Antstolis privalės skolininkei grąžinti neteisėtai nurašytas lėšas

Nagrinėtoje byloje, antstoliui vykdant išieškojimą kelių išieškotojų naudai, į antstolio depozitinę sąskaitą iš skolininkės banko sąskaitos buvo pervesta 3063,88 Eur suma. Antstolis priėmė patvarkymą dėl šios sumos paskirstymo ir dalį jos (7,70 Eur ir 1060,23 Eur sumas) pervedė išieškotojams, taip pat tam tikrą sumą įskaitė kaip vykdymo išlaidų apmokėjimą bei atlygį antstoliui.

Skolininkė pateikė antstoliui skundą dėl jo veiksmų, prašydama grąžinti visą 3063,88 Eur sumą. Nes tai yra lėšos nepilnamečiams vaikams išlaikyti, o iš kurių ieškojimas nėra galimas. Moteris registruota pašto siunta išsiuntė antstoliui prašymą grąžinti šias lėšas, pridėdama jų kilmę patvirtinančius duomenis.

Tačiau antstolis elgėsi aplaidžiai ir neatsiėmė jam adresuotos siuntos. Nurodydamas, kad per nustatytą terminą negavo nurašytų lėšų kilmę patvirtinančių dokumentų, jis skundą persiuntė teismui.

Pirmosios instancijos teismas atmetė skundą, o apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo nutartį bei įpareigojo antstolį grąžinti visą iš skolininkės sąskaitos nurašytą sumą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sutiko su apeliacinės instancijos teismo išvadomis dėl antstolio veiksmų neteisėtumo, tačiau konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl antstolio įpareigojimo grąžinti neteisėtai iš skolininkės sąskaitos nurašytas lėšas, šį klausimą išsprendė iš dalies netinkamai.

Nurodytos lėšos buvo ne tik nurašytos iš skolininkės sąskaitos ir pervestos į antstolio depozitinę sąskaitą, bet dalis jų ir paskirstyta bei išmokėta išieškotojams. Remdamasis suformuota praktika, Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad tokiu atveju pervestos 7,70 Eur ir 1060,23 Eur sumos laikytinos šių išieškotojų nuosavybe.

Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad antstolio veiksmų pripažinimas neteisėtais iš esmės reiškia vykdymo proceso grąžinimą į iki pažeidimo buvusią situaciją, galimybės teisėtai atlikti vykdymo veiksmus sudarymą. Tačiau nagrinėjamoje byloje tai savaime nereiškia asmens pažeistos teisės visa apimtimi apgynimo.

Išieškotojui pagal vykdomąjį dokumentą pervestų pinigų grąžinimas yra neįmanomas nenuginčijus išieškojimo pagrindą sudarančio vykdomojo dokumento. Kai išieškojimo pagrindas išieškotojo naudai teisėtas, klausimas dėl pervestos sumos grąžinimo iš išieškotojo negali būti sprendžiamas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad teismas gali įpareigoti antstolį grąžinti tik jo depozitinėje sąskaitoje esančias (t. y. jau išieškotas iš skolininko, bet dar nepaskirstytas ir neišmokėtas išieškotojui) lėšas, taip pat antstoliui paskirstytas bei išmokėtas vykdymo išlaidas, įskaitant atlygį antstoliui, kadangi iš neteisėtų antstolio veiksmų negali kilti antstolio teisė gauti vykdymo išlaidų atlyginimą.

Tuo tarpu antstolio įpareigojimas pašalinti padarytą pažeidimą ir grąžinti neteisėtai nurašytas lėšas, kurios jau išmokėtos išieškotojui, iš esmės reikštų antstolio pareigą savo sąskaita įvykdyti skolininko prievolę ar jos dalį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pakeitė apeliacinės instancijos teismo nutartį, įpareigodamas antstolį grąžinti pervestų lėšų dalį – sumą, įskaitytą kaip vykdymo išlaidų apmokėjimą bei atlygį antstoliui.

ŪP pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo informaciją