Lietuvos aplinkos grožiui aktualu ir mėšlas, ir žmonių likimai

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) surengtas išplėstinis prezidiumo posėdis, kuriame nuotoliniu būdu dalyvavo ir aplinkos ministras Simonas Gentvilas, buvo panašus į draugišką pokalbį, diskusiją, jokių pažadų ministras nedalijo, išskyrus vieną – tokių pasikalbėjimų bus daugiau. Nors dar prieš posėdį, iš anksto S. Gentvilui buvo pateikta 13 klausimų apie ūkininkams aktualiausius dalykus – komunalinių atliekų tvarkymą, šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) mažinimą, trąšų kiekio apskaitą, Aplinkos ministerijos finansinę paramą žemės ūkiui įgyvendinant Europos žaliąjį kursą.

Mėšlo tvarkymo ypatumai

LŪS sausio 26-ąją žemės ūkio ir aplinkos ministrams bei Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) pirmininkui išsiuntė raštą dėl žemės ūkio ir aplinkos ministrų 2020 m. gruodžio 9 d. įsakymo, kuriuo griežtinamas mėšlo ir srutų tvarkymas.

LŪS atliko vertinimą, kaip naujos šio įsakymo nuostatos paveiks gyvulininkyste užsiimančius asmenis ir kaimo vietovių gyventojus. Ūkininkai sutinka, jog tvarkant mėšlą ir srutas turi būti laikomasi nustatytų reikalavimų, kad būtų daroma kuo mažesnė žala aplinkai – rietuvės tinkamai įrengtos, saugant, kad nebūtų nutekėjimo į gruntinius ar upelių vandenis, mėšlas ir srutos dengiami, kad nepatektų lietus, amoniakas ir metanas nenugaruotų. Tačiau gyvulių laikytojai ir augintojai negali sutikti su įsakyme numatytu griežtinamu reikalavimu lauko rietuvėms, kuriuo nuo lapkričio 15 d. reikalaujama, kad laukuose mėšlas negali būti laikomas draudžiamuoju tręšti laikotarpiu, t. y. nuo lapkričio 15 d. iki kovo 20 d.

LŪS teigimu, mėšlo laikymas tvarkingai įrengtose lauko rietuvėse nepažeidžia Europos Sąjungos (ES) direktyvų. Žiemos laikotarpis mūsų klimato sąlygomis leidžia ūkininkams transportuoti mėšlą į lauko, kurį ūkininkas planuoja tręšti pavasarį, rietuves aplinkai padarant mažiausiai žalos, palyginti su pavasariu. Žiemą, esant įšalui, nėra gadinami žvyrkeliai ir lauko keliukai be kietosios dangos, kurie, jei prastai prižiūrimi, pavasarį dažniausiai būna pažliugę. Be to, pavasarį ūkininkai neturi tiek laiko vežti, intensyvus mėšlo vežiojimas per gyvenvietes erzina žmones dėl nemalonaus kvapo.

„Esame įsitikinę, kad šis draudimas neįves norimos tvarkos, kaip bandoma įteigti. Smulkiems ir vidutiniams ūkininkams reikalingas ir laikas, ir parama investicijoms susitvarkant mėšlides, tinkamai įsirengiant rietuves prie tvarto. Dažnu atveju ūkininkai, įsikūrę gyvenvietėse, net neturi vietos, kur galėtų įsirengti rietuves prie tvarto, todėl išvežimas į lauko, kurį ruošiama tręšti, rietuves – vienintelė galima išeitis. Be to, laikant mėšlą gyvenvietėse prie tvarto tarša žymiai padidėja, nei išvežus jį į laukus. Nes esant mažai teritorijai koncentracija didesnė ir kvapai yra intensyvesni“, – teigiama LŪS rašte ministrams.

Prakalbo apie pinigus

Ūkininkų nuomone, neteisinga staiga griežtinti reikalavimus ūkiams, nes visą praėjusį ES finansinį laikotarpį mėšlidžių ir srutų rezervuarų įrengimas buvo netinkama finansuoti priemonė. Nors būtent finansinės sąnaudos aplinkosaugos priemonėms taikyti išlieka viena pagrindinių priežasčių įgyvendinant aplinkosauginius reikalavimus. Ypač tai aktualu smulkiems gyvulininkystės ūkiams, nes labai didelė dalis visų registruotų valdų valdytojų yra pensinio amžiaus. Be to, Nitratų direktyva įpareigojama ES valstybes nares imtis daugelio veiksmų, tarp jų – kas ketverius metus peržiūrėti direktyvos įgyvendinimo pažangą ir, esant poreikiui, skirti reikiamas lėšas, kad ūkininkai galėtų vykdyti direktyvų reikalavimus.

LŪS siūlo atsisakyti reikalavimo, kad laukuose mėšlas negali būti laikomas draudžiamuoju tręšti laikotarpiu, ir palikti šiuo metu galiojančią nuostatą, kad tirštasis mėšlas rietuvėse lauke gali būti laikomas ne ilgiau kaip 6 mėn., kaip tai buvo galima daryti iki šiol. O skatinant ūkininkus susitvarkyti mėšlo kaupimo vietas, numatyti ilgesnį pasiruošimo laikotarpį bent iki 2023 m., kai prasidės naujasis BŽŪP laikotarpis, sudarant sąlygas ūkininkams dalyvauti investicinėse programose.

Nuotolinio posėdžio metu ūkininkai teigė, kad mėšlo tvarkymo, mėšlidžių dydžio reikalavimai nedera su šios šakos ūkių finansinėmis galimybėmis, o nauji reikalavimai dar labiau paspartins gyvulininkystės šakos nykimą Lietuvoje.

Ministras apie… biometaną

Išgirdęs ūkininkų nuogąstavimus, aplinkos ministras S. Gentvilas paaiškino, kad šiemet Aplinkos ministerija (AM) skirs 10 mln. eurų biometano jėgainėms įrengti. Pernai skirti 8 mln. eurų. Lėšos šiais metais bus skirtos iš Klimato kaitos programos, kartu atsiras vis intensyvesnės maisto atliekų tvarkymo sistemos miestuose, iš kur bus dar daugiau skaidžių medžiagų. Be to, tikriausiai kovą bus priimtas Alternatyvių degalų įstatymas. Jame bus nuostatos, kurios įpareigos gamtinių dujų tiekėjus kiekvienais metais didinti biometano, kuris privalomai turės būti įterptas į gamtinių dujų sistemas, dalį.

LŪS Plungės skyriaus pirmininkas Marijus Kaktys kvietė ministrą grįžti prie aplinkos ir žemės ūkio ministrų pasirašyto įsakymo, kuriuo sugriežtinamas mėšlo ir srutų tvarkymas. Jį M. Kaktys pavadino neprotingu.

Atsakydamas S. Gentvilas tikino, kad dėl to į jį, kaip į naująjį ministrą, kreipėsi ir KRK, kuris paprašė pasidomėti naujais normatyvais. „Vis dėlto šaltuoju metų periodu baisiausias yra teršalų nutekėjimas į paviršinius vandenis. Reikia pasistengti, kad taip nenutiktų. Dėl normatyvų griežtumo aš neturiu atsakymo, bet galime kartu su Žemės ūkio ministerijos ir ūkininkų atstovais surengti susitikimą ir pabandyti padiskutuoti, ar tikrai terminai yra neteisingi“, – kalbėjo aplinkos ministras.

Ne bausti, o padėti

LŪS Skuodo skyriaus pirmininkas Kazimieras Jucevičius viešai abejojo ŠESD išlakų skaičiavimo metodika. Mat gyvulininkystės krašte – Nyderlanduose – yra 1,6 mln. karvių, o Lietuvoje – tik 260 tūkst. Be to, Nyderlandai turi mažiau žemės ir ten su visomis ŠESD problemomis susitvarkoma, o Lietuvoje gyvulių skaičius kur kas mažesnis, bet tikinama, kad problemų – labai daug. Net ir ūkininkams, kurie su šiomis problemomis susitvarko, užkertamas kelias tolesnei plėtrai.

K. Jucevičius ministro prašė paaiškinti, kaip bus sutvarkytos buvusių kolūkių „cheminės“ – buvę įvairių cheminių medžiagų sandėliai. „Dabar jie yra kaip bombos. Ar negalėtų būti ministerijoje įkurtas konsultantų padalinys, kurio specialistai patartų, kaip ir ką daryti, o nebūtų represine tarnyba, kuri tik baudžia“, – domėjosi skuodiškis. Išgirdęs tokį pastebėjimą, ministras tikino, kad valstybės tikslas yra ne nubausti ar nulupti skūrą, o padėti susitvarkyti. Jis pripažino, jog kartais reikalaujama tiek dokumentų, kad ūkininkus belieka tik užjausti.

Kupiškio rajono ūkininkų sąjungos pirmininko Zigmanto Aleksandravičiaus nuomone, gana dažnai realus gyvenimas yra kiek kitoks, nei jį įsivaizduoja valdininkai. „Sėdžiu savo kontoroje antrajame aukšte ir pro langą matau tuščias fermas. Nebuvo priimti tinkami sprendimai, tad ūkininkai išsprendė problemą labai paprastai – panaikino savo ūkius. Kam dėl to geriau?“ – retoriškai klausė J. Aleksandravičius. Aplinkos ministras pripažino, kad daugiausia ŠESD susidaro dėl mineralinių trąšų ir dyzelino naudojimo. Dėl to jau nemažai diskutavęs su žemės ūkio ministru, bet ir jam atrodo paradoksalu, kad tręšiant mėšlu tręšimo planų dabar reikia, o tręšiant mineralinėmis trąšomis – ne.

Ar ūkininkai – teršėjai?

Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius tikino besistebįs, kodėl Lietuvoje pagrindiniu teršėju laikomas žemės ūkis, nors dauguma žino, kad taip nėra. „Jeigu žemės ūkis vykdo gamybą, gali būti ir tarša, todėl turi būti kompromisas tarp gamybos ir taršos mažinimo, ieškant sprendimų, kaip, išleidus mažiausiai pinigų, būtų galima pasiekti geriausią rezultatą, – teigė šiaulietis. – Mes, ūkininkai, jokiu būdu nesame prieš aplinkosaugos reikalavimus. Juos vykdydami tapsime konkurencingi ir gaminsime geros kokybės, švaresnes prekes mažiau kenkdami gamtai. Juk ir dabar, kai ūkininkai vykdė investicinius projektus, visuomet buvo žiūrima, kad perkama įranga būtų mažiau tarši.“

R. Juknevičiaus pastebėjimu, nereikėtų stebėtis, jog, įgyvendinus Nitratų direktyvą, Lietuvoje mažėja gyvulių. Pasak jo, dalis ūkių, įgyvendinę Nitratų direktyvą, gavo pinigų, bet įsipareigojimai teko visiems ūkiams, net ir tiems, kuriems pinigai nebuvo skirti. Todėl jie tapo nekonkurencingi ir traukiasi iš gamybos. „Jei reikalavimai taikomi visiems – ir stambiesiems, ir patiems smulkiausiems ūkininkams, proporcingai turėtų būti skirstoma ir parama. Mes, ūkininkai, per tuos 30 nepriklausomybės metų turbūt esame daugiausia prisidėję prie to, kad atvykusius užsieniečius taip žavi Lietuvos kaimas. Turi būti balansas, kad dėl įvairių reikalavimų kaimas nesunyktų“, – kalbėjo R. Juknevičius.

Aplinkos ministras pastebėjo, kad pernai, kaip ir per pasaulinę krizę 2008–2009 m., žemės ūkis buvo vienas iš tų sektorių, kuris gyvavo. „Negalime nė vieno užspausti, kad dirbtų nuostolingai, netgi tokių prielaidų negalime sudaryti. Todėl ir įstatymai turi įsigalioti laipsniškai“, – aiškino S. Gentvilas, pripažindamas, kad Aplinkos ministerijai per mažai suprantamas žemės ūkis ir jo problemos.

Kelti klausimai

LŪS Pakruojo skyriaus pirmininkas Albinas Navickas stebėjosi, kodėl Lietuva vienintelė Baltijos šalyse iki šiol neturi Trąšų įstatymo, nors jos vis dar tebevažiuoja iš Rytų. Be to, Lietuvoje nėra tikslios apskaitos, kiek ir kokių trąšų naudojama ūkininko lauke. Apskaitoje – tik bendras trąšų kiekis. Todėl kyla klausimas, ar nederėtų iš pradžių įvesti apskaitą ir turėti aiškią statistiką su patikimais duomenimis, o tik tada rengti strategijas, įpareigojančias ūkininkus mažinti trąšų kiekį.

LŪS Joniškio skyriaus pirmininkė Lilija Šermukšnienė ministrui išsakė nuogąstavimus dėl medžiojamųjų ir valstybės saugomų žvėrių daromos žalos reguliavimo ir kompensavimo. Šiaurės Lietuvos rajonuose ūkininkai nepatenkinti, kad nesureguliuotas kanopinių žvėrių skaičius, ūkininkams daroma žala nėra tinkamai atlyginama. Taip pat Vyriausybės prašoma spręsti dėl saugomų laukinių paukščių daromos žalos atlyginimo, nes pavasarinės ir rudeninės migracijos metu paukščių pulkai sunaikina dalį derliaus lauke, kuriame nusileidžia pailsėti. Keičiantis klimatui, paukščiai keičia savo migracijos kelius, pastebima ir gerokai išaugusi migruojančių paukščių populiacija.

LŪS Pagėgių krašto ūkininkų skyriaus pirmininkas, žemės ūkio kooperatyvo „Lumpėnų Rambynas“ vadovas Remigijus Kelneris domėjosi artezinių vandens gręžinių likimu. Teigiama, kad šalyje yra apie 11 tūkst. nesutvarkytų tokių gręžinių. R. Kelneris stebėjosi: nors gręžiniai įrengti pasinaudojant ES parama, dėl jų įteisinimo vis dar yra daug nežinomybės.

S. Gentvilas pateikė paaiškinimus ir pridūrė, kad aplinkos ministru dirba dar tik 50 dienų, todėl ne viską žinantis.

Stasys BIELSKIS

ŪP korespondentas

 

Redakcijos nuotrauka

2021-02-04