią investicijų sumą numačiusi skirti „Agrokoncerno“ įmonių grupė – UAB „Agrokoncerno GDP“ ketina investuoti 300 mln. Eur į giluminį grūdų perdirbimą. Per metus planuojama perdirbti apie 500 tūkst. t kviečių, iš kurių būtų gaminami krakmolas ir glitimas.

Buvo skelbta, kad įmonių grupė „Linas Agro Group“ su Singapūro žemės ūkio konglomeratu tariasi dėl 100 mln. Eur siekiančių investicijų į augalinės kilmės produktų gamyklą Kėdainių laisvojoje ekonominėje zonoje. Bendrovės atstovai ŪP teigė, kad kol kas tai tik planai ir žvalgybinis projektas, o planai ir projektai keičiasi, ir gali keistis tol, kol nepriimamas sprendimas juos realizuoti.

Taip pat pernai pasklido žinia, kad Airijos bendrovė „Clon Bio Group“ svarsto galimybę Lietuvoje investuoti iki 250 mln. Eur į augalinių baltymų gamyklą, kuri galėtų įsikurti Akmenės laisvojoje ekonominėje zonoje ir įdarbintų iki 200 žmonių. Kalbėta apie ketinamus perdirbti miežius į koncentruotus baltymus, kurie naudojami mėsos pakaitalų gamybai. Tai – vėl kol kas tik žvalgybinis domėjimasis.

Grūdininkų prognozės – priešingos

LGPPA prezidentas, UAB „Agrokoncerno grūdai“ direktorius Karolis Šimas ŪP teigė, kad šio sektoriaus atstovai su minėtomis prognozėmis yra susipažinę ir jas vertina nevienareikšmiškai, nes jose pateikiamas blogiausias scenarijus, kuris gali nutikti Lietuvoje.

„AM ataskaitos rengėjai gali būti teisūs tik dėl vieno – iš tiesų, pasėlių plotai gali sumažėti, nes tai lems žaliasis kursas ir griežtėjantis reglamentavimas. Bet, vertinant plačiau, tai – tik vienas iš variantų. Mūsų prognozės kardinaliai skiriasi, nes mes, dirbantys šioje srityje, matome visai kitokį vaizdą. Todėl šiandien galime konstruktyviai oponuoti ministerijos ekspertų vertinimams“, – tvirtino grūdininkų asociacijos prezidentas.

Jis pabrėžė, kad pirmiausia šioje prognozėje matomas labai abstraktus skaičiavimas ir visiškai neatsižvelgiama į 20 metų ateities proveržį žemės ūkyje. K. Šimas atkreipė dėmesį, kad kasmet ūkininkai dirba efektyviau, atsiranda vis naujų augalų apsaugos priemonių, gerinamas trąšų įsisavinimas, keičiasi technologijos, gerėja sėklos, ūkiai stambėja – sektorius pažangiai vystosi.

„Nepastebėjau, kad studijoje tai būtų įvertinta. Ten plotas daugintas iš dabartinio derlingumo ir mažėjimas yra paremtas tik ploto mažėjimu. Šioje studijoje nėra atsižvelgta į žemės ūkio efektyvumo ir tobulėjimo kriterijus, nėra įvertintas ūkių progresas. Juk tie patys ūkiai adaptuojasi pagal žaliąjį kursą ir kartais turėdami mažiau išaugina tiek pat arba daugiau. Kitaip tariant, net ir kur nors taupydami, taikydami tiksliąją žemdirbystę ir tikslųjį purškimą, tręšimą, pasitelkdami dronus, mes galime išlaikyti tokį patį produktyvumą, kartais jį net ir padidinti“, – aiškino „Agrokoncerno grūdų“ direktorius.

Derliai gali didėti

K. Šimas pastebėjo dar vieną svarbų aspektą – prognozėje nėra įvertintas ūkių stambėjimas. Kodėl tai svarbu? Atsakymas paprastas ir nuspėjamas: ūkiams stambėjant, didėja derlingumas. Jis atkreipė dėmesį, kad nūnai Lietuvoje yra trečdalis neprofesionalių ūkių, kurių savininkai yra jau garbingo amžiaus. Tikėtina, kad per 20 metų bus pokyčių ir tai bus susiję su naujais savininkais, neišvengiamai ūkiai stambės.

„Prognozės rengėjai neįvertino, kad ši neproduktyvaus augalininkystės sektoriaus dalis turi visus šansus tapti produktyvia, produkcijos auginti 50 proc. daugiau, nes žemę greitai dirbs profesionalūs ūkininkai. Vertinant visus šiuos aspektus, derlingumas bus ne tik išlaikytas, bet ir turi visas galimybes augti. Taigi, mes, grūdų perdirbėjai ir eksportuotojai, nebloginame prognozių. Užauginamų grūdų kiekis nemažės, jeigu nebus drastiškų politinių korekcijų, didesnių karpymų, negu yra dabar numatyta. Karpymai efektyvumo principu amortizuojami, nes mes daug investuojame į mokslą“, – priešingą perspektyvą matytų LGPPA prezidentas.

Anot jo, dar viena paprasta sėkmingo grūdų sektoriaus scenarijaus vystymosi priežastis – augalininkystė visada buvo pelningiausia žemės ūkio šaka. Yra tikimybė, kad ji gali tik didėti kitų sektorių sąskaita.

Grūdų pakaktų

Nepaisant nelinksmų prognozių, grūdų perdirbėjai tvirtina nebijantys, kad perdirbimo gamykloms neliks grūdų – jie gerai vertina Lietuvos grūdų potencialą, stebi pokyčius rinkose ir investuoja į perdirbimą. Jų vertinimu, jeigu ateityje grūdų derlius išliks panašus kaip dabartinis – 7–8 mln. t – jo pakaktų kelioms naujoms gamyklos.

„Lietuvoje suvartojama tik apie 1,5 mln. t, perdirbama (kartu su sėklų paruošimu ir pan.) – iki 2 mln. t, tad derliaus turime 2–3 kartus daugiau. Perdirbimo gamyklos investicijas planuoja penkmečiui ar dešimtmečiui į priekį, todėl jų atsiradimas praktiškai nepakeis grūdų suvartojimo. Jei per ateinančius 10 metų papildomai perdirbtume milijoną tonų, vis tiek žaliavos tikrai viskam pakaks. Todėl manome, kad kviečių balansas išliks toks, koks yra, ir nėra baimės, jog neužteks produkcijos tiek vietiniams gamintojams, tiek eksportuotojams. Gali būti tam tikrų kultūrų pasikeitimų, bet tai priklauso nuo žaliojo kurso, vartojimo tendencijų ir konkurencijos rinkose“, – samprotavo K. Šimas.

LGPPA vadovas pabrėžė, kad visas perdirbimas daugiau ar mažiau iki šiol yra paremtas nuosavu kapitalu ir įmonių visiškos rizikos prisiėmimu, nes visas stambus verslas nėra kaip nors remiamas. Jis pridūrė, kad ES parama gaunama nebent eiliniam pasiremontavimui ir padengia labai mažą finansinių poreikių dalį.

Svarbiausia – produktas ir rinka

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje,

„Ūkininko patarėjas” Nr. 25, 2023 m. kovo 2 d.

Laikraštis „Ūkininko patarėjas” parduodamas visuose didžiuosiuoe prekybos centruose, Lietuvos pašto skyriuose.

Taip pat laikraštį galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo” redakcijoje el. paštu: platinimas@up.lt, tel. +370 603 75 963 arba www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt bei Perlo terminaluose.

 

 

ŪP korespondentė Vida TAVORIENĖ

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis
2024/04/22

Jurginių išvakarėse – žiemos sugrįžimas

Jurginių išvakarėse į Lietuvą sugrįžo žiema. Pirmadienį sniegas, šlapdriba ir lietus maišėsi tarpusavyje, lydimi smarkoko ir šalto vėjo. Mišrūs krituliai nesiliovė iki vakaro. Ūkininkams vėl nemalonus gamtos pok&...
2024/04/22

Mėsa ir paukštiena prekiaujantiems gyventojams supaprastinta pajamų apskaita – tik e. būdu

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad individualią veiklą su pažyma ar verslu liudijimu vykdantys gyventojai, kurie turgavietėse ir viešose prekybos vietose prekiauja mėsa, paukštiena ir jų gaminiais, nuo gegužės 1 d. ...
2024/04/22

D. Trumpa: pasitraukus „Fonterrai“ naujo investuotojo „Rokiškio sūris“ neieškos

Iš vienos didžiausių pieno perdirbimo įmonių „Rokiškio sūris“ pasitraukus 10 proc. jos akcijų turėjusiai strateginei investuotojai – didžiausiai pasaulyje pieno eksportuotojai – Naujosios Zelandijos „Fon...
2024/04/22

Vietos maisto produktai – mūsų stiprybė, kurią mokomės įvaldyti

(VDU ŽŪA langas) Gyvename sparčiai kintančiomis išorinės aplinkos sąlygomis. Pokyčius spartina kompleksas priežasčių, tarp kurių – klimato kaita ir neatsinaujinančių išteklių brangimas; geopolitinė aplinka, galinti transformuot...
2024/04/22

Per savaitę pigo nafta ir šoktelėjo elektros energijos kainos

Praėjusią savaitę didmeninės elektros kainos Lietuvoje pakilo net 186,8 proc. – iki 78,6 Eur/MWh, po ankstesnę savaitę fiksuotų rekordiškai žemų kainų – 27,4 Eur/MWh. Elektra brango visame Baltijos jūros regione. Kainų kilimui į...
2024/04/22

Agrarinės aplinkosaugos veiklose dalyvaujantiems ūkininkams trumpėja įsipareigojimų laikotarpis

Žemės ūkio ministerijai patikslinus Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisykles (AGRO taisyklės), ūkininkams sutrumpintas paskutinių metų įsipareigojimų lai...
2024/04/22

VRK parengė informaciją apie rinkimus ir referendumą lengvai suprantama kalba

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), siekdama užtikrinti informacijos apie rinkimus sklaidą kiekvienai rinkėjų grupei, parengė ir išleido specialų leidinį supaprastinta kalba (ang. Easy to Read).
2024/04/22

Atskleidė vitamino D ir žarnyno mikrobiotos svarbą atopinio dermatito ir astmos išsivystymui

Alerginės ligos – plačiai paplitusios visame pasaulyje. Jų išsivystymo mechanizmai siejami su genetiniais veiksniais, aplinkos poveikiu, mityba. Šiuo metu daug dėmesio teikiama žarnyno mikroflorai ir vitaminui D. „Vitamin...
2024/04/22

„Galinta“ įmonių grupei – 14,8 mln. eurų injekcija

„Citadele“ bankas ir viena didžiausių grikių kruopų, dribsnių, ryžių bei kitų kruopų gamintojų ir prekybininkių Baltijos šalyse, įmonių grupė „Galinta“, susitarė dėl 14,8 mln. eurų finansavimo. Lėšos  bus...