Kokie metai, toks ir vynas

Vynuogė – keista uoga, kasmet vis kitokia. Vyno mėgėjas pasakys, kad metų vynuogėms būna geresnių ir blogesnių. Ragaujant prancūziškus, itališkus, ispaniškus vynus, galima nuspėti, kokių metų vynas, kokia buvo vasara. Ką apie tai mano lietuviškų vynų gamintojai? Kaip veikia vynuoges lietuviškos vasaros? Apie tai pasakoja vyndarė Olga Vilkelienė, kartu su vyru Vytautu auginantys vynuoges ir rengiantys edukacijas sodyboje „Vilkolė“ Batėgalos kaime (Jonavos r.), greta Neries.


Giedrė RYMEIKĖ

Pradžia – tėviškėje Ukrainoje

vynuoges, vynas„Šiuo metu auginame desertines ir vynui tinkančias vynuoges, atsivežtas iš gimtinės, – pasakoja iš Ukrainos, Zaporižios srities, kilusi Olga. – Kasmet grįždavau į tėviškę ir po kelias parsiveždavau. Nesiekiau pardavinėti, norėjau greta namų turėti gabalėlį savosios Ukrainos. Vežiau visokias veisles. Kitokiame klimate desertinės nepritapo, o vyninės prigijo ir auga kuo puikiausiai!“ Moteris pasakoja dabar auginanti kelias senas desertinių vynuogių veisles, tarp jų – ‘Lidiją’ (rožinę) ir ‘Izabelą’.

Įsigiję sodybą, Olga su Vytautu daugino ukrainietiškus sodinukus. Vynuogių priaugo daug. Todėl 2004 m. pamėgino savo reikmėms pasigaminti vyno. „Tuo metu nebuvo daug informacijos, teko pasiskaitinėti, įsigilinti į receptus – vyną gaminti ne taip paprasta. 2009 m. įstojome į Lietuvos vyndarių asociaciją, įgijome naujų žinių. Asociacijos nariai tarpusavyje bendrauja, vieni iš kitų sužinome paslapčių, įdomybių. Įgytas žinias pritaikėme praktikoje“, – vyndarystės pradžią prisimena Olga.

Vien seni „Ivanausko rastinukės“, kuria kažkada buvo apželdintas garažas, krūmai ko verti! Ši veislė itin derlinga – iš dviejų augalų gaudavo 100 kg derliaus! Pašnekovė prisipažino nežinojusi, kad gėrimą galima gaminti ir iš kitų uogų. Tik vėliau išbandė serbentų ir aviečių vynus. „Gamindami vyną skirtingų vyn­uogių nemaišome, o uogų, vaisių asorti gaminti galima. Nors daromas kupažas – gėrimas iš skirtingų vynuogių veislių. Tai ypač populiaru vynuogininkystės pradžioje, kai yra daug veislių, bet po kelis krūmus. Gal kada ir aš taip darysiu“, – teigia O. Vilkelienė.

Kokie metai geri?

Lietuvoje, kaip ir bet kuriame kitame pasaulio kampelyje, kur auga vynuogės, uogų, taip pat ir vyno skonis skiriasi kiek­vienais metais. „Iš pradžių buvo keista, kai vyndariai žino, kurių metų vynas. Jis tikrai skiriasi – tai pajutusi supratau, kokios įtakos vynuogėms turi gamtos sąlygos. Skirtingi skoniai nebūtinai reiškia blogą arba gerą vyną, bet ir tam tikrą poskonį, nulemtą gamtos sąlygų, dėl kurių skirtingų metų vynuogės skiriasi“, – pastebėjimais dalijasi vyndarė.

Olga sako: „Vynas vienais metais bus saldesnis, kitais rūgštesnis, aromatingesnis bus daugiau arba mažiau, ir mes, vyndariai, tai jaučiame. Gamta lemia labai daug. Pavyzdžiui, veislė ‘Izabela’ labai vėlyva. Lietuvoje ji visada prinoksta, bet skonio savybės tiesiogiai priklauso nuo saulės kiekio. 2018 m. buvo stebuklingi – netikėtai pajutau visą tos veislės aromatą. Praėjo 2019, 2020 m. – vynas irgi skanus, bet tokio nuostabaus aromato nebebuvo. 2018-aisiais nuo pavasario iki rudens vyravo stabilus oras: šiltas pavasaris, šilta ir iki pat rudens saulėta vasara. Tai nulėmė puikų vynuogių skonį. Visos kitos rūšys tais metais irgi buvo itin kvapnios.“

Kokio derliaus tikimasi šiemet…

vynuogių auginimas, vynuogių veislės, vynuogė ‘Lidija’, vynuogė ‘Izabela’, vynuogė „Ivanausko rastinukė“, vynas, vyndarystė

Įspūdinga pirmamečių vynuogių ‘Poslanik’ kekė.

Olga neslepia, sunku prognozuoti šiųmečių uogų savybes. Neaišku, ar vynuogės spės prinokti. „Gamta nuo pat pavasario vėluoja dviem savaitėmis, greičiausiai tai paveiks ir vynuogių kokybę“, – spėja vyndarė. Jei vasaros pabaiga bus prasta, mažiau gamins vyno.

„Kartais tenka keisti receptą, pridėti cukraus, kuris keičia vyno stiprumą ir skonį. Jei uoga sukaupia nors 23 proc. cukraus, matuojant refraktometru pagal BRIX skalę, galima pagaminti labai gerą sausą vyną, tačiau Lietuvoje tai pasiseka retai, – apgailestauja pašnekovė. – Paprastai iš to, kas pas mus uždera, darome pusiau saldų arba saldų vyną. Ne kiekviena vasara saulėta, todėl dažnai be cukraus nepavyks pagaminti skanaus.“

Orai lemia ne tik vynuogių vyno skonį. Bet vyndarė pastebi, kad kitoms uogoms tai turi mažiau įtakos, nes serbentai, avietės yra lietuviškos uogos, pratusios čia augti. Vynuogės ne iki galo adaptavosi pas mus. Nors itin lietingomis vasaromis ir avietės gerokai mažiau aromatingos, tad ir vynas išeina kitoks.

Nuo gamtos priklauso ir kiekis

Gamta lemia ne tik vyno kvapą ir skonį, įtakos daro ir kiekiui. „Šiemet mūsų derlius labai geras (nežinau, kaip sekasi kitiems vynuogininkams). Pavasario šiluma buvo vėlyva, bet mūsų krašte šiemet nebuvo daug šalnų, jos nenukando ūglių“, – džiaugiasi O. Vilkelienė. Nepalankus oras gali lemti ir ligas, dėl kurių taip pat nubyra derlius. Vis dėlto ligoms atsparios vynuogės primezga daug uogų, tad nuo rudens priklausys, kiek iš jų sunoks.

Pašnekovė prisipažįsta labiau laukianti uogų kokybės, o ne kiekio. „Mes gaminame tik savo reikmėms. Ruošiame edukacijas, pasakojame apie vyno gamybą. Gal kada vaikai legalizuos ir bandys imtis vyno prekybos. Kol kas laukiame lengvesnių įstatymų, kurie labai trukdo legalizavimą“, – apie dabartį ir perspektyvas pasakoja vyndarė.

Šalnos – ne visada kliūtis

Užsienyje gaminamas užšalusių vyn­uogių vynas. „Jei vynuogę po šalnos išeina išlaikyti, atsiranda daugiau cukraus, atsiranda poskonis. Esu tokį gaminusi, kai netikėtai užėjo šalnos. Buvo įdomus poskonis, geras aromatas, uogos gerokai saldesnės, – patirtimi dalijasi Olga. – Tačiau ne iš visų vynuogių tokį pagaminsi – jei sunoko, šalnų nelauksi, nes nubyrės. Kita vertus, šalnų gali būti ir rugsėjį, nors paprastai vynuoges nurenkame rugsėjį–spalį. Sulauks uogos šalnų ar ne, labai priklauso nuo vynuogių veislių vėlyvumo.“

Pasak augintojos, jei per rugsėjį vynuogės sukaupė pakankamai cukraus, galima drąsiai skinti ir anksčiau: „Lietuvoje nėra galingų vyninių, kad visas derlius būtų apdorojamas per vieną dieną – po truputį žiūrima, ragaujama, skinama, gaminama.“

Svarbu ir žemė, ir trąšos

Šiltnamyje auganti bevardė vynuogė vėlyva, bet spės sunokti iki šalnų.

Dar vienas skoniui svarbus veiksnys – dirvožemis. Todėl ir skiriama, iš kokio regiono vynas. „Esu ragavusi trijų dirvožemių tos pačios vynuogės ir visos buvo skirtingos. Smėlyje augusios – saldžiausios. Jei dirvožemis rūgštus, uogos mažiau saldžios“, – pastebi O. Vilkelienė ir priduria, kad vynuogės augs bet kokiame dirvožemyje, tik skonis bus kiek kitoks: „Kai klausia, kokioje žemėje sodinti vynuoges, atsakau – galite kažkiek komforto į duobę įdėti, tačiau viso grunto nepakeisite.“

Specialistė nepataria vynuogių sodinti rūgščioje žemėje, kur aukštai gruntiniai vandenys. Joms geriau sausiau. Mirkstant šaknims, vynuogės vargsta, dažnai serga. „Dabar sodyboje visur vienodas priemolis. Bet pirmas vynuoges sodinau į molį, o kitoms į duobę pyliau komposto. Didelio skirtumo nepastebėjau. Paskui šaknys eina labai giliai, – tvirtina pašnekovė. – Smėlis vynuogei nėra blogis, nors šiek tiek pamaitinti vis viena reikės. Pradžioje į paruoštą 60 x 80 cm duobę įdėkite komposto, trąšų ir sodinkite.“ Vėliau Vilkeliai augalus tręšia labai retai, kartą per kelerius metus, mat vynuogės nemėgsta per daug trąšų, nes augs galingi krūmai, o uogų bus mažai.

 

 

 

 

Olgos Vilkelienės nuotraukos

2022-09-07

Susijusios temos – skaitykite: vynuogėsvynuogių auginimas, vynuogių veislės, vynuogė ‘Lidija’, vynuogė ‘Izabela’vynuogė „Ivanausko rastinukė“, vynas, vyndarystė