Lietuvos artojų pažangą stabdo tuščios kišenės

Lietuvos artojai nuo šiol turės du flagmanus – dr. Edvardą Makelį ir dr. Alfonsą Malinauską.

Lietuva – žemdirbių kraštas, todėl natūralu, kad čia iš saviškių, dalyvaujančių Pasaulio artojų varžybose, laukiama tik labai gerų rezultatų. Kas trukdo jų pasiekti, bandyta atsakyti Akademijoje, Kėdainių rajone, vykusiame Lietuvos artojų asociacijos (LAA) visuotiniame ataskaitiniame–rinkimų susirinkime.
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyboje (LŽŪKT) susirinkusiems renginio dalyviams praėjusių metų asociacijos veiklos ataskaitą pateikė LAA prezidentas dr. Alfonsas Malinauskas. „Daug kas bando mums priekaištauti, kad lietuviai, praeityje buvę nuolatiniai buvusių sąjunginių arimo varžybų nugalėtojai, nieko gero neparodo pasaulyje. Tokiems noriu pasakyti, kad Pasaulio artojų varžybų dalyvių arimo lygis yra itin aukštas ir jo negalima lyginti su sąjungoje demonstruotu meistriškumu. Tie patys rusai, buvę dažni prizininkai, velkasi pačiame pasaulinio reitingo gale, mes išsilaikome per vidurį“, – kalbėjo dr. A. Malinauskas.
LAA vadovas pažymėjo, kad pernai Prancūzijoje vykusiose Pasaulio artojų varžybose tarp 29 dalyvių mūsiškis Kazys Genčius užėmė 14 vietą, o tokio lygio varžybų debiutantas Andrius Baublys aplenkė net šešių šalių atstovus. „Tai buvo geriausias debiutinis mūsiškio pasirodymas per visą lietuvių dalyvavimo tokio rango varžybose istoriją, todėl negalima sakyti, kad mūsų pasiekimai negerėja. Dauguma valstybių savo atstovus į šalį, kur vyks varžybos, atsiunčia prieš dvi savaites tam, kad artojai galėtų pasitreniruoti vietoje, priprasti prie svetimos dirvos. Mes, deja, to sau leisti negalime, nes mums labai trūksta lėšų“, – pinigų stygių kaip pagrindinę aukštų rezultatų nebuvimo priežastį įvardijo dr. A. Malinauskas.
LAA veiklos ataskaitoje taip pat buvo kalbama apie Lietuvoje organizuojamo rudenio arimo konkursą kaip apie itin gerai nusisekusią arimo meno mokymo bei propagavimo priemonę. Dr. A. Malinauskas dėkojo varžybų teisėjams, asociacijos steigėjams ir nuolatiniams rėmėjams.
LAA valdybos narė Giedrė Masliukovienė susirinkimo dalyviams pateikė revizijos komisijos ataskaitą. Iš jos sužinojome, kad didžiausia asociacijos biudžeto dalis, per 44,3 tūkst. Lt, buvo išleista mūsiškių dalyvavimui Pasaulio artojų varžybose Prancūzijoje.
Pasaulio artojų organizacijos valdybos narys dr. Vaclovas Bogužas susirinkimo dalyviams pristatė šiųmetes Pasaulio artojų varžybas, kurios vyks Danijoje spalio 3-4 dienomis. Jis taip pat kalbėjo, jog didžiausia problema yra tai, kad mūsiškiai neturi galimybių pasitreniruoti renginio žemėje, sakė, jog reikėtų į tokias varžybas vežtis daugiau teisėjų. „Viskas remiasi į pinigus, nėra stiprių rėmėjų – nėra ir rezultatų“, – teigė dr. V. Bogužas, susirinkusiesiems atskleisdamas, kad jau 2022-aisiais, o gal net ir anksčiau Pasaulio artojų varžybos vyks Lietuvoje.
Susirinkime aktyviai dalyvavo bei pasisakė ir kiti LAA nariai. Buvo keliama rėmėjų paieškos, per mažo Lietuvoje organizuojamų varžybų dalyvių skaičiaus problema. „Arimas mūsų šalyje per mažai propaguojamas, jį daug kas siūlo pakeisti cheminių preparatų naudojimu“, – sakė UAB „Laumetris“ direktorius Jonas Putna. Panašias mintis išsakė ir LŽŪKT direktorius dr. Edvardas Makelis: „Jei kompanijos daugiau uždirba propaguodamos neariamąsias technologijas, natūralu, kad plūgai, kaip ir pats arimas, yra stumiami į užribį. Todėl artojams ir rėmėjų surasti yra sunku.“
Susirinkimo pabaigoje naujai trejų metų kadencijai buvo vienbalsiai perrinktas dabartinis LAA prezidentas dr. A. Malinauskas. Kad jam būtų lengviau tvarkyti artojų reikalus, susirinkimo dalyviams pasiūlius, taip pat vienbalsiai buvo išrinktas ir naujasis LAA viceprezidentas. Juo tapo dr. E. Makelis.

Dainius ŠEPETYS
„ŪP“ korespondentas

Autoriaus nuotrauka

????????????????? Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.