Kas būtų, jeigu būtų

Vokietijos vaistų bei augalų apsaugos priemonių gamintoja „Bayer“ susidomėjo Jungtinių Valstijų žemės ūkio biotechnologijų ir genų inžinerijos bendrove „Monsanto“. Bet amerikiečiams kol kas pasirodė per maža vokiečių pasiūlyta pradinė 55 mlrd. eurų suma už „Monsanto“ akcijas. „Ūkininko patarėjo“ kalbinti ekspertai skirtingai vertino, koks būtų dviejų pasaulinių koncernų susiliejimo poveikis Europos Sąjungos (taip pat ir Lietuvos, kurioje yra „Bayer“ padalinių) žemės ūkiui, maisto, vaistų pramonei, jeigu vis dėlto pesticidų gamintojai iš abiejų Atlanto pusių susitartų. Tačiau pašnekovai neatmeta galimybės, kad jungtinė bendrovė didesnėmis pajėgomis stengtųsi pro visas dabar nustatytas teisines užkardas prasimušti į ES rinką su produktais iš genetiškai modifikuotų organizmų.

Ne pirmas atvejis „Aišku, kad vokiečių ir amerikiečių derybininkai tikisi paleng­vinti savo gaminiams kelią į ES rinką. Tai jau ne pirmas toks atvejis, kai agrochemijos bendrovės stengiasi įsigyti genetiškai modifikuotų produktų gamybos „lyderius“, – „Ūkininko patarėjui“ tvirtino europarlamentaro Bronio Ropės padėjėjas aplinkosaugos klausimais Andrejus Gaidamavičius. Šiemet Kinijos kompanija „ChemChina“ už šiek tiek mažesnę kainą (43 mlrd. JAV dolerių) nupirko Šveicarijos komercinę augalų apsaugos ir sėklininkystės įmonę „Syngentą“. „Šios kompanijos jau nebe europietiškos, bet pasaulinės, transnacionalinės, peržengusios kontinentų ribas, nors jų būstinės yra Senajame žemyne. „Bayer“ ir „Syngenta“ įsivaizduoja, kad susiliejimas su kitų žemynų stambiomis bendrovėmis suteikia nepaprastų derybinių galių, poveikio svertų ES direktyvoms įveikti, laužyti. Lietuvos ūkininkų galia menka, štai jie ir neiškovoja palankių pieno supirkimo kainų. Ir bus priversti pirkti iš „naujų rinkos žaidėjų“ genetinėmis manipuliacijomis „pagerintas“ augalų sėklas“, – apgailestavo aplinkosaugininkas A. Gaidamavičius.

Pakeitė taktiką Europarlamentaro B. Ropės biurų tinklo narys A. Gaidamavičius siūlo įsidėmėti vieną įdomią aplinkybę – gamtą smarkiai teršiančias chemines pasėlių apsaugos nuo ligų, vabzdžių priemones, augalų brandą spartinančius preparatus gaminančios, genetiškai modifikuotais produktais prekiaujančios bendrovės smarkiai pakeitė savo verslo taktiką. „Dabar jos beveik nekonkuruoja tarpusavyje, visą įkarštį nukreipė į naujus visuomeninius aplinkosauginius sąjūdžius, kurie priešinasi, kad būtų patentuojami genų inžinerijos kūriniai (augalai ar net gyvūnai, jei tokie būtų sukurti). Ypač daug organizuotų dirbtinės, sintetinės gyvybės įteisinimo priešininkų yra Vokietijoje. Todėl GMO pramonininkai siekia kontroliuoti visą maisto gamybos ciklą nuo sėklų iki produktų kainų parduotuvėse“, – aiškino A. Gaidamavičius.

Vienijasi taupumo sumetimais Kitokios nuomonės laikosi Lietuvos augalų apsaugos asociacijos direktorė Aušra Beniulienė. „Europos Sąjungos teisės aktai numatė pakankamai saugiklių, suteikė daug teisių ES šalims neįsileisti GMO. Manau, kompanijos susijungia taupumo sumetimais. Tokio susiliejimo laukta ir tikėtasi. Agrochemijos ir pasėlių biotechnologijų pramonės konsultacijų agentūros „Phillips McDougall“ duomenimis, augalų apsaugos produktų tyrimai nuo pasaulinės krizės pradžios (2008 m.) pabrango 26 procentais. Susiliedamos įmonės tikisi nuodug­niau ištirti ir geriau pristatyti esamiems, būsimiems klientams naujus produktus“, – „Ūkininko patarėjui“ teigė A. Beniulienė. Pasak Augalų apsaugos asociacijos vadovės, būtų daug blogiau, jeigu kompanijos pavieniui platintų atgyvenusius, senų modifikacijų ar nepatentuotus insekticidus, herbicidus, užuot gaminusios saugesnius, nekenksmingus aplinkai produktus.

Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS „ŪP“ korespondentas

JAV ekologiškų vartotojų asociacijos nuotrauka

Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.