Leisti ar drausti: siūloma įteisinti galimybę steigti kredito unijas pagal profesiją

Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (NPPSS) inicijuoja Lietuvos Respublikos Kredito unijų įstatymo pakeitimą ir siekia, kad greta dabar galiojančio teritorinio kredito unijų kūrimo kriterijaus būtų įtrauktas ir profesinis kriterijus. Taip pat siūloma, kad į kredito uniją galėtų įstoti ir narių sutuoktiniai, tėvai ar vaikai.

Kredito unijų įstatymo pakeitimų projektas, leisiantis į unijas burtis profesinių sąjungų nariams, jau buvo pateiktas Seimui.  NPPSS siūlo papildomus pakeitimus, kurie išplėstų profesinio bendrumo kriterijų ir leistų burtis į kredito unijas ne tik priklausantiems profesinėms sąjungoms, bet ir jų susivienijimams, dirbantiems tos pačios srities įmonėse, užsiimantiems ta pačia ekonomine veikla žmonėms.

Jei platesnis profesinio bendrumo kriterijus bus įtvirtintas, pareigūnai, gydytojai, mokytojai, kultūros darbuotojai ir visų kitų specialybių atstovai turės galimybę burtis į kredito unijas pagal profesiją. Tai unijų veiklą padarytų skaidresne, sustiprintų bendruomenes. Tokia nuostata atitiktų kooperatinės bankininkystės principus, įprastus visame pasaulyje. Ugniagesius, policininkus, mokytojus ir jų šeimų narius vienijančios unijos veikia Australijoje, Kanadoje, Jungtinėje Karalystėje, JAV, Kinijoje. Ten gyventojai į unijas buriasi ne tik teritoriniu, bet ir socialinių arba ekonominių ryšių pagrindu.

Pagrindinis unijų veiklos principas yra kooperacija, kai susivienija žmonės, kurie vieni kitus pažįsta, turi bendrus interesus ir siekia juos tenkinti. Australijoje ir JAV pareigūnus, mokytojus vienijančios unijos turi specialias programas, kuriomis iš savo pelno ar reklamos biudžeto remia savo narių tradicijas, sportinę veiklą, vykdo finansinio švietimo programas, šelpia savo narius nelaimių atvejais, vykdo švietėjiškas kampanijas. Taip stiprinama bendruomenė, skatinama kooperacija ir savitarpio parama.

Lietuvoje yra įtvirtintas teritoriniu principu paremtas unijų modelis, kai unijų paslaugomis naudojasi visi žmonės, gyvenantys tame pačiame mieste ar savivaldybėje. Tai iš dalies iškreipė unijų tapatybę ir prasmę, nes unijos pavirto nedideliais regioniniais bankais ir atitolo nuo žmonių ir bendruomenių. „Teritorinis narystės kriterijus siaurina kredito unijų galimybes teikti bankines paslaugas savo bendruomenės nariams, o kredito unijos praranda galimybę stiprėti, mažinti riziką ir plėtoti veiklą“, – teikiamus pasiūlymus komentavo Pareigūnų kredito unijos valdybos pirmininkas, teisininkas Vytautas Bakas.

Pasak V. Bako, būtina sudaryti tinkamas sąlygas efektyvesnei kredito unijų savireguliacijai, atskaitomybei savo nariams, pasitikėjimui jomis ir plėtrai. Tam svarbu išplėsti kredito unijų narystės kriterijus, taip skatinant narių įsitraukimą ir bendruomeniškumą. Be to, unijų sustiprėjimas padidintų konkurenciją visame finansų sektoriuje, paskatintų finansinių paslaugų kainų mažėjimą bei prieinamumą žmonėms. Stipresnės kredito unijos galės sudaryti svarią alternatyvą komerciniams bankams, kurių įkainiai už paslaugas Lietuvoje pastaruoju metu tik auga.

Lietuvos bankas 2014 kovo mėn. finansų sektoriaus apžvalgoje kaip vieną esminių kredito unijų veiklos problemų nurodė bendruomeniškumo stoką. Bendruomeniškumas ir kooperacija yra ypatingi kredito unijų veiklos bruožai, išskiriantys jas iš kitų finansinių institucijų tarpo. Norint pradėti naudotis unijos paslaugomis reikia tapti unijos bendrasavininku, unijos nariai skolina vieni kitiems savo bendrai sukauptas lėšas. Todėl nuo bendruomeniškumo stiprumo tiesiogiai priklauso kredito unijų veiklos patikimumas.

Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos vadovas Andrius Navickas pritaria, kad profesinės kredito unijos gali sustiprinti profesinių bendruomenių tarpusavio ryšius, didinti darbuotojų solidarumą. „Mūsų rinkos visuomenėje dominuoja stambus kapitalas, ir jei tam tikrų profesijų žmonės praranda vieningumą, nesugeba kartu įgyvendinti savo tikslų, jiems tampa sunku konkuruoti. Švietimo srityje nemenką spaudimą jaučiame iš privačių švietimo įstaigų“, – kalba A.Navickas.

Lietuvoje kredito unijos vis dar užima sąlyginai mažą kreditavimo sektoriaus dalį - tik 3 proc. finansinių paslaugų rinkos. Jos dažniau veikia kaip smulkūs regioniniai bankai, o tai trukdo įgyvendinti esminius kooperacijos principus., Apklausų duomenimis, unijomis pasitiki iki 5 proc. gyventojų, tuo tarpu kredito unijos yra svarbus partneris smulkiam ir vidutiniam verslui, žemės ūkiui, taip pat kaip konkurencinga alternatyva vartojimo paskolų rinkoje.

Daugiau informacijos suteiks: Vytautas Bakas Pareigūnų kredito unijos valdybos pirmininkas, teisininkas 8 674 12928