Laukiant traktorių rinkos pokyčių – grumtynės dėl lyderystės

Po keletą metų trukusio nuosmukio 2020-ųjų rudenį padidėjęs naujos žemės ūkio technikos pardavimas pranešė apie laukiamą spartų šios rinkos atsigavimą šiemet ir paskatino pardavėjus atidžiau pažvelgti į besiklostančią padėtį, savo konkurentus ir išprovokavo varžytuves dėl lyderystės. Be to, technikos įvairovė Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre suteikia galimybių ne visada garbingai interpretuoti.

Rinka atsigauna

Dvi sausringos ir dvi pernelyg drėgnos vasaros niekais vertė visus ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių planus užauginti dosnų derlių, todėl ir investicijoms į brangius pirkinius laisvesnių lėšų nebuvo. 2020 m. derlius ir puikios javų bei rapsų rinkos kainos padėjo žemdirbiams atsitiesti ir jie jau pradėjo žvalgytis į naują techniką. Daug kas derlių pardavinės ir šių metų pavasarį, kai kainos paprastai būna aukščiausios, todėl ir lėšų rasis dar daugiau.

Iki praėjusių metų buvo išplitusi žemės ūkio technikos nuoma, tačiau rudenį, sulaukus pelningo derliaus, ūkio subjektai pradėjo plačiau atverti pinigines ir naujai technikai įsigyti. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, 2020 m. Lietuvoje buvo įregistruota 815 naujų traktorių. UAB „DOJUS agro“ direktorė Diana Tatarūnaitė-Zubenienė „Ūkininko patarėjui“ teigė, kad naujų traktorių pardavimo statistika po ilgalaikio kritimo pagaliau beveik tokia pat, kokia buvo 2018 m. sausio 1 d.

Jie skaičiuoja, kad pernai naujų traktorių buvo parduota 30–40 proc. daugiau nei 2019 m, o šiemet numato parduoti dar bent 20 proc. daugiau.

Rinkos senbuvė UAB „Dotnuva agro“, užimanti 16,6 proc. naujų traktorių pardavimo rinkos ir prekiaujanti daugiausia „Case IH“ traktoriais, šiemet planuoja jų parduoti 30–40 proc. daugiau.

Ginčai dėl lyderystės

Augant naujų traktorių paklausai UAB „DOJUS agro“, prekiaujanti populiariais traktoriais „John Deere“, ir UAB „East West Agro“ (EWA) susiginčijo dėl skaičių ir susikibo dėl lyderystės. EWA teigia, kad pernai bendrovė pardavė 141 traktorių „Massey Ferguson“. „Gaila, kad rugpjūtį ir rugsėjį buvo šių traktorių deficitas, nes gamykla keitė „Massey Ferguson“ variklio standartus ir negalėjome fiziškai ūkininkams pristatyti naujų traktorių naujam geram derliui nuimti. Tikrai būtume dar didesnę rinkos dalį atsirėžę su kokiais 165 naujais traktoriais“, – svarstė EWA Technikos padalinio vadovas Remigijus Savickas. Jo teigimu, pagal naujų traktorių pardavimą EWA išsiveržė į priekį ir aplenkė iki tol pirmavusią rinkos senbuvę UAB „DOJUS agro“, kuri tvirtina pardavusi 147 naujus traktorius, todėl išliekanti lydere.

„Mes pardavėme 141 naują traktorių, o „DOJUS agro“ – 119. Gal jiems principai neleido ir negali sutikti, kad mokinys pranoko mokytoją. Taigi, skirtumas – daugiau nei 20 vienetų, – ironizavo R. Savickas. – Mūsų žiniomis, jie į statistiką įtraukė ir traktorius, kuriuos užregistravo savo vardu. Tai nėra neleistina, bet jeigu sako, jog tai demonstraciniai traktoriai, įregistruoti gruodį jų vardu, tai šie traktoriai nedirbo Lietuvos laukuose. Tai žodžių žaismas. Mes galėtume 141 traktorių įregistruoti EWA vardu ir paskui, pardavę ūkiams ir bendrovėms, pareikalauti, kad ir jie įregistruotų. Taip išeitų, kad būtų registruoti 282 traktoriai. Bet mes norime pateikti tikslią informaciją, o ne kaip kai kurie interneto portalai.“

D. Tatarūnaitė-Zubenienė atkerta: „Kiekviena įmonė iš tikrųjų gali kažką išimti, kažką pridėti, tada ir rezultatas tampa subjektyvus. Mes nieko neišimame, nei pridedame, bet, kaip ir kolegos, skaičiuojame ir mūsų nuomojamą naują techniką, kurią registruoja šia veikla besiverčiantis UAB „DOJUS agro“ padalinys „Dojus rental“. Jie ūkininkams nuomoja ir traktorius, ir kombainus, ir krautuvus. Lietuvos laukuose iš tikrųjų dirbo labai daug mūsų nuomojamos technikos, ji nestovi sandėliuose.“

UAB „DOJUS agro“ atstovė pripažįsta, jog Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre yra daug neaiškumų, dėl kurių susidaro daug vietos manipuliacijoms. Jomis, esą, negarbingai naudojasi kai kurie traktorių pardavėjai. Pavyzdžiui, registre tarp traktorių, kombainų tokiomis pat sąlygomis įrašomi ir keturračiai motociklai, šienapjovės, purkštuvai, kratytuvai. Kaip suskaičiavo „Ūkininko patarėjas“, iš viso Lietuvos savivaldybėse įregistruota 303,7 tūkst. technikos vienetų, iš kurių 4,1 tūkst. – sunkieji keturračiai motociklai ir per 200 savaeigių šienapjovių. Kai kurie pardavėjai juos priskiria prie traktorių ir įrašo į savo pardavimo statistiką, nors, pavyzdžiui, keturračiai motociklai žemei dirbti nenaudojami, perkami tik pasėliams apžiūrėti arba pramogai. Dėl šios netvarkos niekas negali tiksliai pasakyti, kiek Lietuvoje yra traktorių.

„Mes registruojame tik tikrus traktorius. Mūsų požiūriu, traktorius yra savaeigė žemės arba miškų ūkio mašina, kurios galia yra ne mažesnė kaip 70 kW. Per visus praėjusius metus pardavėme vienintelį 74 kW galios traktorių ir jį įrašėme į savo statistiką“, – teigė D. Tatarūnaitė-Zubenienė.

Bet kuriuo atveju vienas kitas statistinis traktorius esmės rinkoje nekeičia, nors „DOJUS agro“ teigia, jog jai priklauso 20 proc. naujų traktorių rinkos, EWA – 18 proc., o „Dotnuva Baltic“ – 16,6 proc. Pasak R. Savicko, visi kiti pardavėjai į šias varžybas dėl lyderystės rinkoje nepretenduoja, nes per metus pardavė gerokai mažiau nei po 100 naujų traktorių.

Interpretacijos tęsiasi

Gegužės 1 d. įsigalios Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų bei jų priekabų registravimo taisyklės, kurios nekeistos galiojo nuo pat registro įkūrimo 2006 m. Jų pataisas laikinai žemės ūkio ministro pareigas ėjęs Andrius Palionis savo įsakymu patvirtino lapkričio 25 d. Pagal naująją taisyklių redakciją registruojant techniką reikės pažymėti, ar ji naudota, ar nauja. Tai apibrėžta Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro nuostatuose, kuriuose nurodoma, kad nauja technika yra laikoma ta, kurios variklis išdirbęs iki 250 valandų, o naudota – daugiau kaip 250 motovalandų.

Traktorių pardavėjų nuomone, toks skirstymas tvarkos registre neįves, o tik dar labiau supainios ir paliks daugiau vietos interpretacijoms.

„Traktoriai, dirbę tiek motovalandų, gali būti parduodami tik dėl poros priežasčių: paimti iš nuomos parko (nors tai retas atvejis, ekonomiškai neapsimoka) arba eksploatuoti kaip demonstracinė technika. Jei vertinsime demonstracinės technikos parką, per visus atstovus susidarys apie 30 vienetų, tai įtakos galutinei rinkai tikrai nedaro“, – svarstė UAB „Dotnuva Baltic“ vykdantysis direktorius Dangis Valaitis.

R. Savickas irgi pripažįsta, kad tokia nauja technika sudaro apie 2–3 proc. naujos technikos rinkos, o toks skirstymas, jo nuomone, naudingas vienai techniką parduodančiai bendrovei, kurios pavadinimo neminėjo. „Yra viena įmonė, kuri Europoje nori „susiurbti“ nemažai demonstracinių traktorių. Jie nusiperka demonstracinę techniką ir ją parduoda brangiau, nors ne taip brangiai, kiek kainuoja visiškai nauja. Tai – jų verslas“, – sakė EWA Technikos padalinio vadovas.

D. Tatarūnaitė-Zubenienė naująją technikos skirstymo į seną ir naudotą tvarką irgi vadina veikiau žaidimu, kuris tik apsunkins savivaldybių specialistų, registruojančių techniką, darbą. Atgabentai, net ir kiek daugiau valandų dirbusiai technikai gamintojas vis tiek suteikia garantiją.

Anot EWA Technikos padalinio vadovo, Lietuvoje reikėtų mažiau panašių sprendimų žemės ūkio technikos registrą labiau centralizavus ir jį prijungus prie Europos duomenų sistemos. Tuomet registras būtų tvarkomas pagal bendrą sistemą pagal visuotinai pripažintas taisykles ir nereikėtų kurti savų, nacionalinių.

Ne tie prioritetai

„Mes norėtume, kad valdžia, svarstydama klausimus dėl naujos ir naudotos technikos nustatymo, labiau įtrauktų asociacijas, pavyzdžiui, Žemės ūkio technikos asociaciją, nes dėl žemės ūkio technikos, sunkiosios technikos pardavimo, apmokestinimo tikrai nuolat diskutuojame asociacijoje, svarstome, ką reikėtų keisti“, – sakė UAB „DOJUS agro“ direktorė.

Anot jos, asociacijos nuomone, daugiau dėmesio reikėtų skirti technikos modernumui, inovatyvumui. Į tai reikėtų labiau atsižvelgti ir skiriant paramą žemdirbiams, įsigyjantiems naują techniką, ir apmokestinant jos registravimą vadinamuoju taršos mokesčiu. Juk visiškai neapgalvota šį mokestį nustatyti pagal technikos galią.

„Mes laukiame labiau orientuotos paramos tiksliajai žemdirbystei, kai kiekviena žemės ūkio operacija yra tiksli, nes tokią techniką naudojant ariama, sodinama, trąšos beriamos ne bet kaip, o tiksliai taip, kaip ir kur reikia. Taip iš tikrųjų daromas mažesnis poveikis klimatui, dirvožemis tausojamas – naudinga visiems dalykams, apie kuriuos labai daug kalbama, bet kai reikia įgyvendinti ir tai parodyti skiriant paramą, aiškumo labai pasigendama“, – tvirtino ji.

D. Valaitis irgi priminė, kad rengiant paramos žemės ūkio technikai įsigyti taisykles bei nustatant prioritetus reikėtų vertinti ir Europos žaliąjį kursą, kuris taip plačiai aptarinėjamas ir kelia daug diskusijų. Paaiškėjus priemonėms, gali pasikeisti ūkių investavimo kryptys. Tačiau apie panašius tikslus kol kas nieko negirdėti.

Kazimieras ŠLIUŽAS

ŪP korespondentas

 

Redakcijos nuotraukos

2021-01-21