Medžiotojai - kariuomenės reindžeriai

Naujų narių priesaikos ceremonija Kauno medžiotojų klubo „Santaka“ ramovėje. Dalyvauja „Santakos“ klubo dvasinis globėjas, Kauno Šv. Jurgio Kankinio (pranciškonų) bažnyčios kunigas, vienuolių bernardinų gvardijonas Paulius Saulius Bytautas OFM (Ordo Fratrum Minorum (lot.) - Mažesniųjų brolių ordinas), priesaikos tekstą skaito naujokas Gytis Grenda, priesaiką priima klubo pirmininkas Romualdas Jakubonis.

Prie Nepriklausomybės akto signataro, Lietuvos kariuomenės savanorio-kūrėjo, Seimo nario Algirdo Vaclovo Patacko karsto šalies politinis elitas pasakė daug gražių ir iškilmingų žodžių apie velionį, tačiau Seimas beveik pusę metų vilkina patvirtinti vieną paskutiniųjų šio didžio žmogaus įregistruotų teisės aktų projektų, kad Lietuvos medžiotojų būreliai užsienio agresijos atveju būtų laikomi ypatingaisiais mūsų kariuomenės daliniais. Lietuvos generolai stengiasi mėgdžioti Jungtinių Amerikos Valstijų kariuomenės struktūrą, bet apsimeta nežinantys, kad slapčiausias, atsakingiausias kovines užduotis JAV karinė vadovybė patiki vadinamiesiems reindžerių būriams, kurių šaknys - XVIII amžiaus JAV nepriklausomybės kovų lengvųjų pėstininkų pulkai, sudaryti iš medžiotojų ir pėdsekių. O Lietuvoje potencialus kariuomenės pagalbininkas karo atveju, patriotines tradicijas puoselėjantis Kauno medžiotojų klubas „Santaka“, Jonavos rajone netenka dešimt­mečiais prižiūrėtų savo medžioklės plotų plečiantis šalimais esančiam Gaižiūnų kariniam poligonui.

Kariuomenė miškų nesodina Krašto apsaugos ministro patarėjas viešiesiems ryšiams Vaidotas Linkus „Ūkininko patarėjui“ aiškino, kad praplėstuose (medžiotojų sąskaita – red. past.) Gaižiūnų (Jonavos r.) ir Generolo Silvestro Žukausko (Pabradės) poligonuose bus tinkamai rengiami mūsų kariai, o NATO sąjungininkai galės ilgam apsistoti Lietuvoje. Pasak V. Linkaus, poligonai plečiami vadovaujantis šalies įstatymais ir kitais teisės aktais. „2014 m. gegužės 28 d. Vyriausybė nusprendė visus Lietuvos kariuomenės poligonus perduoti miškų urėdijoms. Kariuomenės vadas 2014 m. spalio 28 d. įsakė poligonų miškotvarkos projektus patikėti rajonų urėdijoms, kurios dabar ir prižiūri karinių poligonų miškus (kerta, sodina medžius). Nei Krašto apsaugos ministerija, nei kariuomenė medžioklės plotų neskirsto ir jokių oficialių raštų iš medžiotojų klubų dėl to negavo. Suteikti kitų teritorijų mainais už kertamus ar panašiai keičiamus medžioklės plotus krašto apsaugos sistema neįgaliota. Manome, tai turėtų būti Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos veiklos sritis“, - po „Ūkininko patarėjo“ kovo 28 d. straipsnio „Krašto apsaugos ministras – prieš krašto apsaugą“ redakciją  tikino ministro patarėjas V. Linkus.

Siūlo konsultuotis su teisininkais „Santakos“ klubo nariams, kurie turi dar 10 metų (iki 2025-ųjų) galiojančius leidimus medžioti kariuomenės perimtuose plotuose, kontoros „Milinis ir partneriai“ advokatas kaunietis Albertas Milinis siūlo konsultuotis su teisininkais. Pasak A. Milinio, medžiotojai ir visi kiti sąmoningi piliečiai privalo ginti valstybę. Seimas ir Vyriausybė turėtų nuspręsti, kaip kiekvienas pilietis ar organizacija galėtų atlikti konstitucinę pareigą. O Aplinkos ministerija privalėtų elgtis padoriai, kompensuoti „Santakai“ jos netektis ir išsaugoti klubą.

Medžios tankų išvažinėtuose miškuose? Aplinkos ministerijos Miškų departamento Miškininkystės skyriaus vyriausiosios specialistės Jolantos Urbelionytės turimais duomenimis, dar nėra teritorijų planavimo dokumentų, pagal kuriuos tikrai būtų aišku, kiek Gaižiūnų poligonas plėsis ir kokie suvaržymai naujoje teritorijoje numatomi. „Galbūt ir toliau šioje teritorijoje bus leidžiama ribotai medžioti“, - „Ūkininko patarėjui“ pranešė J. Urbelionytė. Pasak Aplinkos ministerijos pareigūnės, paaiškėjus, kiek poligonas padidės, Jonavos r. savivaldybės komisija, atsižvelgusi į susiklosčiusias aplinkybes, pakeis „Santakos“ klubo medžioklės plotų ribas. „Tik tuomet sužinosime, kokio dydžio tie plotais bus“, - pabrėžė J. Urbelionytė. Medžioklės įstatymas nepermaldaujamas Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 1 dalis skelbia, kad minimalus vientisas medžioklės plotas yra 1000 ha. Jei naujasis „Santakos“ klubo medžioklės plotas nesieks standartinio minimumo, kauniečiai medžiotojai pagal Medžioklės įstatymo 11 str. 1 dalies 3 punktą neteks medžioklės leidimo, kurį suteikia Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentai. „Susitraukus medžioklės plotui, sumažės ir mokesčiai už jį. Galimybės kompensuoti vienus medžioklės plotus kitais Medžioklės įstatymas nenumato“, - kauniečius medžiotojus „paguodė“ Aplinkos ministerijos pareigūnė. Deja, „Santaka“ netenka didžiosios savo plotų dalies ir, tikėtina, gali nebeišsaugoti būrelio (klubo) statuso.

Pataria laukti ir nesnausti Aplinkos ministerijos Miškų departamento Miškininkystės skyriaus vyriausioji specialistė J. Urbelionytė patarė Kauno medžiotojų klubui „Santaka“ pakentėti, kol paaiškės „Santakos“ tolesnės galimybės medžioti. Aplinkos ministerija taip pat ragina medžiotojus nesnausti, aiškiai ir tvirtai išsakyti savo nuomonę, jeigu išplėtus karinius poligonus bus rengiami ir aptariami nauji teritorijų planavimo dokumentai. Tačiau, „Ūkininko patarėjo“ duomenimis, medžioklės plotai iš „Santakos“ atimami su klubu visiškai nesitarus.

Teisininkai mato įstatymų raidę Seimo 2014 m. rudens sesijai baigiantis šeši parlamentarai - Paulius Saudargas (iniciatorius), Sergejus Jovaiša, Rimantas Jonas Dagys, Kazimieras Kuzminskas, Kazys Starkevičius ir praėjusią savaitę miręs šviesaus atminimo Algirdas Vac­lovas Patackas - Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo siūlymą, kad medžiotojai karo pa­dėties atveju būtų laikomi spe­cia­liu kariuomenės padaliniu. Seimo ir Vyriausybės teisininkai pro padidinamąjį stiklą tyrinėjo, ar projektas atitinka Lietuvos įstatymus ir europinius reglamentus.

Laki valdininkų vaizduotė „Originalią“, tipišką kabinetinių valdininkų nuomonę paskelbė Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis. „Medžiotojų klubams ir būreliams gali priklausyti ne tik Lietuvos, bet ir užsienio piliečiai. Jeigu, įvedus karo padėtį Lietuvoje, įregistruoti medžioklės entuziastų susivienijimai būtų priskiriami mūsų šalies ginkluotosioms pajėgoms, kaip siūlo grupė Seimo narių, net ir medžiotojų klubų nariams užsieniečiams kiltų prievolė ginti Lietuvos valstybę, nors LR Konstitucijoje tokia pareiga numatyta tik Lietuvos piliečiams“, - svetimšalius Lietuvos gyventojus nuo įsivaizduojamos tarnybos mūsų kariuomenėje stengėsi apginti K. Dieninis. Be to, K. Dieniniui neramu, ar visi medžiotojų klubų, būrelių nariai dėl amžiaus ir sveikatos būklės galėtų kariauti.

Medžiotojų nereikia mokyti patriotizmo „Projektas dar tik artėja prie svarstymų stadijos. Nežinau, kam ateitų į galvą prieštarauti, kad medžiotojai kartu su kariuomene gintų Lietuvą pavojaus atveju. Medžioklės įstatymas klubams ir būreliams ne tik suteikia teisę medžioti, bet ir įpareigoja laikytis tam tikrų taisyklių. Kas atsakys, jeigu kariai per ankštuose poligonuose nepasirengs tinkamai ginti valstybę? Juk ne medžiotojai... Sulaukiame įvairių atsiliepimų į savo iniciatyvą. Kai kurie medžiotojai tvirtina, kad savanoriškai eitų kariauti, nelauktų jokių nuorodų ar įsakymų, tačiau medžioklės būreliams priklauso ir nemažai šaukiamojo amžiaus jaunimo. Vėl įsigaliojus privalomajai pradinei karo tarnybai, jaunieji medžiotojai gali būti atsitiktinai atrinkti tarnauti įprastiniuose sausumos, karinių oro pajėgų daliniuose ar karo laivuose“, - „Ūkininko patarėjui“ sakė Seimo narys krikdemas chirurgas K. Kuzminskas. Jis nesitiki, kad per šią ar rudens sesiją Karo padėties įstatymo ir kitų teisės aktų pataisų projektas būtų patvirtintas.

Svarbi konferencija „Pasikalbėjome su kolega P. Saudargu. Balandžio 17 d. rengiama konferencija šia tema. Pasibaigus konferencijai nuspręsime, ar toliau nuolat siūlysime į Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkę įrašyti medžiotojų-kariuomenės pagalbininkų klausimą“, - „Ūkininko patarėjui“ trumpai atsakė Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys krepšininkas S. Jovaiša.

Galima protingai susitarti Anot Seimo TS-LKD frakcijos nario, gamtos mokslų daktaro R. J. Dagio, parlamento Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas dabar svarsto visus siūlymus, kaip būtų galima sustiprinti Lietuvos kariuomenę geopolitiškai neramiais laikais. „Kiek man žinoma, komiteto nuomonė dėl specialaus kariuomenės rezervo (medžioklės būrelių ir klubų) dar neaiški, nors dauguma komiteto narių sutinka, kad šalies gynybai būtina panaudoti medžiotojus. Medžiotojų ir Krašto apsaugos ministerijos nesutarimų dėl medžioklės plotų Gaižiūnų miškuose nesiryžtu komentuoti, nes nesu įsigilinęs į konflikto esmę. Bet visada galima protingai susitarti. Seimas yra nustatęs, kaip valstybės poreikiams paimama žemė ar miškai. Tiesiog reikia laikytis taisyklių. Poligonų plėtra irgi neturėtų būti begalinė“, - „Ūkininko patarėjui“ sakė R. J. Dagys.

„Marinuotas“ projektas nereikalingas Parlamentaro R. J. Dagio nuomone, dar per pavasario sesiją Seimas turi apsispręsti, ar būtina kariuomenę sustiprinti lietuviškaisiais reindžeriais. „Būtų neteisinga, jeigu parlamentas tolyn nustumtų mūsų projektą. Ilgai „marinuojamas“ jis netektų prasmės. Juk dabar kaip tik aptariame kariuomenės plėtros teisės aktus. Seimas diskutuoja, koks turėtų būti šaukiamųjų amžius, kam atidėti tarnybą, ką pirmiausia pakviesti, kiek pinigų išleisti šauktinių atlyginimams“, - samprotavo R. J. Dagys. Jo nuomone, Seimo nariams neturėtų būti labai sunku apsispręsti – visais laikais įvairių šalių gynybos ministerijos vienaip ar kitaip naudodavosi medžiotojų paslaugomis. Redakcijos ir archyvinė nuotraukos

Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS „ŪP“ korespondentas  Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.