Intervencinis grūdų supirkimas – išsigelbėjimas ar bankrotas?

Vanda BARONYTĖ „ŪP“ korespondentė Grūdų perteklius Lietuvoje pradėtas supirkti 1998 m., įsteigus VĮ Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūrą (LŽŪMPRRA). Taip buvo siekiama užtikrinti grūdų sektoriaus konkurencingumą, norint apsaugoti šį sektorių nuo nepalankios rinkos kainų situacijos. Agentūros veiklos pradžioje buvo superkami pertekliniai kviečiai, rugiai, grikiai, atsižvelgiant į ES galiojančius intervencinio pirkimo principus. O 2004 m. Lietuvai įstojus į ES, intervenciniai pirkimai buvo vykdomi tik pagal ES teisės aktus. Pastarieji keleri metai gausiais derliais džiugina ne tik šalies žemdirbius: kviečių, miežių, kukurūzų derliai didėja visame pasaulyje, tad gausėja pasaulinės derliaus atsargos, nors jo poreikis maistui kinta nedaug. Todėl pasaulio rinkose grūdų supirkimo kainos šiemet krinta toliau. „Ūkininko patarėjas“ pasiteiravo agropolitikos ir agroekonomikos atstovų nuomonės apie būtinybę derlių saugoti konkurso būdu atrinktuose intervenciniuose sandėliuose, o vėliau taip pat konkurso būdu jį realizuoti. Laukiama EK reglamento nuorodų „Šiemet geras derlius numatomas ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje pasaulio šalių, žinoma, jei jo nesunaikins kokia gamtos stichija. Matome, kad per buvusį realizacijos sezoną grūdų supirkimo kainos ryškiai sumažėjo, todėl intervenciniam grūdų pirkimui būtina pasiruošti,“ – sako Žemės ūkio viceministras Saulius Jakimavičius. Rinkos reguliavimo agentūros, kuri yra atsakinga už intervencinius pirkimus, vadovai teigia, kad anksčiau konkurso būdu sutartis dėl intervencinių sandėlių panaudos buvo sudaryta su AB „Jonavos grūdai“. Tačiau intervencinių pirkimų neprireikė, minėtos sutarties laikas baigėsi ir dabar, pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, ruošiamasi naujam konkursui. Jame galės dalyvauti įmonės, turinčios sandėlius su atitinkama įranga. Pasak „ŪP“ pašnekovo, grūdų atsargos pasaulyje didėja, rinkos vėjai nenuspėjami, tad jei supirkimo kaina nukris žemiau esamos intervencinės supirkimo kainos – 101 Eur/t, tikėtina, kad EK atskiru reglamentu numatys intervencinių grūdų supirkimo pradžią, jų rūšis ir kiekius bei kainą. „Intervencinius supirkimus pradėsime iš EK gavę atitinkamas nuorodas. Mat bendrą intervencinių grūdų kiekį EK nustato visoms šalims, o kiekviena jų, sukaupusi tam tikrą grūdų kiekį, laukia atskiro EK patvirtinimo – ar turimas atsargas didinti, ar ne. Intervencinių grūdų realizacija organizuojama konkurso būdu, vadovaujant atitinkamiems ES departamentams,“ – aiškina S. Jakimavičius. Bet vyks ar nevyks intervenciniai grūdų supirkimai, sandėliai šiai akcijai turi būti paruošti. Jų prireikus, ūkininkams kainuos tik transportavimo išlaidos. Turintieji pakankamos talpos savų sandėlių, geresnių kainų gali lūkuriuoti kiek nori, tik visada reikia įvertinti nenuspėjamus rinkos posūkius: vienais metais jie pigesni javapjūtės metu, kitais – pavasarį, vasarą... Intervencinės kainos per žemos Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) vadovo Aušrio Macijausko nuomone, esant perprodukcijai ir žemoms supirkimo kainoms, intervenciniai sandėliai reikalingi – tuomet valstybė įsikiša į realizacijos procesą. Tačiau jų buvimas nieko bendro su ūkininkų sandėliais neturi. „Šiaip grūdų intervenciniuose sandėliuose ūkininkai nelaiko, tačiau ir iš savų stengiasi juos realizuoti per kelis mėnesius. Intervenciniai pirkimai yra europinis projektas, kai sugriūna rinkos dėsniai ir valstybei tenka grūdus parduoti brangiau nei esama kaina. Tai lyg draudimo priemonė, – teigia A. Macijauskas. – Laimė, iki šiol grūdų kaina nebuvo žemesnė už intervencinę (101 Eur/t) ir augintojai tikisi, kad supirkimo kainos iki šios ribos nenukris. Bet valstybė šiai priemonei turi būti pasiruošusi.“ Pasak LGAA vadovo, ES grūdų augintojai jau seniai kalba, kad reikia patikslinti esamas intervencines grūdų supirkimo kainas. 101 Eur/t – neatitinka realybės, nes per keliolika metų produkcijos savikaina gerokai padidėjo. Derlių realizavę minėta kaina augintojai bankrutuotų. Apytikriai ji turėtų siekti 140 Eur/t. Kainas peržiūrėti turi Europos Komisija, o patvirtinti Europos taryba ir Parlamentas. Suprantama, tai užtruktų, tačiau rengiant reglamentą intervenciniams pirkimams taip pat reikėtų ir kainas derinti. Redakcijos nuotrauka