Kieno ausys kyšo?

Obuolinio vaisėdžio poravimosi elgsenos sutrikdymas už 94 205 eurus

„Ūkininko patarėjo“ redakciją pasiekė advokato Evaldo Valčiuko, atstovaujančio Žemės ūkio rūmams (ŽŪR), septynių mašinraščio puslapių raštas, kuriame jis iš teisinės bei kalbinės pusės išanalizavo praėjusių metų gruodžio 18 d. ŪP skelbtą perpus mažesnio dydžio išplėstinę informaciją iš Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) posėdžio „Po mokslinių tyrimų finansavimo priedanga – ŽŪR ausys?“, kurioje buvo aptariami Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijų užsakomųjų mokslo darbų bei konsultavimo ar susijusių paslaugų viešieji pirkimai.

Neigti tai, ko nėra?

Skrupulingai išanalizavęs, ką lietuvių kalboje reiškia viena ar kita metafora, ar žodis į žodį yra pateikti KRK posėdyje kalbėjusiųjų teiginiai, advokatas prašo paskelbti paneigimą, esą „straipsnyje pateikta neteisinga informacija, esą Žemės ūkio rūmai dalyvauja ir laimi mokslinių tyrimų konkursus, kurių temos galimai yra specialiai parinktos“. Tačiau ŪP straipsnyje tokio teiginio nėra. Jame yra teigiama, kad „Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) yra tarsi dosni karvutė, kurią sėkmingai melžia Žemės ūkio rūmai (ŽŪR), laimėdami mokslinių tyrimų konkursus, kurių temos galėjo būti specialiai parinktos. Tokie įtarimai kilo Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) nariams, išanalizavusiems ŽŪM užsakomuosius mokslinius tyrimus žemės ūkio srityje.“

Nepaisant to, kad paneigti reikalaujamo teiginio publikacijoje nėra, jau vien iš bendrojo išsilavinimo turėtų būti aišku, kad straipsnyje panaudotas tariamosios nuosakos teiginys „galėjo būti“ nereiškia, jog taip ir buvo. Juolab kad po pirmojo sakinio tuoj pat seka antrasis, teigiantis, kad „tokie įtarimai kilo...“. Todėl visiškai neaišku, ką reikėtų paneigti – ar tai, kad ŽŪR dalyvauja konkursuose, ar tai, kad juos laimi, ar tai, kad kilo įvairių įtarimų?

Advokatas prašo paskelbti, kad „nei Žemės ūkio ministerija, nei kitos institucijos Žemės ūkio rūmams neparenka konkursų temų“.

Tačiau straipsnyje nėra teiginio, kad parenka, o tik prielaidos, įtarimai, kad taip gali būti. Kaip ir vargu, ar yra prasmės skelbti, kad „mokslinių tyrimų Žemės ūkio rūmai niekada nevykdė ir nevykdo“, nes straipsnyje niekur nėra teigiama, kad tai daroma. Kaip tik, atvirkščiai, yra pateikiama ŽŪR pozicija, išsakyta KRK posėdyje, kad „mokslo institucija mes niekada nepretendavome tapti...“.

„Kvepia“ noru pasireklamuoti

Straipsnio autorius yra kaltinamas neva „pateikė ir savo vertinimus bei interpretacijas, akivaizdžiai priešiškas Rūmams, tačiau nesuteikė galimybės Rūmams pateikti savo poziciją dėl neva „užsakomųjų mokslinių tyrimų“ ir iš valstybės „melžiamų“ pinigų...“, tačiau straipsnyje jau yra pateikiama ŽŪR atstovės pozicija, kurią ji išsakė KRK posėdyje dalyvavusiems parlamentarams: „ŽŪR Kooperacijos ir teisės skyriaus vedėja Aušra Žliobaitė parlamentarams aiškino, kad trišaliuose projektuose jie dažniausiai dalyvauja kaip konsultavimo institucija. „Mokslo institucija mes niekada nepretendavome tapti, o kaip konsultavimo institucija mūsų kompetencija, tikiuosi, niekas neabejoja, nes turime ir ilgametę patirtį, ir reikalingas akreditacijas“, – aiškino A. Žliobaitė.“

Verta pastebėti, kad abejones ŽŪR vykdytais projektais – „Tvaraus dirvožemio panaudojimas“ ir „Integruotos kenksmingų organizmų kontrolės sistemos sukūrimas“ išsakė, ne straipsnio autorius, o KRK pirmininkas Viktoras Pranckietis. Tai buvo padaryta viešame renginyje – KRK išvažiuojamajame posėdyje, kuris vyko Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje. Jame dalyvavo ne tik KRK nariai, bet buvo ir daugiau dalyvių bei klausytojų, tarp kurių – ir ŽŪR atstovai, prisijungę nuotoliniu būdu.

Nors advokatas E. Valčiukas tikina, kad projektas „Integruotos kenksmingųjų organizmų kontrolės sistemos sukūrimas“ negali būti laikomas mokslinio tyrimo projektu, nes finansuotas parodomiesiems projektams ir informavimo veiklai skirtomis lėšomis, tačiau jį ŽŪM užsakomiesiems moksliniams tyrimams žemės ūkio srityje priskyrė ne straipsnio autorius – jis buvo paminėtas KRK posėdyje, aptariant svarstomą problematiką.

Advokatas E. Valčiukas rašte ŪP prašo paskelbti informaciją apie ŽŪR vykdytų projektų naudą ir piktinasi, kad tai nebuvo paminėta straipsnyje. Tačiau KRK posėdis nebuvo skirtas konkrečių projektų detaliam aptarimui, situacijos analizei aprėpiant ne tik projektus, kuriuos vykdo ŽŪR, bet ir kitos institucijos. Niekas nesigilino į tai, kas juos finansuoja, kokia jų nauda. Apsiribota tik ta problematika, kuri gvildenta KRK posėdyje. Norėdami publikuoti platesnę informaciją apie juos, ŽŪR bet kada gali pasinaudoti ŪP teikiamomis viešinimo paslaugomis, tačiau savireklamai skirtas lėšas ŽŪR linkę naudoti kituose medijų kanaluose, kurie juos liaupsina.

Naujos „ausys“?

Kol ŽŪR savo reputaciją bando ginti pasitelkdami advokatus, kyla ir daugiau abejonių jų veiklos skaidrumu. Portalo Rekvizitai.lt (https://rekvizitai.vz.lt/imone/vijolina/konkursai/) teikiamais viešai prieinamais duomenimis, labai dažnai ŽŪR skelbiamus viešuosius pirkimus laimi vestuvių ir kitokių renginių organizavimu užsiimanti, saulės energetiką vystanti, bet pelno nesiekianti VšĮ „Vijolina“. Ji – ŽŪR skelbiamų viešųjų pirkimų nugalėtojų lyderė. Kaip savo internetiniame puslapyje skelbia Viešųjų pirkimų tarnyba (http://www.cvpp.lt/index.php?option=com_vptpublic&task=sutartys&Itemid=109&filter_show=1&filter_limit=10&vpt_unite=&filter_tender=&filter_number=&filter_proctype=&filter_authority=&filter_jarcode=&filter_purchaseCode=&filter_cpv=&filter_valuefrom=&filter_valueto=&filter_contractdate_from=&filter_contractdate_to=&filter_expirationdate_from=&filter_expirationdate_to=&filter_supplier=Vie%C5%A1oji+%C4%AFstaiga+%5C%22Vijolina%5C%22&filter_supplier_jarcode=&filter_agreement_type=), nuo 2018 metų spalio ŽŪR su VšĮ „Vijolina“ sudarė 9 sutartis dėl parodomųjų bandymų įrengimo, vykdymo, priežiūros ir bandymų rezultatų sklaidos, taip pat mokymo kursų organizavimo, nuotraukų gamybos bei redagavimo, vaizdo filmo sukūrimo ir gamybos paslaugų pirkimo.

Bendra šių paslaugų pirkimo suma priartėjusi prie milijono – 821 479 Eur. Manding, net  pats Ivanas Mičiurinas iš pavydo net triskart apsiverstų karste.

Didžiausia dalis šių pinigų buvo atseikėta už parodomųjų bandymų įrengimą, vykdymą, priežiūrą ir bandymų rezultatų sklaidą. Pasirašydama sutartis, VšĮ „Vijolina“ įsipareigodavo rengti parodomuosius bandymus ūkiuose ir juose beveik kiekvieno projekto metu organizuoti po 12 lauko dienų bei po 13 seminarų, baigiamąsias konferencijas. Lauko dienose turėjo apsilankyti ne mažiau kaip 144, o seminaruose – ne mažiau kaip 156 dalyviai, baigiamojoje konferencijoje privalėjo dalyvauti ne mažiau kaip 100 asmenų.

Parodomųjų bandymų temos – gana įvairios. Pavyzdžiui, perkamose paslaugose projektui „Tiesioginės sėjos technologijos pritaikymas dirbamose žemėse ir ganyklose, siekiant ekosistemų bioįvairovės išsaugojimo“, kuris turėjo būti baigtas šių metų sausio viduryje, o jo vertė – 99 980,64 Eur, numatyta, jog VšĮ „Vijolina“ turėjo įrengti 10 parodomųjų bandymų augalininkystės ir gyvulininkystės ūkiuose, atlikti juose morfologinius, biometrinius, derliaus kokybinius ir kiekybinius tyrimus.

Kiek mažiau – 6 – parodomieji bandymai iki 2020 m. spalio 30 d. turėjo būti įrengti ir įgyvendinant projektą „Poravimosi elgsenos sutrikdymas – inovatyvus metodas obuolinio vaisėdžio (Cydia pomonella) biokontrolei“. Jo bei kito kartu viešajam pirkimui pateikto projekto – „Kokybiškos sėklinės medžiagos paruošimas siekiant mažinti produkcijos savikainą, didinti produktyvumą ir gerinti produkcijos kokybę“, bendra paslaugų pirkimo suma siekė 185 087,06 Eur (pirmojo projekto vertė – 94 205 Eur, antrojo – 90 882,06 Eur).

Į kalbas nesileidžia

Komentuodamas situaciją, kai VšĮ „Vijolina“ laimi beveik visus ŽŪR skelbiamus viešuosius pirkimus parodomųjų bandymų įrengimui, vykdymui, priežiūrai ir bandymų rezultatų sklaidai, VšĮ „Vijolina“ prezidentas Vytas Kokšta ŪP teigė, jog su ŽŪR iš tiesų „padraugauja“, o viešųjų pirkimų konkursuose jiems taip sekasi gal dėl to, kad įstaiga jau turi daugiametę patirtį bei kvalifikuotų specialistų komandą. Tiesa, kaip sekasi tą komandą išlaikyti, kai jiems mokamas labai menkas atlygis, net keletą kartų mažesnis nei Lietuvoje nustatytas minimalus mėnesinis atlyginimas, aiškinti nepanoro. Mat, to paties portalo Rekvizitai.lt (https://rekvizitai.vz.lt/imone/vijolina/atlyginimas/) skelbiamais duomenimis, nepaisant gaunamų nemenkų pajamų iš paslaugų teikimo ŽŪR, penki VšĮ darbuotojai piniguose nesivolioja – remiantis „Sodros“ duomenimis skelbiama, kad vidutinis visų darbuotojų atlyginimas 2021 m. gruodžio mėnesį buvo 242,85 Eur neatskaičius mokesčių. Palyginus su 2021 m. lapkričio mėnesio vidutiniu atlyginimu (183,42 Eur), jis padidėjo 59,43 Eur. Skaičiuojant tik tuos darbuotojus, kurie išdirbo visą kalendorinį mėnesį, vidutinis atlyginimas, neatskaičius mokesčių, buvo 121,07 Eur.

Pakomentuoti portalo Rekvizitai.lt skelbiamą informaciją apie tai, kad VšĮ „Vijolina“ įvardijama dažniausia ŽŪR skelbiamų viešųjų pirkimų laimėtoja perkant tam tikros srities – parodomųjų bandymų įrengimo, vykdymo, priežiūros ir bandymų rezultatų sklaidos, taip pat mokymo kursų organizavimo – paslaugas, taip pat atsakyti į klausimus, ar nėra daugiau panašias paslaugas teikiančių įstaigų, kad konkursus laimi viena ir ta pati, ar patys ŽŪR, turėdami platų savo atstovų tinklą šalies rajonuose, negali organizuoti parodomųjų bandymų įrengimo, jų priežiūros, lauko dienų, seminarų, ŪP paprašė ir ŽŪR direktorių Sigitą Dimaitį. Jis, vos telefonu išgirdęs apie ką norima kalbėti, pageidavo klausimus gauti raštu. Elektroniniu paštu redakcijos gautame atsakyme teigiama, jog „rengiant viešųjų pirkimų sąlygas dėl itin specifinių parodomųjų bandymų įrengimo, vykdymo, priežiūros ir bandymų rezultatų sklaidos paslaugų pirkimų ŽŪR konsultuojasi su Viešųjų pirkimų tarnyba ir įgyvendina šios institucijos rekomendacijas“. Ir nė žodžio apie įtarimų keliančius viešųjų pirkimų konkursų, kuriuos laimi „Vijolina“, rezultatus, nesivarginta atsakyti ir į kitus klausimus. Matyt, šie buvo pernelyg sudėtingi...

2022-02-01