Kas yra GAAB ir kaip su juo gyventi?

Antradienį Kelmės kultūros centre Lietuvos žemės ūkio taryba (LŽŪT) surengė  konferenciją „Naujas KPP laikotarpis ir jo įgyvendinimo iššūkiai“. Daugiausia dėmesio skirta artimiausių kelerių metų laikotarpiui, nes nuo 2023-ųjų ūkininkams bus taikoma daug naujų reikalavimų ir įsipareigojimų. Maždaug šimtui dalyvių, ne tik iš Kelmės rajono, būsimas naujoves aiškino ir į klausimus atsakė žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas ir viceministras Egidijus Giedraitis.

Lietuvos žemės ūkio taryba, GAAB, Kęstutis Navickas, Egidijus Giedraitis, Martynas Puidokas

LŪS pirmininkas Raimundas Juknevičius, LŽŪT pirmininkė Danutė Karalevičienė, Lietuvos uogų augintojų, perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos direktorė Audronė Ispiryan, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas ir Kelmės rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Martynas Puidokas.

Ūkininkų susirūpinimas – akivaizdus

zum, kestutis navickas

Ūkininkas Rolandas Sabaliauskas domėjosi, ar ražienos irgi bus įskaitytos kaip augalinės liekanos ir ar už tai bus galima gauti išmokas.

Pasak Kelmės rajono ūkininkų sąjungos pirmininko Martyno Puidoko, apie 90 proc. ūkininkų net nežino, ką reiškia trumpinys GAAB (žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimai) ir ekoschemos. Renginio metu Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Raimundas Juknevičius žemdirbių paklausė, ar yra tokių, kurie jau susipažino su Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiu planu. Pakilo tik penkios rankos. Tai iliustruoja, kaip svarbu jiems buvo šiame forume sužinoti visas naujoves.

„Visi kartu turime išsiaiškinti, kas mūsų laukia, kad žinotume, jog į iškilusius klausimus gali atsakyti Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM), „Ekoagros“, Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) atstovai. Džiaugiuosi, kad rengiant šią konferenciją aktyviai prisidėjo Kelmės rajono savivaldybės meras Ildefonsas Petkevičius“, – atidarydama konferenciją teigė LŽŪT pirmininkė Danutė Karalevičienė, kuri yra ir Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos (LNŽNA) vadovė.

„Kai derlius jau aruoduose, visi galime atsipūsti ir ramiau gyventi. Kaip ilgametis ūkininkas galiu pasakyti, kad žemės ūkyje klausimų buvo ir bus. Kiekvienas žemdirbys, o tai yra svarbu, savo darbus planuoja, toks nuoseklumas jam leidžia išgyventi ir plėtoti ūkį. Tikėkimės, kad išgirsime konkrečius atsakymus, kokią žemės ūkio ateitį mato institucijų vadovai.

Ir kokie uždaviniai keliami ūkininkams, galėsime tuos atsakymus įvertinti ir priimti sprendimus, kaip toliau gyventi“, – kalbėjo I. Petkevičius.

Meras pastebėjo, kad reikalavimai skirti tam, kad mūsų gamta būtų švari, žmonės maitintųsi sveiku maistu ir kuo mažiau sirgtų. Pasak jo, žemdirbiai privalo turėti ir moralinę atsakomybę už savo veiklą, jis įsitikinęs, kad ūkininkai tikrai siekia naudos ne tik sau. Pasidžiaugė ir M. Puidoku, kuris Lietuvos žemės ūkio tarybą pakvietė į Kelmę.

Deramasi dėl prisiimtų įsipareigojimų

Ministras K. Navickas sakė, kad gyvas bendravimas yra teigiamas dalykas, nes išgirdus atsakymus į klausimus sumažėja nerimas. Nuo kitų metų keičiama žemės ūkio politika, atsiras pokyčių dėl ekoschemų, dėl kompleksiškumo, nes tai yra sąlygos, pagal kurias visos Europos Sąjungos (ES) valstybės narės gauna finansavimą, skirtą žemės ūkiui.

„Strateginis planas yra esminis dokumentas, kurio pagrindu skirstomos programos ir žemės ūkiui skirti pinigai. Technines konsultacijas, derybas su Europos Komisija (EK) esame jau beveik baigę. Šiandien yra ta diena, kai tikimasi, kad techniniai klausimai bus baigti, o penktadienį jau oficialiai galėsime pateikti visą strateginį planą. Yra keletas atvirų, Lietuvai skaudžių klausimų. Ateinantį pirmadienį trys Baltijos šalių ministrai mano iniciatyva susitiks su ES žemės ūkio komisaru, kalbėsime dėl pievų ir ganyklų reikalavimų“, – teigė K. Navickas.

Jis pažymėjo, kad 2004 m. Lietuva prisiėmė įsipareigojimus išlaikyti referencinius daugiamečių pievų ir ganyklų plotus. O dabar šalyje, praėjus 18 metų, situacija yra gerokai pasikeitusi. Todėl nuo visų deklaruotų plotų išlaikyti 20–21 proc. daugiamečių pievų ir ganyklų – tikrai didelis įsipareigojimas dėl pasikeitusios, ūkininkams nepalankios metodikos skaičiavimo ir pan.

„Mes prašome EK pirmiausia išaiškinti, kokiais tikslais numatyti tokie referenciniai dydžiai, ar jie uždėti dėl biologinės įvairovės apsaugos. Tai turėtų būti sprendžiama ne procentais, o konkrečiais planavimo sprendimais – ar jie yra reikalingi dėl klimato kaitos. Jeigu dėl jos, manome, kad yra labai neteisinga neįvertinti pastangų, kai Lietuva pradėjo didinti miškingumą, ir į šias pastabas tikrai turi būti atsižvelgta“, – aiškino ministras.

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje.

 

2022.09.22

ŪP korespondentas Stasys BIELSKIS

Susijusios temos – skaitykite: Lietuvos žemės ūkio taryba, GAAB, Kęstutis Navickas, Egidijus Giedraitis, Martynas Puidokas