Ashburn +30,7 °C Dangus giedras
Trečiadienis, 24 Lie 2024
Ashburn +30,7 °C Dangus giedras
Trečiadienis, 24 Lie 2024

Šiuolaikinių technologijų proveržis agrosektoriuje – dėl aukštos kvalifikacijos inžinieriaus varžosi penki darbdaviai

2023/03/07


Kaunas (VDU ŽŪA). Atvirumas inovacijoms ir naujoms technologijoms neatpažįstamai keičia Lietuvos agrosektorių. Technikos skaitmenizacijos sėkmę lemia ne vien technologijos, bet ir su jomis gebantys dirbti žmonės. Verslo atstovai yra susirūpinę dėl inžinerinės krypties specialistų trūkumo – šiuolaikinių technologijų bumą išgyvenančiame agrosektoriuje tai kelia įtampą.

Šiuolaikinės technologijos – Lietuvos ūkių vizitinė kortelė

UAB „DOJUS agro“ Lietuvos filialo direktorė Diana Tatarūnaitė-Zubenienė atkreipia dėmesį, kad Lietuvos žemės ūkis išgyvena transformaciją. Pasak pašnekovės, tai ir galimybė įgyti konkurencinį pranašumą, ir iššūkis ieškant su naujomis technologijomis gebančių dirbti specialistų.

UAB „DOJUS agro“ Lietuvos filialo direktorė Diana Tatarūnaitė-Zubenienė.

„Reikia didžiuotis, kad Lietuva yra viena iš labiau pažengusių šalių, kuri tikrai gan noriai įsisavina technologines naujoves, tokias kaip robotizacija, automatizacija, duomenų skaitymai. Tai labai sėkmingai vyktų ir toliau, jei būtų sudarytos palankesnės sąlygos šiuolaikinių technologijų diegimui. Vienas iš būdų tai pasiekti – teikti finansinį paskatinimą. Tai visada tampa stipriu postūmiu investuoti į naujas technologijas. Kitas kelias – gebančių dirbti su naujomis technologijomis kvalifikuotų specialistų paruošimas.

Papildomas finansavimas ir pakankamas stiprių specialistų ruošimas dar labiau sustiprintų Lietuvos žemės ūkį. Nors ir dabar esame šalis, į kurią atvyksta užsienio delegacijos, užsienio ūkininkai, norėdami pamatyti, kaip pas mus taikomos šiuolaikinės technologijos, kaip ūkininkaujame“, – pasakoja D. Tatarūnaitė-Zubenienė ir pastebi, kad patiems jau sunkiau rasti šalį, į kurią norėtųsi vykti mokytis. Tai atspindi Lietuvos agrosektoriuje vykstantį technologijų proveržį.

Žemės ūkio skaitmenizacija galėtų tapti konkurenciniu pranašumu

D. Tatarūnaitė-Zubenienė siūlo įvertinti, kad į žemės ūkį ateina skaitmena, ir tai palies įvairias sritis, mašinas ir įrangą, tai ateities investicijų ir darbo kryptis.

„Lietuvoje pagrindinis pranašumas, lyginant su kitomis šalimis, galėtų būti tai, kad mes labai pažangiai ūkininkaudami išsiskirtume žemesne prekių kaina ir aukštesne kokybe. Lietuva nėra derlingiausias kraštas, kur kultume po 15–18 tonų iš hektaro, mūsų klimatas nėra toks palankus, negalime nuimti kelių derlių per metus, todėl turime rasti, kaip konkuruoti su palankesnio klimato šalimis. Vienas iš būdų – naujų technologijų suteikiamų galimybių išnaudojimas, tai gali būti šiuolaikinės technologijos žemės ūkyje, leidžiančios naudoti tikslųjį ūkininkavimą, duodančios greitį ir efektyvumą. Nors šiuolaikinės technologijos padeda automatizuoti daug procesų, bet jų valdymui būtinas platų išsilavinimą ir mąstymą turintis inžinierius“, – pastebi D. Tatarūnaitė-Zubenienė.

Dėl vieno laisvo inžinieriaus varžosi penki darbdaviai

UAB „DOJUS agro“ Lietuvos filialo direktorė atkreipia dėmesį, kad situacija dėl kvalifikuotų inžinierių trūkumo jau dabar kelia realias problemas, trūksta labai daug specialistų.

„Žemės ūkio sektoriuje dirbančios organizacijos labai sunkiai randa su šiuolaikinėmis technologijomis gebančių dirbti žmonių. Inžinerija gana lengvai pritaikoma ir gamyboje, ir kituose sektoriuose. Visur jaučiamas labai didelis kvalifikuotų inžinerijos specialistų trūkumas. Patys ieškome žmonių per Užimtumo tarnybą, sekame spaudą, statistiką. Matome, kad inžinerinės krypties specialistų paklausa šiuo metu pasiūlą viršija penkis kartus. Tai reiškia, kad darbo rinkoje atsiradęs laisvas inžinierius (tai gali būti ką tik studijas baigęs, dar studijuojantis jaunas žmogus ar norintis keisti darbą specialistas) iš karto sulaukia darbdavių pasiūlymų. Poreikis yra didžiulis, inžinerinės krypties specialistai įsidarbina vieni pirmų rinkoje“, – apie inžinerijos krypties studijų perspektyvumą kalba D. Tatarūnaitė-Zubenienė.

Pašnekovė pastebi, kad ir UAB „DOJUS agro“ Lietuvos filialo klientai taip pat susiduria su iššūkiais ieškodami su šiuolaikinėmis technologijomis gebančių dirbti specialistų.

„Šiais laikais traktoriai nebevertinami vien dėl to, kad turi keturis ratus ir vairą, jie vertinami už jų tikslumą, už naudojamas technologijas, vairuoti šią techniką nebeužtenka tik turėti traktorininko pažymėjimą. Mūsų klientai lygiai taip pat ieško tokių specialistų arba galimybių apmokyti esamus darbuotojus. Tokių specialistų poreikis yra didžiulis. Paklausus klientų, kaip jiems sekasi su darbuotojais, dauguma kalba apie kartų skirtumus, dėl to kylančias problemas ir gebančių dirbti su šiek tiek technologijų turinčia technika inžinierių trūkumą“, – kalba D. Tatarūnaitė-Zubenienė. Pasak jos, specialistų nerandantys klientai bando pervilioti ir UAB „DOJUS agro“ darbuotojus, dėl ko kyla įtampa ir trintis, o siekiant geriausių rezultatų turėtų būti bendradarbiavimas.

Reikia tarpdisciplinių žinių ir užsienio kalbos

AB „Lytagra“ komercijos direktorius Rimas Norvilas atkreipia dėmesį, kad šiuolaikiniams inžinieriams reikia daug platesnio išsilavinimo nei prieš dešimtmetį. Šiuo metu reikia darbuotojų, gebančių ne tik veržlę prisukti, bet ir turinčių stiprias inžinerines žinias, informatikos pagrindus, ir kas labai svarbu, šalia to mokančius anglų ar vokiečių kalbą.

AB „Lytagra“ komercijos direktorius Rimas Norvilas.

„Lietuvoje naudojamos šiuolaikinės technikos techninis palaikymas ir programinė įranga lietuvių kalba, visos instrukcijos planšetėse lietuviškos, bet, susidarius nestandartinėms situacijoms, susisiekiama su gamintojais ir su jų atstovais bendraujama užsienio kalbomis. Būna situacijų, kad laukuose sustoja traktorius, kombainas ar savaeigis smulkintuvas. Tokiu atveju netipinės problemos sprendimas vyksta realiuoju laiku – inžinierius susisiekia su gamyklos ar centro atstovu ir konsultuojantis realiu laiku vyksta nustatymų keitimai, operatyviai išsprendus problemą technika dirba toliau. Užsienio kalbų reikia ir kvalifikacijos kėlimui – specialistai iš Lietuvos vyksta į užsienį, taip pat iš užsienio atstovai atvyksta pas mus ir anglų ar vokiečių kalba veda mokymus, be užsienio kalbos būtų sudėtinga“, – mintimis dalijasi R. Norvilas.

Specialistų trūkumas – kompleksinė problema

AB „Lytagra“ komercijos direktorius įsitikinęs, kad kvalifikuotų inžinierių trūkumo problemos sprendimui būtinas aukščiausios valdžios palaikymas, nes dabar yra tas laikas, kai neturėdami specialistų šiuolaikinių technologijų diegimui, naudojimui, priežiūrai galime likti Rytų ir Šiaurės Europos regiono užribyje.

„Kaip žemės ūkio šalis jau pradedame prarasti savo poziciją regione, nesulaukdami palaikymo greitai galime visai jos netekti. Kvalifikuotų specialistų trūkumas yra kompleksinė visos Lietuvos problema, kurią spręsti reiktų pradedant nuo priėmimo į aukštąsias mokyklas konkursinio balo skaičiavimo. Galbūt reiktų įvertinti tai, koks dabar yra didelis kvalifikuotų inžinierių trūkumas ir koreguoti sistemą, nes dabar dėl gana aukštų reikalavimų neįstoję į inžinerines specialybes jaunuoliai, siekdami gauti aukštojo mokslo diplomą, renkasi kitas specialybes“, – apie galimas inžinierių trūkumo priežastis kalba R. Norvilas ir pastebi, kad dabartinis inžinierius jau retai būna tepaluotomis rankomis, šiam darbui reikalingas aukšto lygio supratimas esamoje situacijoje, tiek techniniame, tiek komunikaciniame lygmenyje.

UAB „Ivabaltė“ savininkas ir generalinis direktorius, Rokiškio verslo klubo viceprezidentas Irmantas Tarvydis atkreipia dėmesį, kad valstybės stiprumą ir atsparumą garantuoja ne tik stipri Krašto apsauga, bet ir racionalus kvalifikuotų specialistų ruošimas pagal realų darbo rinkos poreikį.

UAB „Ivabaltė“ savininkas ir generalinis direktorius, Rokiškio verslo klubo viceprezidentas Irmantas Tarvydis.

„Šiuo metu labai trūksta kvalifikuotų, universitetų paruoštų inžinierių, tai ir mūsų, ir kaimyninių šalių problema, kuriai reikia kompleksinio sprendimo “, – mintimis dalijasi I. Tarvydis.

Tatarūnaitė-Zubenienė pastebi, kad jeigu nebus ruošiama daugiau kvalifikuotų inžinerinės krypties specialistų, negalima atmesti galimybės, kad bus priimami darbuotojai iš užsienio.

„Labai nesinorėtų, kad gabaus mūsų jaunimo laukiančias vietas galiausiai užimtų iš kitų šalių atvykę specialistai, bet kaimyninėse šalyse tai jau vyksta. Lenkijos gamyklose, kur reikia aukštos kvalifikacijos inžinierių, jau dirba iš Tailando įdarbinti žmonės. Ne tik pas mus, ir kaimyninėse šalyse trūksta inžinierių ir tendencijos gana aiškios“, – apie galimus scenarijus kalba D. Tatarūnaitė-Zubenienė.

Po inžinerijos studijų – įdomus darbas ir solidus atlyginimas

UAB „Ivabaltė“ generalinis direktorius ir Rokiškio verslo klubo viceprezidentas I. Tarvydis pastebi, kad šiuolaikinis jaunimas noriau renkasi socialinius mokslus, kur nereikia mokytis matematikos ir fizikos, inžinerijos krypties studijos kol kas nėra tokios patrauklios, nors tai tikrai įdomi ir perspektyvi sritis.

Pasak D. Tatarūnaitės-Zubenienės, jaunimas ne visada įsivaizduoja, koks įdomus ir gerai apmokamas yra aukštojo mokslo diplomą turinčio inžinieriaus darbas.

„Visi mūsų darbuotojai, net tiesiogiai dirbantys su traktoriais, vaikšto su nešiojamais kompiuteriais, tai nebėra toks juodas darbas, koks būdavo anksčiau. Inžinieriai jungia traktorius prie kompiuterių ir taip tvarko sistemas“, – mitus apie juodą inžinierių darbą sklaido UAB „DOJUS agro“ Lietuvos filialo direktorė.

„Patys važiuojame į mokyklas ir pasakojame apie inžinieriaus specialybę, kokia ji perspektyvi ir reikalinga, kad laisvi specialistai patys renkasi darbdavius, darbdaviai konkuruoja tarpusavyje. Dažnai į susitikimus ateina inžinerijos krypčiai abejingi moksleiviai, po mūsų pristatymo matome ir susidomėjusių veidų. Neturint inžinierių artimoje aplinkoje moksleiviams sunku įsivaizduoti, koks tai įdomus ir perspektyvus darbas,“ – kalba D. Tatarūnaitė-Zubenienė.

UAB „Ivabaltė“ generalinis direktorius I. Tarvydis atkreipia dėmesį, kad technika darosi vis išmanesnė, jos aptarnavimui reikės vis daugiau kvalifikuotų inžinierių, todėl dabartiniai moksleiviai gali būti ramūs, kad jiems baigus studijas bus dar didesnė inžinerijos krypties specialistų paklausa.

„Jau daugiau nei kelis metus jaučiame kvalifikuotų inžinierių trūkumą. Jų trūksta ne tik mums, aptarnaujantiems žemės ūkio techniką, bet ir su pieno perdirbimu ir kita su technikos gamyba užsiimančioms įmonėms. Paruošiama per mažai naujų specialistų, ir jų vis labiau trūks. Gali būti, kad keičiantis technikai palaipsniui mažės ribotų žinių specialistų poreikis, gali būti, kad artimiausiu metu nebereikės operatorių ir mechanizatorių, bet aukštos kvalifikacijos inžinierių reikės vis daugiau“, – prognozėmis dalijasi I. Tarvydis.

Dėmesys moksleiviams – viltis sudominti perspektyviomis specialybėmis

Pasak Rokiškio verslo klubo viceprezidento I. Tarvydžio, norint pokyčių, būtina dirbti su moksleiviais – sudominti ir motyvuoti rinktis universitetines inžinerijos studijas. Užpernai įsteigtoje Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Sumanaus moksleivio akademijos Rokiškio inžinerijos eksperimentinėje klasėje jau apie pustrečio šimto jaunųjų rokiškėnų naujų žinių ir įgūdžių įgyja pagal specialiai jiems sukurtas inžinerijos ir gamtos mokslų programas.

Rokiškio verslo klubo pavyzdį imtis iniciatyvos rengiant ateities specialistus jau perima ir Biržų, Joniškio, Pasvalio, Plungės rajonų vietos verslas ir savivalda, taip pat telkiantys moksleivius į inžinerines klases.

Rokiškio inžinerijos eksperimentinė klasė – Rokiškio verslo klubo, vienijančio vietos verslo įmones, Rokiškio profesinio mokymo centro ir VDU Žemės ūkio akademijos bendras projektas. Jo tikslas – bendradarbiaujant verslo atstovams, universiteto mokslininkams, Rokiškio profesinio mokymo centrui sudominti moksleivius žemės ūkio, mechanikos, tvariosios inžinerijos, vandens ir žemės inžinerijos studijomis, suteikti naujausių mokslo žinių apie šiuolaikinį agrosektorių bei motyvuoti VDU Žemės ūkio akademijoje įgijus inžinerinį išsilavinimą grįžti dirbti ir kurti pridėtinę vertę gimtajame regione.

Tatarūnaitės-Zubenienės teigimu, kadangi kvalifikuotų specialistų šiuo metu gyvybiškai trūksta praktiškai visoms šalies agroverslo įmonėms, jos vienijasi ieškodamos sprendimų. Vienas tokių žingsnių – įsteigtas pirmasis Lietuvoje Žemės ūkio inžinerijos studijų klasteris. Taip pat steigiamos inžinerinės klasės, labiausiai motyvuoti studentai skatinami stipendijomis, vykstama į susitikimus su moksleiviais bendrojo lavinimo mokyklose.

Platus inžinerinis išsilavinimas – plačios karjeros galimybės

VDU Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakulteto dekanas doc. dr. Rolandas Domeika džiaugiasi sėkmingais VDU ŽŪA ir verslo bendradarbiavimo pavyzdžiais ir atkreipia dėmesį, kad čia labai svarbi ir valstybinė politika, prioritetai, taip pat ir moksleivių profesinis orientavimas.

VDU Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakulteto dekanas doc. dr. Rolandas Domeika.

„Būtina sukurti sistemą, kuri leistų moksleiviams suprasti, kokios perspektyvos bus pasirinkus vienos ar kitos krypties pakraipą, supažindinti juos su būsimomis karjeros galimybėmis, tame tarpe ir inžinerijos, kuri šiuo metu nelabai patraukli dėl įsitikinimo, kad sunku mokytis. Jau mokyklos suole moksleivis turėtų suprasti, kad „mokslo šaknys karčios, o vaisiai saldūs“, studijuojant įdėtos pastangos tikrai atsiperka, nes baigus mokslus atsiveria plačios karjeros galimybės, laukia dėl kiekvieno naujo specialisto konkuruojantys darbdaviai“, – mintimis dalijasi doc. dr. R. Domeika.

Inžinerijos fakulteto dekanas pastebi, kad pats svarbiausias dalykas – į tiksliuosius mokslus linkusiems moksleiviams parodyti, kad visi inžinierių kūriniai yra skirti pažangai, taip pat, kad svarbu, kur pasirinkti inžinerines studijas.

„Agrosektoriaus paskirtis yra aprūpinti visą pasaulį maistu, 50 procentų žemės yra užimta žemės ūkio produktų gamybai, šiuo metu labai svarbu užtikrinti gėlą ir švarų vandenį, rasti sprendimus, įtakojančius klimato kaitą. Tai rodo, kad į agrosektorių orientuota inžinerija yra ir bus aktuali. VDU Žemės ūkio akademija suteikia plačios aprėpties inžinerinį išsilavinimą ir, kaip rodo patirtis, mūsų absolventai tampa įmonių vadovais, verslininkais, politikais nes inžinerinis mąstymas labai svarbus veiksnys sėkmingai veiklai ir šiose srityse. Inžinerijos fakulteto absolventai dirba labai įvairiose darbo sferose, nors paskutiniu metu didžioji dauguma įsidarbina pagal baigtą studijų programą“, – apie karjeros galimybes ir galimybes rinktis kalba doc. dr. R. Domeika.

Pasak VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto dekano, universitetinis bakalauro ar magistro inžinerijos mokslų kvalifikacinis laipsnis rodo, kad ruošiami plačios aprėpties inžinerijos specialistai.

„Bakalauro studijos apima platų inžinerinį išsilavinimą, o specializuotis galima studijuojant magistrantūroje. Baigusiems kolegijas ir įgijusiems inžinerijos mokslų profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį sudarome galimybes studijuoti papildomus studijų dalykus ir tęsti studijas pas mus magistrantūroje, specializuojantis pagal savo darbo profilį. Ne išimtis yra ir krašto apsaugos sritis, kuri šiandien itin aktuali ir labiausiai siejasi su Transporto mašinų inžinerijos studijomis magistrantūroje“, – apie VDU Žemės ūkio akademijos suteikiamas galimybes įgyti platų inžinerinį išsilavinimą, specializuotis gilinantis į konkrečią sritį, kelti kvalifikaciją pasakoja VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto dekanas doc. dr. R. Domeika.

 

VDU ŽŪA informacija

Dalintis
Verslas