Rugiapjūtės romantika

Pasipustęs dalgį, kuriuo ir savo sodą šienauja, Birštono seniūnijos ūkininkas Vytautas Smolskas su dar dešimčia kaimynų dalyvavo etnografinės rugiapjūtės šventėje Siponių kaime, Palionių šeimos ūkyje. – Sugrįžtame prie senosios žemdirbystės, bendruomeniškumo, - sakė Vytautas. -  Visos valdžios vijo kaimą iš Lietuvos, o jis ima ir sugrįžta.

Į buvusią Siponių dvarvietę per pačias Onines susirinko ne tik aplinkinių kaimų ūkininkai, bet ir tautinio kultūrinio paveldo puoselėtojai iš Prienų, Marijampolės, Šakių, lietuviškojo Lenkijos krašto – Punsko. Vieni ieškojo pavėsio po senosiomis dvaro liepomis, kiti dairėsi šeimininko ir laukė kvietimo kirsti rugių. Su dalgiais rikiavosi vyrai iš Siponių, Matiešionių, Nemajūnų, Vaitiškių kaimų, Birštono vienkiemio, su pjautuvais rankose prie jų gretinosi moterys – pradalgių griebikės. Per visą erdvų kiemą su dangų pjaustančiais dalgiais sustojo rugių kirtėjai: Seimo narys ir ūkininkas Andrius Palionis, ūkininkai (ar tik jiems prijaučiantieji) Vytautas Sadauskas, Vytautas Smolskas, Arūnas Vaidogas, Jonas Galinis, Valdas Mockevičius, Vytautas Girgždys, Virginijus Kazlauskas, Juozas Kavaliauskas. Ne mažiau susikaupusios pirmosios pradalgės laukė Ilona Diškevičienė, Valerija Grybauskienė, Marytė Galinienė, Danutė Kazlauskienė, Aldona Liuizienė, kitos talkininkės.

Beveik dviejų hektarų ekologiškų rugių laukas darbininkus pasitiko įprasta pjūties procedūrai kaitra. Pirmoji pradalgė patikėta šeimininkui – A. Palioniui. Moterys ėjo iš paskos kirtėjams, į glėbį traukė rugius, atidaliję jų saują suko grįžtes ir rišo pėdus. Lauke iš traškančių nuo karščio pėdų dygo gubos. Kai jas apsupo ražienos, panemunių dzūkų ansamblio „Raskila“ dainininkės užtraukė dainą apie rugelį žiemkentėlį, Prienų krašto muziejaus darbuotojos kirtėjus ir griebikes pakvietė pabaigtuvių ir šviežios duonos vaišių. Birštono vaikų darželio „Vyturėlis“ auklėtiniai, turėję užduotį surinkti lauke nukritusias rugių varpas, irgi buvo pakviesti prie bendro stalo. - Gražūs rugiai, subrendęs grūdas, - kalbėjo patyręs žemdirbys, Stakliškių seniūnijos ūkininkas Vaclovas Charašauskas, - jei norėsime gyventi sveiki, turėsime sugrįžti prie ekologinio ūkininkavimo. Pasak V. Charašausko, intensyvios žemdirbystės ūkiuose chemija išaugintų, varpose išdžiovintų grūdų vištos nelesa, tačiau žmogui iš tokios žaliavos brukami ir miltai, ir duonos gaminiai. „Kodėl mus puola sąnarių, kraujagyslių, širdies, onkologinės ligos?“ – retoriškai klausė ūkininkas. - Šiandien ne mažiau svarbi yra dvasios ekologija, - žemdirbiui atitarė kraštotyrininkė Valė Petkevičienė. - Juk sunkmečiai – ne tik praeities palydovas. Duoną – ir tą iš parduotuvės parsineši suraikytą. O jeigu reikėtų viską pačiam, kaip mūsų tėvams buvo pokariu? Sąnarių ligas gali pagydyti, o išmokyti žmogų savo triūsu pelnyti duonos – misija neįmanoma. Valstybė antai trepsi prie globalių problemų. Pasak V. Petkevičienės, rugiapjūtės ritualas – pamoka vaikams, jaunoms šeimoms, kurių daugėja Birštono apylinkių sodybose. Dalgių, pjautuvų, spragilų, rankinių girnų nesugrąžinsime, bet pagarba darbui sugrįš, nors ir palengva. - Negalime atsisakyti mažų šeimos ūkių, - siūlydamos pyragų ir sūrių vaišių kalbėjo Siponių krašto bendruomenės moterys Anelė Leonavičienė ir Birutė Vokietaitienė. - Beveik kiekviename kieme rasime po karvutę, paršiuką ar net kelis, pulką vištų. Iš čia – kaimo trauka. Kaip į atlaidus šiandien susirinko gausybė vaikų, jaunimo. - Turistų, poilsiautojų, miesto gyventojų traukos centru tapęs ne tik Birštonas, bet ir jo apylinkės, - sakė Birštono vicemeras Juozas Aleksandravičius, - o Siponių kaimo bendruomenė kiekvieną kartą turi kuo nustebinti. Patirti žmones rugiapjūtei suburiančios kūrybos ir dvasinės atgaivos jausmą panemunių dzūkams padėjo zanavykai iš Šakių rajono, sūduviai iš Marijampolės ir „cikriniai dzūkai“ iš Punsko. Dovanų rugiapjūtės šeimininkams Kristinai ir Andriui Palioniams atvežė veiveriškiai Dalytė Raslavičienė ir Vidas Lazdauskas, Punsko ansamblio „Tėviškės aidai“ vadovas Gediminas Kraužlys, Prienų krašto muziejaus vadovė Lolita Batutienė ir projekto apie duonos kelią autorė Anelė Razmislavičienė, Marijampolės, Šakių atstovai. Susirinkusieji į etnografinės rugiapjūtės šventę Siponyse gavo ne tik tautos istorijos pamoką, bet ir tradicinių panemunių dzūkų vaišių (duonos, sūrio, skilandžio), sūduvių bei zanavykų valgių.

Autoriaus nuotraukos

Justinas ADOMAITIS „ŪP“ korespondentas

Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.