Lenktynės su šuoliuojančia infliacija

Lietuva ne tik drąsi, bet ir brangi šalis. Toks epitetas gali ilgam prilipti mūsų šaliai, kuri dar iki karo Ukrainoje išsiskyrė aukšta infliacija ES, o dabar dar sparčiau muša kainų rekordus. Valdžia tikina, kad stipriai auga žmonių pajamos, tad brangymetį jie ištvers. Tačiau ji  nenori matyti, kad vis daugiau žmonių visą savo uždarbį išleidžia tik maistui ir mokesčiams.

infliacija

Sunku ir  vidutines pajamas gaunantiems

Statistikos departamento duomenimis, kovą metinė infliacija pasiekė rekordinę aukštumą –15,7 proc., vasarį ji sudarė 14 proc. Lietuvoje infliacija dabar dvigubai didesnė nei euro zonos vidurkis.

Žiemą kišenes pakratė energijos kainos, o dabar – stipriai brangstantys  maisto produktai. Vyriausybė ir jai besimeldžiantys ekspertai vis kartoja, kad pas mus labiausiai auga atlyginimai, todėl jie yra pajėgūs atlaikyti brangymetį. Tačiau opozicijos atstovai tikina, kad netrukus vis daugiau žmonių teuždirbs tik maistui ir mokesčiams.

„Gaila, bet Vyriausybė neišgirsta, kad sunkumų jau patiria ne tik mažiausias, bet ir vidutines pajamas gaunantys žmonės. Finansų ministrė, teigia, kad daugiau nei 70 proc. dirbančiųjų pajus neapmokestinamojo pajamų dydžio padidėjimo naudą, tačiau nutyli, kad vidutines pajamas gaunantiems žmonėms tai bus vos keli eurai į rankas, – teigia Seimo „darbiečiai“.

Milžiniška asmeninė infliacija

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas socialdemokratas Gintautas Paluckas mano, kad reikia kalbėti ir apie asmeninę infliaciją, kuri skiriasi nuo statistinės šalies infliacijos.

„Asmeninė infliacija priklauso nuo žmogaus vartojimo krepšelio. Jeigu pajamos nedidelės, daugiausia jų žmogus išleidžia maistui, degalams ir mokesčiams už šildymą, elektrą ir kt. Šios grupės paslaugų kainos brango ne 10 proc., o 30–40 proc. Prekybininkų duomenimis, per pirmąjį šių metų ketvirtį kai kurių grupių maisto produktai brango maždaug trečdaliu. Taigi mažai uždirbantiems žmonėms tai yra milžiniška našta“, – konstatavo politikas.

Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys, Audito komiteto pirmininkas Zigmantas Balčytis pastebėjo, kad atlyginimai ir įvairios socialinės išmokos didėjo ne tik Lietuvoje, bet ir kitose ES šalyse. Be to, kitos valstybės anksčiau pritaikė įvairias gyventojų ir verslo rėmimo schemas.

Atsiliepia praeities  klaidos

G. Paluckas užsiminė, ką nutyli valdantieji, – prie pabrangusių energijos išteklių ir žaliavų nulemtos infliacijos prisidėjo ir pašliję santykiai su Kinija. „Iš šios šalies buvo sustabdytas žaliavų tiekimas. Dabar, kai vyksta karas Ukrainoje, tiekimas iš Rytų užsidarė beveik už 5 mlrd. Eur“, – teigė socialdemokratas. .

Z. Balčytis mano, kad dabar atsiliepia praeities klaidos energetikos sektoriuje: Jo nuomone, infliacijai įtakos turėjo ir perteklinių pinigų įliejimas į rinką, kai valstybė dėl pandemijos pasekmių rėmė gyventojus ir verslą. „Infliaciją labiausiai didina energijos kainos. Pas mus jos aukštos, nes savo laiku nepasistengėme, kad nepriklausytume nuo išorės tiekėjų. Mums dabar naudingas suskystintųjų dujų terminalas, bet elektros energijos srityje – praradimai.“

Perka ne mažiau 

Prekybos tinklo „Norfa“ savininkas Dainius Dundulis per daug nesistebi, kad Lietuvoje infliacija didesnė nei kitose ES šalyse. „Lyginantis su ES, reikėtų pasižiūrėti, kokios pas mus kainos buvo prieš tai. Tada pagal kainų indeksą ES buvome pigi šalis, regis, tik Rumunijoje ir Bulgarijoje viskas yra pigiau. Dabar, kai mūsų atlyginimai beveik prisivijo ES vidurkį, auga ir kainos.“, – neišvengiamybę konstatavo verslininkas.

Pasak D. Dundulio, pirkėjų elgsena nerodo, kad jie ėmė mažiau išlaidauti ir daugiau taupyti. „Kovą, palyginti su tuo pačiu pernykščiu mėnesiu, kilogramais maisto prekių pardavėme beveik tiek pat, o pinigų apyvarta buvo didesnė 5–6 proc. Žmonės perka panašiai, taupymo stabdžių neįjungė. Pastebime, kad vis dar kaupiamos miltų, kruopų, konservų, aliejaus ir kitų ilgo galiojimo produktų atsargos“, – neslėpė prekybos tinklo savininkas.

Vilniuje brangiau nei Prahoje

Kas savaitę vidutines mažmenines maisto produktų kainas skelbiantis Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras taip pat pateikia, kokios yra pagrindinių maisto produktų mažmeninės kainos kai kuriose ES šalių sostinėse. Palyginome praėjusio gruodžio vidurio kainas Vilniuje ir Prahoje ir paaiškėjo, kad mūsų sostinėje pienas, sviestas, aukščiausios rūšies kvietiniai miltai, kiaulienos ir jautienos nugarinė ir kiti produktai buvo brangesni.

D. Dundulis teigė, kad toks produktų palyginimas neatspindi bendro kainų lygio. „Pavyzdžiui, pas mus 0,9 l pieno (2,5 proc. riebumo) kainuoja 35 centus. Prahoje tikrai už tiek nenusipirksi“ – sakė verslininkas. Jis pabrėžė, kad lyginant kainas būtina nepamiršti, jog Lietuvoje, vienoje iš nedaugelio ES šalių, pagrindiniams maisto produktams netaikomas lengvatinis pridėtinės vertės mokestis. Prekybos tinklo savininkas pabrėžė, kad palyginimo objektai turi būti lygiaverčiai, kitaip gali susidaryti klaidingas vaizdas.

Kam labiau skauda?

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas aiškino, kad verslui lengviau didinti kainas, kai auga žmonių pajamos. Tada vartojimas nemažėja, o žmonės mažiau piktinasi. „Lietuvoje trejus metus iš eilės vidutinis darbo užmokestis augo maždaug po 10 proc., didėjo pensijos. Tokio pajamų augimo nebuvo kitose šalyse, ypač Vakarų Europoje, kur dabar infliacija yra mažesnė ir su kuriomis mėgstama palyginti. Pavyzdžiui, Prancūzijoje, Vokietijoje vidutinis darbo užmokestis per tuos metus augo 1–3 proc. Tad kyla klausimas, kam labiau skauda?“ – samprotavo banko atstovas.

Jis įvertino, kad dabar infliacija auga sparčiau nei atlyginimai, bet siūlė paskaičiuoti, koks to skirtumas Vokietijoje. „Lietuvoje kovą metinė infliacija siekė daugiau kaip 15 proc., o pajamo s vidutiniškai augo apie 10 proc. Taigi pajamos jau atsilieka. Bet ir Vokietijoje situacija panaši: kovą infliacija buvo 7,5 proc., o pajamos augo 2–3 proc., tad infliacijos ir pajamų skirtumas yra beveik vienodas“, – tvirtino T. Povilauskas.

Nerimą keliantys ženklai gamyboje

Ekspertai nesiima prognozuoti, kada kainos pasieks lubas. D. Dundulis sakė jaučiantis, kad daug nepasitenkinimo strėlių nukreipta būtent į prekybininkus, bet jis norėtų jas atgręžti ir į kitas sritis.

„Prieš metus tona grūdų kainavo apie 270 Eur, o dabar – apie 380 Eur. Vadinasi, duona ir kiti gaminiai brangs apie 25 proc., kils pašarų, taigi, ir mėsos kainos. Per pastaruosius 2–3 metus kiaulių augintojai patyrė milžiniškų nuostolių, nes kiaules ūkininkai pardavinėjo mažiau nei už savikainą. Anksčiau ar vėliau jie turės dirbti pelningai“, – prognozavo verslininkas.

D. Dundulis sakė matantis ir kitą prastą tendenciją: ES gali sumažėti maisto produktų gamyba, tokių ženklų jau yra. „Daug gamyklų nepagamina tiek produkcijos, kiek anksčiau. Priežastys įvairios: vieniems trūksta pakuočių, medžiagų, kurių kiekis ribojamas, kiti nenori gaminti kai kurių produktų, nes gali būti nuostolinga ir t. t. Dabar reikėtų rūpintis, kad gamyba nestrigtų ir nepritrūktume maisto“, – savo nerimą išsakė verslininkas.

Redakcijos nuotrauka

2022.05.04

ŪP korespondentė – Vida TAVORIENĖ

Susijusios temos – skaitykite: infliacijaVyriausybėkaras Ukrainoje; daržovės; grūdai;