Ashburn +9,7 °C Mažai debesuota
Ketvirtadienis, 28 Kov 2024
Ashburn +9,7 °C Mažai debesuota
Ketvirtadienis, 28 Kov 2024

Kaimo „gelbėjimo“ planas: dvi mokyklos po vienu stogu

2015/06/20

30108092_lIki šių metų rugsėjo 1-osios Lietuvoje turi nelikti vidurinių mokyklų – toks buvusio švietimo ir mokslo ministro Dainiaus Pavalkio nurodymas. Nespėjusios akredituotis į gimnazijas ir neatitinkančios Švietimo įstatyme nustatytų reikalavimų kaimo vidurinės šiemet turės tapti pagrindinio ugdymo programas vykdančiomis bendrojo lavinimo mokyklomis. Kai kurios savivaldybės imasi laikino mokyklų gelbėjimo modelio – kaimo mokyklose kuria gimnazijų vidurinio ugdymo skyrius.

Mažai mokyklai beviltiška išlikti Gegužės 28 d. posėdžiavusi Šilalės rajono savivaldybės taryba palaimino Upynos kaimo bendruomenės norą žūtbūt miestelyje išlaikyti vidurinę mokyklą. Nors jos pavadinime ir nebebus žodžio „vidurinė“, bent jau kol kas mokyklos esmė nepasikeis – rudenį vienuoliktokai ir vėl galės sėsti į tuos pačius suolus. „Esame nepaprastai patenkinti tokiu rajono valdžios sprendimu. Labai gerai, kad mūsų mokiniai galės gauti vidurinį išsilavinimą Upynos mokykloje“, – neslepia džiaugsmo Upynos Stasio Girėno mokyklos direktorius Rimantas Užumeckas. Dar 2012 m. patvirtintame Šilalės rajono savivaldybės mokyklų steigimo, reorganizavimo, vidaus struktūros pertvarkymo plane buvo numatyta nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. Upynoje nekomplektuoti 11 klasės ir mokyklą pertvarkyti į pagrindinę. Šiuos mokslo metus Upynos vidurinėje baigė 140 mokinių – jais vadinami net 4–5 metų ikimokyklinukai ir priešmokyklinukai, todėl realiai mokinių yra kur kas mažiau. Šilalės savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus duomenimis, rudenį Upynoje mokytis planuoja tik 13 vienuoliktokų, o dvyliktos klasės visai nebus. Penktose–aštuntose klasėse vidutiniškai mokysis 8,25 mokiniai, vyresnėse klasėse bus mažiau nei po 15 mokinių. Tokia mokykla negali būti akredituojama gimnazija, dėl to pasirinkta pati geriausia išeitis – steigti Upynoje Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijos skyrių su 3–4 gimnazijos klasėmis. Tai reiškia, kad po tuo pačiu stogu veiks dvi mokyklos – Upynos Stasio Girėno ir Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijos skyrius. Mokyklos direktorius neslėpė, kad skyriaus ateitis priklausys nuo kaimo bendruomenės. „Planuojame, kad gimnazistai Upynoje galėtų mokytis bent ketverius ateinančius metus, bet tai priklausys nuo kaimo žmonių sąmoningumo. Jei tėvai išveš savo vaikus mokytis į gimnazijas, o Upynoje liks keli mokiniai, niekas skyriaus dėl jų nelaikys“, – neslepia R. Užumeckas. Gimnazijos skyrius – išsigelbėjimas ir Upynos mokyklos mokytojams, kurie reorganizavus mokyklą būtų netekę darbo arba sumažėjus krūviui – nemažos dalies užmokesčio. Pasak mokyklos vadovo, tokiu savivaldybės sprendimu patenkinti ir mokytojai, ir mokinių tėvai. „Jei sprendimas būtų kitoks, žmonės jau nerimavo, ką daryti“, – prasitarė R. Užumeckas. Suprantama: išvykstant į miesto gimnaziją mokytis vienuoliktokams, su jais dažniausiai išvažiuoja ir jų broliai bei seserys, dėl to kaimo mokykloje staiga sumažėja mokinių. Po tokios reformos nedaug trūktų, kad iš vidurinės teliktų pradinė. Upynos Stasio Girėno mokyklos padėtis jau ir dabar sudėtinga, nes dalis tėvų nepatenkinti, kad jų vaikai turi mokytis jungtinėse klasėse. Mokykloje trūksta pradinukų, mažai vaikų 5–6 klasėse. Jungtinėse klasėse sunku pasiekti aukštą mokymo kokybę, dėl to nukenčia vaikai.

Mokslo kaina Aiškindama sprendimo esmę savivaldybės politikams Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Rasa Kuzminskaitė tvirtino, kad tai pati geriausia išeitis kaimo bendruomenei, norinčiai išlaikyti Upynoje mokyklą. „Tai tikrai nauja veiklos forma, tokios iki šiol rajone neturėjome, todėl žvalgėmės Šilutėje, kur gimnazijos skyrius antri metai veikia Kintuose. Jie nurodė problemas, į kurias mes atsižvelgsime. Vienuoliktos klasės buvimas Upynoje didžiausios naudos duos miestelio bendruomenei, nes kai yra jaunystė, yra ir veiklos“, – sakė R. Kuzminskaitė. Pasak vedėjos, abiejų mokyklų vadovai pasirašys sutartį, kurioje bus numatytos atsakomybės ribos. Tokio paaiškinimo turėjo užtekti politikams, sunerimusiems, kas atsakys, jei mokykloje įvyks kokių nors negerų dalykų. Tačiau savivaldybės tarybos nariai taip ir nesužinojo, kad vienos klasės išlaikymas Simono Gaudėšiaus gimnazijos Upynos skyriuje vien šiemet, rugsėjo–gruodžio mėnesiais kainuos apie 10 tūkst. eurų. Tiek lėšų savivaldybės tarybai papildomai teks surasti rajono biudžete ir papildomai skirti S. Gaudėšiaus gimnazijai, nes Upynos vienuoliktokų krepšelio neužteks net būtiniausioms skyriaus reikmėms. Įdomiausia, kad, rengdama sprendimo projekto aiškinamąjį raštą, neigiamų sprendimo pasekmių nenurodė ir Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Vilkė.

Mokyklų – per daug Šilalės savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja R. Kuzminskaitė teigė, kad iki šiol mokyklų skaičius rajone buvo optimalus. Šilalės rajone daugiausia mokinių mokosi kaimo vietovėse, todėl visos vidurinės mokyklos, išskyrus Upynos, jau seniau buvo akredituotos gimnazijomis. Vedėja tikino, kad galima įvairiai galvoti apie mažąsias pradines mokyklėles, bet didesniuose miesteliuose bent jau pagrindinė mokykla turi būti. Tačiau dabar jau ir joms kyla reali grėsmė. „Smarkiai mažėjant vaikų, darosi tikrai liūdna. Šiemet mokyklų uždaryti dar neplanuojame, o kitais metais – kaip Dievas duos. Kasmet rugsėjį prarandame apie 300 vaikų – tai dvi normalios kaimo pagrindinės mokyklos. Anksčiau ar vėliau reikės ką nors daryti“, – neslepia R. Kuzminskaitė. Pasak vedėjos, Švietimo įstatymas nedraudžia kaime turėti ir mažų mokyklų, tačiau mokinio krepšelio trūkumą kompensuoti joms turėtų savivaldybė. „Manau, kad didžiąja dalimi tai yra pinigų problema“, – neslepia R. Kuzminskaitė. Nors ji tvirtina neskaičiavusi, kiek kainuotų trylikos Upynos vienuoliktokų kasdienės kelionės į gimnaziją ir atgal, įsitikinusi, kad vežioti vaikus būtų pigiau, nei išlaikyti kaime gimnazijos skyrių. Juo labiau kad tuštėjant mokykloms tuštėja ir geltonieji autobusiukai. „Tačiau patikėkite, tokiems rajonams kaip Šilalė, kur didžioji dalis vaikų mokosi kaime, moksleivių vežiojimas į mokyklas taip pat yra didžiulė finansinė našta – tos menkos dotacijos, kurią į biudžetą įtraukia Vyriausybė, toli gražu neužtenka“, – neslėpė R. Kuzminskaitė.

Tauragėje problemų daugiau Ką daryti su Batakių vidurine mokykla, sprendžia ir Tauragės politikai. Praėjusių metų pabaigoje tauragiškiai kreipėsi į Švietimo ir mokslo ministeriją ir Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą prašydami išimties tvarka leisti 2015–2016 metais tęsti vidurinio mokymo procesą Batakių mokykloje. Deja, iš visur gauti neigiami atsakymai, o Švietimo ir mokslo ministerija pasiūlė sudaryti galimybę vyresniųjų klasių moksleiviams mokytis savo mokykloje, bet įsteigtame Skaudvilės gimnazijos skyriuje. Dar pavasarį batakiškiai tikėjosi, kad rugsėjį jų mokykloje bus vienuolikta ir dvylikta klasės, nes komplektuoti šias klases paskutiniame praėjusios kadencijos tarybos posėdyje buvo nusprendusi ir savivaldybės taryba. Atrodė, kad ir mokinių užteks, nes vienuoliktoje klasėje planavo mokytis 15, o dvyliktoje – net 17 jaunuolių. Deja, nesulaukus išimties, teko daryti pertvarkas. Jau dabar aišku, kad Skaudvilės gimnazijos skyrius Batakiuose ilgam neužsiliks – ateinančiais metais šioje mokykloje nebus antrosios ir trečiosios klasės, mokysis tik penki dešimtokai. Žygaičių gimnazijos direktorė Daiva Gabietaitė paprašė Tauragės r. savivaldybės uždaryti Aukštupių pradinio ugdymo skyrių. Dar vasario 18 d. ji susitiko su moksleivių tėvais ir informavo, kad skyriaus dėl mažo vaikų skaičiaus rudenį gali nelikti – numatoma, kad rugsėjo 1-ąją į Aukštupių mokyklėlę ateis tik devyni pradinukai. Pirmoje klasėje planuoja mokytis trys vaikai, antroje, trečioje ir ketvirtoje – po du, todėl veiktų dvi jungtinės klasės. Direktorės rašte savivaldybei teigiama, kad moksleivių tėvai norėtų, jog vaikai mokytųsi savame kaime. Uždarius mokyklą, vaikai turėtų vykti mokytis į Žygaičius. Gimnazijos pateikti skaičiavimai rodo, kad penkių mokytojų išeitinėms kompensacijoms išmokėti reikės 14,4 tūkst. Eur, tačiau ir nemokant kompensacijų šiemet gimnazijai trūksta per 54 tūkst. Eur. Ant plauko pakibo ir Adakavo mokyklos likimas – ko gero, ten taip pat liks viena jungtinė klasė su aštuoniais vaikais. Išlaikyti tokią mokyklą ir dvylika jos darbuotojų – neabejotinai neekonomiška, bet vos uždarius mokyklą kaimas pradeda nykti. Kam – ekonominiams skaičiavimams ar kaimo išsaugojimui skirti prioritetą, tauragiškiai dar turės pasirinkti. Mokyklų vadovai ir savivaldybių specialistai vieningai pripažįsta, kad padėti išsaugoti kaimo mokyklas žadėjusi dabartinė Vyriausybė ranką kaimui tiesia tik žodžiais – jokių pastebimų veiksmų per pastaruosius keletą metų nebuvo padaryta.

Daiva BARTKIENĖ

kaimo_laikrastis Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.

Dalintis
2024/03/28

Įdomūs faktai apie augalų veislių selekcijos procesą

Augalų selekcija – mokslas, reikalaujantis kūrybiškumo, žinių, ir, žinoma, laiko. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) mokslininkams uždavėme keletą klausimų apie augalų selekcijos procesą.
2024/03/28

Pasiūlė įsigyti saulės modulius – gautus pinigus pralošė

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose bus pradėta nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje marijampolietis kaltinamas dėl apgaule įgyto didelės vertės svetimo turto.
2024/03/28

Pajamos mažėjo, tačiau VMU išlaiko optimizmą

Nepaisant Lietuvos ekonomikos lėtėjimo, pramonės traukimosi, VĮ Valstybinių miškų urėdija (VMU) sugebėjo pasiekti prognozes viršijusius veiklos rezultatus. Neaudituotais duomenimis, pajamos už 2023 m. siekia 288,6 mln. Eur, grynasis ...
2024/03/28

Kur slepiasi ūkininko genas

„Atostogos – šventas dalykas“, – „Ūkininko patarėjui“ tikino Plungės r. Babrungo sen. Truikių kaime gyvenantis ūkininkas Virginijus Brezgys. Jis su žmona Marija valdo 180 ha žemės, augina šimtinę a...
2024/03/28

Nutarta: atsiskaitant grynaisiais bus apvalinamos bendros mokėtinos sumos

Seimas priėmė Atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumų apvalinimo įstatymą ir lydimųjų teisės aktų pakeitimus, kurie nuo 2025 m. gegužės 1 d. įpareigos atsiskaitant už prekes ar paslaugas grynaisiais pinigais apvalinti bendrą mokėtiną sumą.
2024/03/28

Į ką atkreipti dėmesį perkant kiaušinius, kad Velykinis margutis būtų ne tik stiprus, bet ir saugus vartoti?

Šv. Velykų pagrindinis akcentas - kiaušiniai, kurie yra neatsiejama šios šventės dalis. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai primena svarbiausią informaciją, kuri padės išsirinkti labi...
2024/03/28

Pakeistos susietosios paramos už ūkinius gyvūnus taisyklės

Žemės ūkio ministro įsakymu pakeistos 2023–2027 m. susietosios pajamų paramos už mėsinius galvijus, avis ir ožkas administravimo taisyklės.
2024/03/28

Tyrimas atskleidė – rytinė ES siena visiškai atvira baltarusiškai medienai, neva atkeliaujančiai iš Azijos

Šiomis dienomis į viešumą iškilo Europos Sąjungos (ES) medienos sektorių kompromituojanti medžiaga. Nepriklausomo baltarusių portalo „Zerkalo.io“ žurnalistai paskelbė Baltarusijos tyrimų centro (BTC) medžiagą, atsk...
2024/03/28

Benzino didmeninės kainos jau didesnės už dyzelino kainas

Praėjusią savaitę vidutinė degalų kaina Lietuvoje pakito skirtingai – benzinas pabrango 1,4 proc., o dyzelinas atpigo 1,1 procento. Skirtumas tarp benzino ir dyzelino vidutinių kainų per savaitę sumažėjo nuo 0,07 Eur/l iki 0,03 Eur/l. Benzin...