Kad liktų ir būsto įkurtuvėms

Pastaruoju metu nekilnojamojo turto rinkoje pastebimas pagyvėjimas. Vis daugiau žmonių kreipiasi ir į bankus dėl paskolų būstui įsigyti, vis daugiau jų ir išduodama. Tačiau gyventojai turi atminti, kad visos išlaidos, susijusios su buto ar namo pirkimu, paprastai būna kur kas didesnės, nei suderėta kaina. Registrų centro duomenimis, per šių metų sausį – gegužę Lietuvoje parduota 13,9 tūkstančio butų ir 3,2 tūkstančio individualių namų. Tai – atitinkamai 32 ir 21,2 proc. daugiau nei prieš metus. Maždaug trečdalį sandorių finansuoja bankai, bet didžioji dalis būstų įsigyjama už asmenines lėšas.

Dauguma pirmojo būsto pirkėjų, po ilgų svarstymų pasiryžusių įsigyti nuosavą būstą, įsivaizduoja, kad pakaks sumos – atitinkančios perkamo nekilnojamojo turto kainą, o tuomet jau bus galima pakuoti daiktus ir kraustytis į naujus namus. Deja, jiems tenka nusivilti. Perkant būstą laukia daug papildomų išlaidų, apie kurias patartina pagalvoti iš anksto. Ir visiškai nesvarbu, ar naudojatės banko paslaugomis, ar esate sukaupę numatytą sumą patys. Kad būtų paprasčiau, panagrinėkime pavyzdį. Padarykime prielaidą, jog išsirinkome 364,5 tūkstančio litų kainuojantį trijų kambarių naujos statybos butą su pilna apdaila ir požemine automobilių statymo aikštele, esantį sostinės mikrorajone ir perkamą tiesiai iš statytojų. Tarkime, jog pakankamai nuosavų lėšų neturime, tad kreipsimės paskolos į banką. Pradinis įnašas naujos statybos butui dažniausiai siekia 15 proc., šiuo atveju – 54 675 litus, vadinasi, mums reikėtų 309 825 litų paskolos.

Dažniausiai vienas pirmųjų žingsnių yra turto vertinimo procedūra. Ji kainuos mažų mažiausia 350 litų. Tačiau tam, kad nepermokėtumėte ar nesusidurtumėte su nepatikima bendrove, pravartu pasidomėti, ar vertinimą atliekanti įmonė yra įtraukta į kreditoriaus sudaromus priimtinų vertintojų sąrašus. Su banku sudarant paskolos administravimo sutartį taip pat reikia sumokėti atitinkamą mokestį už specialistų ir konsultantų atliekamą darbą. Pavyzdžiui, „Swedbank“ jis siekia 0,3 procento paskolos sumos, bet ne mažiau kaip 450 litų. Kadangi nusižiūrėtam būstui įsigyti reikia 309 825 litų paskolos, mokestis sudarys 930 litų.

Kai šie reikalai jau sutvarkyti, tenka keliauti pas pardavėją ir pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartį, kuri turi būti patvirtinta notariškai. Pardavėjas, ypač jei tai – juridinis asmuo, įprastai nelinkęs mokėti už notaro paslaugas. Tad nemenką sumelę, kuri mūsų nagrinėjamu atveju gali siekti kiek daugiau nei 2000 litų, teks surasti patiems. Džiaugsmingai rankose mojuojant turto įsigijimo dokumentu, teks keliauti į Registrų centrą įregistruoti nuosavybę savo vardu. Pasirinkus tradicinį nuosavybės registravimo būdą – per 10 darbo dienų, Registrų centro rinkliava sieks 192,3 lito. Dar viena piniginę paploninsianti procedūra – turto įkeitimas: išlaidos už hipotekos lakšto pasirašymą bei sandorio įregistravimą Centrinėje hipotekoje mūsų atveju sieks beveik 800 litų.

Iki finišo tiesiosios liko vos du slenksčiai. Įregistravus turto įkeitimo lakštą, kreditorius galės jūsų vardu pervesti paskolos lėšas pardavėjui. Lietuvoje euras bus įvestas tik nuo 2015 metų sausio, tačiau jau senokai paskolos dažniau imamos bendra Europos Sąjungos valiuta, o ne litais. Todėl jei būstas perkamas ne už nuosavas lėšas, o už paskolą, kurią eurais gausite dar šiais metais, teks sumokėti vadinamąjį konversijos skirtumą, jei pirkėjas pageidauja gauti sulygtą sumą Lietuvos nacionaline valiuta. Pati paskola konvertuojama pagal Lietuvos banko kursą (3,4528 lito už eurą), tačiau pervedant pinigus pardavėjui naudojamas operacinis kursas (3,445 lito už eurą). Taigi, susidariusį skirtumą – 698 litus – teks sumokėti patiems.

Ir galiausiai, pervedus lėšas, iš pardavėjo turite gauti pažymą apie galutinį atsiskaitymą, o kartais ir pirminio įkeitimo nuėmimą. Su šia pažyma turėsite keliauti į registrų centrą ir nuimti ankstesnes žymas apie įsiskolinimą ir įkeitimą, o tai mūsų konkrečiu atveju kainuos apie 76 Lt. Dabar jau galime suskaičiuoti visas papildomas išlaidas. Susidarė beveik 5090 litų. Nemenka suma, kuri siekia 1,4 proc. buto kainos. Jei perkate pasinaudodami būsto kreditu, joks bankas tikrai nesutiks, kad šios išlaidos būtų įtrauktos į paskolą. Sykiu imti ir vartojamąją paskolą ar papildomai skolintis iš giminaičių ar kitų fizinių asmenų irgi nėra geras asmeninių finansų valdymo sprendimas. Juk ir būsto paskola jau yra pakankamai didelis ir ilgalaikis įsipareigojimas.

Beje, jei esate vienas(-a) tų, kurie perka būstą nuosavomis lėšomis, nereikėtų manyti, kad papildomų išlaidų nepatirsite ir į šį komentarą galima numoti ranka. Daugelis mokesčių, pavyzdžiui, pirkimo-pardavimo sutarties ar nuosavybės registravimo, išlieka ir perkant būstą nesiskolinant. Tad ką daryti, kad įgyvendinant svajonę asmeniniame ar šeimos biudžete neatsivertų grėsmingo dydžio skylė, kad netektų keletą mėnesių ar net metų veržtis diržus? Šiuo atveju bene geriausias patarimas – taupyti, kaip taupoma pradiniam įnašui. Dar prieš priimant sprendimą įsigyti būstą būtina išsamiai paskaičiuoti, kokios išlaidos laukia šio proceso metu, ir jas įtraukti kaip dalį pradiniam įnašui reikalingos sumos. Tuomet ir įkurtuves švęsti norėsis.