Konkurencija draudžiant pasėlius taupo ūkininkų lėšas

Katerina Katrė Pavlidi.

Erikas Bėrontas.

Daug metų Lietuvoje veikė tik vienas pasėlius draudžiantis draudikas. Patyręs, išmanantis, matęs ir šilto, ir šalto, tačiau vienas. Situacija pasikeitė ir ūkininkams atsiranda nauja prievolė – rinktis geriausią variantą, valdyti verslo riziką. Jei susigaudyti kiek per sudėtinga, galima kreiptis į šioje srityje besispecializuojantį Austrijos kapitalo draudimo brokerį „GrECo Sagauta“, kuris atstovauja keletui draudikų.

Kodėl nebuvo konkurencijos?

„Kad rinkoje veikė tik viena tokias paslaugas teikianti įmonė, susiklostė istoriškai. Pasėlių draudimas – išskirtinis produktas, reikalaujantis specialių žinių ir patirties. Tiek ūkininkai, tiek draudikai daug metų priėmė kaip faktą, kad ateina viena bendrovė ir apdraudžia. Tačiau dabar Žemės ūkio ministerijos ir rinkos dalyvių pastangomis galime rinktis mažiausiai iš trijų skirtingų draudimo įmonių produktų ir tai situaciją keičia iš esmės. Tiesa, „GrECo Sagauta“ jau nuo 2018 metų bandė atvesti konkurenciją į Lietuvos rinką ir labai džiaugiamės, jog 2020 metais tai pavyko padaryti“, – sako kelių draudikų pasėlių draudimą siūlančios draudimo brokerio įmonės „GrECo Sagauta“ direktorė Katerina Katrė Pavlidi.

Pasak agroverslo specialisto, nepriklausomo konsultanto Eriko Bėronto, visuomet geriausia, kai renkamasi ne iš vieno, o iš keleto pasiūlymų, nes konkurencija ūkininkams padeda mažinti įmokos dydį. Galimybė rinktis leidžia tikėtis mažesnių draudimo įkainių, nes rinkos konkurentai yra suinteresuoti siūlyti geresnes sąlygas.

„Anksčiau ūkininkai galėjo pasirinkti tik vieną iš dviejų variantų – draustis arba ne. Dabar pasirinkimas kur kas platesnis, atsiranda galimybė lanksčiai žiūrėti į draudimą.

Ūkininkai džiaugiasi, kad gali pasirinkti, ar nori drausti visus laukus, ar tik jų dalį, ar žalą skaičiuoti kiekvienam laukui atskirai, ar viską bendrai. Tokios galimybės ūkininkams suteikia patogumų ir prisideda prie žemės ūkio verslo sėkmės. Gerai, kad atsirado konkurencija ir didžiosios draudimo bendrovės pagaliau atkreipė dėmesį į žemės ūkio sektoriaus draudimą Lietuvoje“, – teigia E. Bėrontas.

Sąlygos bus geresnės

Klimato kaita kasmet vis akivaizdesnė, o jos padariniai – rimtesni. Anksčiau būdavo galima tiksliau prognozuoti orus ir gamtos siunčiamas stichines nelaimes, o dabar tai daryti vis sunkiau. Todėl žala ir nuostoliai, nulemti neprognozuojamų aplinkybių, jau tapo ūkininkų kasdienybe. Pasėlių draudimas suteikia galimybę ne tik susigrąžinti patirtus nuostolius, bet ir tiesiog pasirūpinti savo ūkio ateitimi, užsitikrinti būtinąsias pajamas.

Didelė dalis pasėlių draudimo nuo tokių ekstremalių dalykų, kaip augalų iššalimas, sausra, augalų ligos, yra kompensuojama valstybės nacionalinėmis ir Europos Sąjungos (ES) lėšomis. Būtent pasėlių iššalimas yra kompensuojamas ES lėšomis pagal Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) sudarytas taisykles, kad būtų palyginama kaina ir randamas geriausias variantas, ūkininkų prašoma apklausti bent tris draudimo tiekėjus.

Tikėtina, kad pasikeitusi situacija rinkoje visus žaidėjus – tiek senbuvius, tiek naujokus – vers siūlyti geresnes pasėlių draudimo sąlygas. Tai, kas buvo įprasta daugelį metų, dabar gali keistis.

„Ūkininkams, kurie ketina drausti pasėlius, siūlau atidžiau apsižvalgyti. Renkantis iš kelių pasiūlymų užtikrinama nauda. Geresnės draudimo sąlygos yra dvigubas išlošis – mažiau sąnaudų patiria ir ūkininkas, ir didelę dalį įmokos kompensuojanti valstybė“, – pažymėjo K. K. Pavlidi.

Draudimo brokerio įmonės „GrECo Sagauta“ privalumas – brokeris gali pateikti ne vienos draudimo bendrovės pasiūlymą.

Ar Lietuvoje ūkininkai nori draustis?

Lietuvoje kiekvienais metais žemdirbišką ūkinę veiklą deklaruoja daugiau kaip 125 tūkst. žmonių, didžiųjų ūkių skaičiuojama nuo 6 iki 10 tūkstančių. Atrodytų, kad skaičiai dideli, tačiau iš jų draudžiasi mažuma – nuo 800 iki 1000 ūkininkų. Didžioji dalis, ko gero, yra pasiruošusi rizikuoti ir atėjus blogiems metams netekti didelės dalies savo derliaus ir pajamų. Įmonės „GrECo Sagauta“ direktorė K. K. Pavlidi pastebi, kad draudimas gali ne tik apsaugoti nuo nestabilumo, bet ir, tinkamai pasirinkus draudimo kompaniją, padėti sutaupyti 10–30 proc. draudimo įmokos lėšų. Lietuvoje populiariausia drausti javus ir rapsus, dažniausiai draudžiami žieminiai kviečiai bei žieminiai rapsai. Pasak K. K. Pavlidi, netolimoje ateityje planuojama konkurenciją pasiūlyti ir gyvulininkystės srityje.

Pagalba ūkininkams

„GrECo Sagauta“ yra vienas didžiausių Baltijos šalyse draudimo brokerių, turintis patirties su draudimo bendrovėmis įvairiose užsienio šalyse. Tai Austrijos kapitalo įmonė, išsiskirianti savo patirtimi ir žiniomis transporto, statybų, žemės ūkio sektoriuose bei darbuotojų draudimo srityse. Pasak įmonės vadovės, pasėlių draudimas yra sritis, kurioje bendrovė gali ir siekia tiek pasiūlyti savo kompetenciją, tiek ir sudaryti palankias sąlygas ūkininkams išspręsti problemas, susijusias su pasėlių draudimu.

„Norime ir galime tapti konsultantais, kurie įvertina visus gautus pasiūlymus ir pateikia tiek pigiausią, tiek ekonomiškai naudingiausią. Galime sutvarkyti dokumentus, kurie reikalingi norint gauti kompensacijas už patirtus nuostolius. Ūkininkui nereikia pildyti jokių paraiškų ar pačiam tvarkyti šūsnies dokumentų. Taip pat dalyvaujame išieškant žalas kartu su draudiku – brokeris šioje situacijoje yra kaip tarpininkas, tarp draudiko ir ūkininko, kai reikalinga nustatyti žalą ir apskaičiuoti apmokėjimą. Norime, kad ūkininkai nebūtų paliekami sudėtingose situacijose vieni“, – sako įmonės „GrECo Sagauta“ vadovė.

Tiems, kas jau dabar norėtų sužinoti apie geriausius draudimo pasiūlymus, vertėtų užsukti į interneto puslapį www.agrodraudimas.lt, užpildyti anketą, ją užpildžius netrukus gaunamas geriausias pasiūlymas. Norėdami konsultuotis, galite skambinti ir šiame interneto puslapyje nurodytu telefono numeriu. Išsamesnę informaciją apie įmonę„GrECo Sagauta“ galima rasti www.sagauta.lt.

Būtinai trys pasiūlymai arba konkursas

NMA yra paskelbusi: jei pirkėjas nėra perkančioji organizacija, o pasėlių ir (arba) augalų draudimo perkamų paslaugų suma (įmoka) yra lygi arba viršija 58 000 Eur, pareiškėjas pirkimą turi vykdyti konkurso būdu. Jis turi būti paskelbtas viešai spaudoje arba NMA interneto svetainėje.

Kai draudimo paslaugų vertė (įmoka) yra mažesnė nei 58 000 Eur, tinkamų finansuoti išlaidų sumai pagrįsti kartu su paraiška reikia pateikti ne mažiau kaip tris skirtingų tiekėjų komercinius pasiūlymus.

„Net jei jau ir turite vieną draudimo pasiūlymą, nepamirškite, kad rinkoje yra keletas veikiančių draudimo bendrovių, tokiu atveju jos turi būti tinkamai apklaustos, kad būtų patvirtinta kompensacija. Jei dabar turite tik vieną pasiūlymą, suskubkite ir gaukite daugiau pasiūlymų, pasirinkite geriausią iš jų“, – teigia E. Bėrontas.

 

Partnerių turinys

2020-10-18