Ashburn +18,8 °C Rūkas
Pirmadienis, 25 Rgs 2023
Ashburn +18,8 °C Rūkas
Pirmadienis, 25 Rgs 2023

Sveikas ir skanus, bet to – neužtenka

2023/03/24


ŪP korespondentė Jolanta KAŽEMĖKAITYTĖ. – Kai kurie Lietuvos pieno ūkiai atsidūrė ties išnykimo riba. Ar prie jos neartėja ir kiti natūraliai užaugintus ir pagamintus maisto produktus parduodantieji tiesiai vartotojams? Tokių ūkių savininkai neslepia – pirkėjų vis mažėja.

Pigesnis nei parduotuvėje

Ūkininkų turguje ir mobiliuosiuose turgeliuose pieno ir jo produktų, išskyrus sviestą, kainos mažesnės nei parduotuvėse. Antai praėjusį šeštadienį Kauno ūkininkų turguje Tado Krapiko iš Grinkiškio, Radviliškio r., ūkio 4 proc. pienas kainavo 1,20 Eur/l, sūriai – 5,20–6,20 Eur/kg, sviestas – 12 Eur/kg.

„Mes – ne prekybos centrai: turtų nesikrauname. Ūkio produkciją parduodame už tiek, kad žmonės įpirktų, sumokėtume darbininkams už triūsą ir ūkio neprarastume. Laikome 180 karvių, su prieaugliu – iš viso 450 galvijų. Perdirbti pieną sumanė iš JAV grįžęs sūnus Tadas“, – ŪP aiškina Dalia Krapikienė.

Ji bodisi pieną ir jo produktus 70 proc. išbranginančiais prekybos centrais. Bet nepateisina ūkininkų, išpilančių pieną laukuose. Jiems linki kantrybės. „Reikia išlaukti, kol baigsis pasaulinė pieno supirkimo krizė. Dar didesnė ji buvo 2008 m.“, pastebėjo pašnekovė. Pasak jos, sūnaus Tado vardu registruoto ūkio produkcija prekiaujama tik Kauno turguose. Mat kauniečiai labiau nei vilniečiai vertina kaimišką pieną ir iš jo pagamintus produktus.

„Šiemet iš savo ūkio karvių pieno daugiausia gaminame sūrius. Pernai, kai pieno supirkimo kainos buvo didesnės, juos gaminti buvo nuostolinga. Pieną, varškę, sūrius parduodame pigiau, nei jie kainuoja parduotuvėje. Deja, Lietuvos žmonės, skirtingai nei Vokietijos, įsitikinę, kad turguje ūkininkų produktai turi kainuoti mažiau, nei parduodami parduotuvėje“, – apgailestauja Eugenijus Paliulis iš Meiliūnų kaimo, Širvintų r.

Geriausia – smulkiesiems

„Valgykite ne avokadus, picas, kitą perdirbtą ir atvežtinį maistą, o vietinį, natūralų, pavyzdžiui, bulves, užpiltas spirgais, ir būsite sveiki“, – linki D. Krapikienė. Pasak jos, jei jaunimas nešlamštų sintetinio maisto, ūkininkai turėtų daugiau pirkėjų.

„Ūkininkų turguose kasmet mažėja pirkėjų, nes pagrindiniai – vyresnio amžiaus žmonės – iškeliauja ten, iš kur niekas negrįžta. Jaunimas nekreipia dėmesio, ką valgo. Valdžios sugalvoti idiotiški įstatymai skausmingiausiai atsiliepia didiesiems ūkininkams. Įdarbina jie žmogų – ir užgriūva krūva reikalavimų, mokesčių, patikrų. Dabar geriausia dirbti smulkiesiems ūkininkams – tokiems kaip aš: auginantiems tiek, kiek pajėgia patys ar su šeimos nariais. Jei mano su žmona užauginti obuoliai, burokai, morkos, bulvės būtų prasti, jų nepirktų vilniečiai. Jie turtingesni nei kauniečiai, todėl ką užauginu, dabar parduodu tik Vilniaus turguose“, – sako Vytautas Paukštys iš Barzdų kaimo, Šakių r.

Piktina valdžia

Kai kurie didesnių ūkių savininkai, turguje ir mobiliuosiuose turgeliuose parduodantys savo produkciją, piktinasi pertekliniais, nesąmoningais, pasak jų, ūkininkus žlugdančiais reikalavimais.

„Lietuva ES reglamentus, susijusius su žemės ūkiu ir jo dokumentų tvarkymu, papildo savais. Pavyzdžiui, šalies valdininkams atrodo, kad pilti chemiją į žemę geriau, nei ją tręšti natūraliai – mėšlu, kaip daroma Lenkijoje, Olandijoje, Danijoje. Ten kažin kodėl žemė ne kiaura, o Lietuvoje – kiaura: mėšlas bemat pasiekia jūrą“, – ironizuodama ŪP teigia stambaus ūkio savininkė, pageidavusi likti anonime. Anot jos, valdžiai rūpi kuo daugiau apmokestinti gyventojus ir priveisti biurokratų. O mūsų šalyje trūksta gerų specialistų. Jie turėtų teisėkūra užsiimti tik tuomet, kai bent 5 metus išdirbs atitinkamoje srityje pagal specialybę. „Bėda, kai taisykles ir įstatymus šalies ūkininkams kuria žmonės, nematę gyvulio, negyvenę kaime“, – teigia ūkininkė.

Nepasiduos

Janina ir Alvydas Pūrai iš Dovainonių, Kaišiadorių r., tvirtina ir toliau natūraliai auginsią mėsinius viščiukus, špinatus, ridikėlius, krapus, kitas daržoves ir prieskonines žoleles. Mat per 15 metų įgijo nuolatinių klientų. Na, ir kas, kad pabrango degalai ir lesalai – kviečiai, kukurūzai, žirniai. „Į ateitį žvelgiame optimistiškai. Ką veiksime, nieko neaugindami? Malonu auginti ir kokybiškais produktais – jų labai nebranginame – džiuginti pirkėjus“, – teigia sutuoktiniai. Pasak jų, pastaruoju metu pensininkės, kai kurie kiti žmonės sveiko maisto jau perka mažiau nei anksčiau, pavyzdžiui, vištienos tik ketvirtį ar kaulų sultiniui.

Alvydas Pūras: „Ką užauginame, parduodame už tiek, kiek žmonės gali pirkti.“

„Rudenį valdžia įspėjo: taupykite, nes brangs elektra ir kuras. Todėl žmonės ir taupo – ūkininkų turguje mažėja pirkėjų. Jau mažiau uogienių parduodame. Tačiau jei nejudėsime – apsamanosime. Vietoje vienų produktų gaminame kitus, pavyzdžiui, sausainius iš obuolių ir medaus, bet jie ne kepti, o liofilizuoti“, – pasakoja Vytautas Okockis iš Girkalnio, Raseinių r.

Alma ir Vytautas Okockiai: „Jei nejudėsime – apsamanosime.“

Jis su žmona Alma perdirba pačių užaugintus vaisius, uogas. Sutuoktiniai pernai prieš vasarą įsirengė saulės elektrinę. Todėl nejaučia naštos dėl pabrangusios elektros, būtinos perdirbti užaugintas gėrybes. Pasak jų, išlaidos elektrinei jau atsipirko, daugiau nei 10 metų vieniems plušant nedideliame šeimos ūkyje.

Kas pirks brangius?

Mesti gėlininkystės neketina ir Zita Kažemėkaitienė iš Raudondvario, Kauno r. Jei ne apdairus sūnus, gal ir mestų. Jis prieš penkerius metus patarė ant stogo įsirengti saulės elektrinę. Tad šiltnamius šildo sava elektra. Moteris tulpes ūkininkų turguje parduoda po 50–60 ct, kaip ir pernai. „Kas gėles pirks, jei branginsiu?“ – klausia ji.

„Kas gėles pirks, jei branginsiu?“ – klausia Zita Kažemėkaitienė.

„Stengiamės išgyventi, neverkšlenti“, – teigia bulves parduodanti Prienų r. ūkininkė, atsisakiusi prisistatyti. Aušra Andrijauskienė iš Išlaužo, Prienų r., sako su šeima šįmet visko sėsianti, sodinsianti ne mažiau nei pernai, nors ir mažėja pirkėjų. „Prekybos centruose – sintetinis maistas. Ten nenusipirksi tokių skanių kopūstų, – rodydamas į minimą šios ūkininkės prekę, tvirtina kaunietis Alvydas Danėnas. – Kas nori sveiko ir skanaus maisto, jo ras ūkininkų turguje.“

 

Straipsnį galite skaityti ir „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje,

„Ūkininko patarėjas” Nr. 33, 2023 m. kovo 23 d.

Laikraštis „Ūkininko patarėjas” parduodamas visuose didžiuosiuoe prekybos centruose, Lietuvos pašto skyriuose.

Taip pat laikraštį galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo” redakcijoje el. paštu: platinimas@up.lt, tel. +370 603 75 963 arba

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt bei Perlo terminaluose.

 

Autorės nuotraukos

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis

Advertisement

Advertisement

2023/09/24

Išgelbėtus gyvūnus Chersone gydo veterinaras lietuvis

Kėdainiai („Rinkos aikštė“). Kiek žmonių nuskendo Rusijos kariams susprogdinus Kachovkos elektrinės užtvanką, greičiausiai nebus tiksliai sužinota niekada, nes užgrobtą kairiąją Dniepro upės pusę okupantai neįleido tarptautinių ...
2023/09/24

Dzūkų žemyninės kopos kryžminėje mokslinių faktų ir dezinformacijos ugnyje

Pastaruoju metu viešoje erdvėje pasirodantys straipsniai, kuriuose apstu netikslios arba tikrovės neatitinkančios informacijos, sudaro įspūdį, kad žemyninių kopų atvėrimas Dzūkijos nacionaliniame parke yra grįstas savivale ir asmenine nauda...
2023/09/24

Nuo retos, tačiau itin sunkios ligos gelbsti skiepai

Ar pamenate, kada paskutinį kartą skiepijotės nuo stabligės? Ne? Specialistai atkreipia dėmesį, kad net menkas susižeidimas nešvariu, žemėmis užterštu, aštriu įrankiu, pavyzdžiui, dirbant sode ar darže, gali tapti šios ...
2023/09/24

Lenkų mokslininkai rado sprendimą, kuo pakeisti malkas

Mokslinių ir technologinių naujovių gausa mūsų amžių tikriausiai būtų galima lyginti su XVIII–XIX a. sandūroje vykusios industrinės revoliucijos laikotarpiu. Kai jau atrodo, daugiau nėra ką naujo sugalvoti, ieškoma sprendimų, kaip pan...
2023/09/24

Širvintos dairosi geriausio šių metų ūkio

Kasmet tradiciškai žemdirbiškos savivaldybės renka geriausius ūkininkus. Vienos savivaldybės jau apdovanojo savo „Metų ūkio“ nugalėtojos, kitos dar dairosi ir vertina. Nors Širvintų rajono vadžia surinko savą derli...
2023/09/24

Ligoti jurginai: ką daryti?

Jurginai gana atsparūs įvairioms ligoms ir kenkėjams. Dažnesnių pažeidimų pasitaiko tada, kai per žaizdas pakliūva ligų sukėlėjų. Labai svarbu ne tik laiku juos iškasti (po šalnų), bet ir tinkamai paruošti žiemoti, nes sveiki ...
2023/09/24

Mažės fitosanitarinių sertifikatų formų įvairovė

Valstybinė augalininkystės tarnyba (VAT) nuo lapkričio 1 d. išduos tos pačios formos fitosanitarinius sertifikatus augalų, augalinių produktų ir kitų objektų, vežamų į Rusijos Federaciją ir Baltarusijos Respubliką, eksportui ar reeksportui,...
2023/09/24

Ritos ekologiniame ūkyje trūksta pašarų

Šiaulių rajone, už Meškuičių miestelio, yra sena Gendvilų sodyba. Čia gyvena ūkininkė Rita Gendvilaitė ir jos 93 metų mama. Rita plėtoja ekologinį ūkį, laiko 4 melžiamas karves, 3 veršelius ir 3 telyčias, turi 6 sportinius žir...
2023/09/24

Papildomo lengvo uždarbio paieškos gali baigtis baudžiamąja atsakomybe

Lietuvos banko Finansinio raštingumo centras atkreipia dėmesį, kad rudenį ne vienas lietuvis dairosi naujų darbo iššūkių arba papildomų pajamų, tačiau neapdairumas gali baigtis liūdnai. Lietuvos banko vyriausioji teisininkė Mi...