Medžiotojo dienos Dzūkijoje

Dzūkijos miškai ir juose gyvenančių žvėrių bei paukščių rūšys pasižymi įvairove. Čia galima sutikti baltąjį kiškį, kurtinį, danielių, lūšį, vilką ar stumbrą. Nors vyrauja lengvi dirvožemiai, tačiau Alytaus rajono Kalesnykų, Varčios, Dušnionių ar Punios šiluose gausu šimtamečių ąžuolų. Unikalu tai, kad Alytaus miesto pietrytinėje dalyje auga pats produktyviausias šalyje savaiminės kilmės ąžuolynas, užimantis net 452 ha. plotą, tai – Vidzgirio miškas, kuris paskelbtas botaniniu draustiniu. Įdomu, kad čia susipynė ąžuolo ir skroblo draugija, skroblo mediena yra kietesnė net už ąžuolo. Senovėje lietuviai iš šio medžio gamino daug buities įrankių, beveik visi mechanizmų krumpliaračiai buvo skrobliniai.

medziokle, dzukija,

Vidzgirio ąžuolyne brendu per baltų plukių jūrą, per jų žiedus nesimato žemės, kai kur nusišypso geltonų plukių ploteliai ar dangaus akys – žibuoklės. Aplink auga šimtamečiai ąžuolai, iškėlę į dangų savo šakas, šalia – kietuoliai skroblai, kai kur bando surasti vietą po saule ramioji eglė ar šmaikštuolė liepa. Tačiau medžiai čia dar pilki ir nuogi, nors mišriuose lapuočių miškuose jau sprogsta ievos, o žalčialunkis jau peržydėjo. Kai kur baltoje plukių jūroje tyliai miega nugriuvę miškų galiūnai ąžuolai, tarytum patvirtindami paprastą gyvenimo tiesą: kokius pečius beturėtum ir ant kokių kojų bestovėtum, pasaulyje viskam yra pradžia ir pabaiga.

Žvelgiant nuo kalno žemyn, apačioje, glostydami ąžuolyno krantus, linksmai teka Nemuno vandenys, už jo, kitame krante, visai kitas vaizdas: čia žaliuoja pribręstantis ir savimi patenkintas pušynas, staiga virš vandens, kaip du balti angelai, praskrenda gulbių pora. Paukščių balsų įvairovė stulbina, o joje ypač išsiskiria aštrus pilkosios meletos kalenimas. Tokiais atvejais visada dėkoju aukščiausiajam, kad turiu akis, rankas, ausis ir širdį, kad viską galėčiau pamatyti, išgirsti, pajausti ir apkabinti. Balandžio ir gegužės mėnesiai – tai stebuklų metas gamtoje, nes viskas bunda, sprogsta, kyla, auga. Olose gimsta vilkiukai, lapiukai, barsukiukai. Perėti pradėjo varnėnai, gervės, laukiai, kiti paukščiai dar tik deda kiaušinius, tačiau krankliukai jau mokosi skraidyti. Kai kurie vabzdžialesiai paukščiai dar tik parskrenda, pvz., kukučiai, kregždės, čiurliai ar raiboji gegutė. Jei netoliese yra vandens telkinių, tai ramiai miegosite, klausydamiesi varlių simfonijos.

medziokle, kiskis, lape, vilkas

Po žiemos miego pabudo ežiai, gyvatės, gluodenai, žalčiai, skruzdėlės, šikšnosparniai ir daug kitokios, šliaužiojančios, bėgiojančios ar skrendančios gyvasties. Mane visada stebina tai, kad visose vaikams skirtose mokymo priemonėse ežiukai parodomi kaip vaisių, grybų ar uogų valgytojai. Tai plėšrūs gyvūnai, landūs, valgo viską, ką tik randa savo kelyje, jam skanūs vabalai, kirmėlaitės, sliekai, varlės, pelės ir net gyvačiukės. Aišku, su apetitu sušveis ir ant žemės rastus paukščių jauniklius.

Apie medžioklę dabar, manau, net nedera kalbėti. Nors medžioklės taisyklės leidžia medžioti šernus, tačiau aš visada šiuo metu prašau jų nemedžioti, juk nesame tokie alkani. Dabar dauguma šernių jau turi mėnesio ar vyresnius jauniklius, tačiau jaunesnės patelės dar tik ieško vietų vesti jauniklius. Nuo gegužės 1 d. galima medžioti stirninų patinus. Pamiškėse matome puikius brandžius patinus nuvalytais ragais ir tuo pačiu metu jaunimą, kuris valyti ragų dar nepradėjo. Gerieji stirninai gegužę pradeda užsiiminėti savas teritorijas. Kartais matome, kaip lygiaverčiai patinai agresyviai kovoja, gindami savo užimtą teritoriją, kurią pažymės savo kvapu, nutrindami lanksčių krūmų ar medelių kamienus, žemėje kojomis nukapstydami žoles ar miško paklotę, ir ilgai, iki liepos mėnesio, lauks ateinančių damų – stirnų patelių. Žodžiu, vyksta normalus gyvenimas. Visada medžiotojams rekomenduoju pradžioje medžioti ne geruosius stirninus, o atrankinius (selekcinius), liaudiškai tariant, truputį paliegusius ar atsilikusius išsivystyme, tam, kad panos galėtų susilaukti palikuonių nuo tikrų vyrų, ir turėtume stiprią stirnų populiaciją. Juk stiprus jauniklis gimsta tik iš stiprių tėvų.

medziokle, dzukija, punios silasMedžioklės klausimuose kaip visada velniava. Skaudu tai, kad medžiotojus vienijančios visuomeninės organizacijos pastaruoju metu neranda jokių sąlyčio taškų, o takoskyra tik gilėja. Vyksta ne idėjinė kova, o kova už „vieną, galingą, sovietmetį menančią medžiotojų draugiją“. Tam naudojamos visos, netgi antikonstitucinės, priemonės, bandant užgniaužti kitų Lietuvos medžiotojus vienijančių asociacijų ir jų narių konstitucines teises, naudojamasi (mūsų tvirtu įsitikinimu – neteisėtu!) dalyvavimu Tarptautinėje medžiojamųjų gyvūnų ir laukinės gamtos apsaugos taryboje (CIC), blokuojama objektyvi informacija viešajame sektoriuje ir t. t. Suprantu, kas turi pinigų, tas muziką užsako… Matau daug veiksmų, nukreiptų prieš eilinį medžiotoją, ir net pastangų, turinčių korupcinį kvapą. Vienas jų – Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos siūlymas per LR Seimo narį Justiną Urbanavičių įvesti privalomą civilinės atsakomybės draudimą medžiotojams. Niekas nepateikė jokių ekonominių skaičiavimų, niekas nepaaiškino, kodėl jis privalomai bus taikomas tik medžiotojams, nors ginklus šalyje turi apie 92 tūkst. asmenų. Niekas nepaaiškino ir nesusimąstė, kodėl tam privalomam draudimui nėra rašomas ir teikiamas atskiras įstatymas (kaip, pvz., vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo atveju), nueita paprasčiausiu keliu, tik padarant prierašą Medžioklės įstatyme: „medžiojant būti apsidraudus medžiotojo civilinės atsakomybės draudimu“ yra medžiotojo pareiga“?! Niekas nepaaiškino, kaip bus išvengta interesų konflikto ir kas turės pirminę ar antrinę finansinę naudą, nes dabar medžiotojų savanorišką draudimą Lietuvoje vykdo (gal vykdys ir privalomąjį) tik UADBB „Colemont draudimo brokeris“. Niekas neišaiškino, kodėl išvis šis draudimas reikalingas, jei jis padengs žalą tik tuo atveju, jei sužeisit žmogų ar sugadinsite jo turtą (tai jau atlieka kiti draudikai, drausdami savanoriškos civilinės atsakomybės draudimu), tačiau jei netyčia sumedžiosit ne tą žvėrį, niekas nepadengs žalos gamtai, ir vis tiek iš jūsų atims automobilį, ginklą ir pan., nors, pvz., apdraudus transporto priemonę, draudimas dengia remonto išlaidas ir tuo atveju, jeigu jūs esate avarijos kaltininkas. Turime dar dešimtis klausimų, kuriuos su Sūduvos medžiotojų sąjunga užduosime atsakingos institucijoms. Ir tik nereikia aiškinti, kad kitose pasaulio šalyse tai yra privaloma, nes galima surasti ir daug kitų pavyzdžių.

Dabar aktyviai ieškoma būdų, kaip išspręsti žemės ir miškų savininkų norą turėti absoliučią teisę į laisvėje gyvenantį žvėrį ir paukštį, kuris užklysta į jų nuosavybę. Prasidėjo diskusijos dėl laisvėje gyvenančių gyvūnų daromos žalos žemės ūkio ir miškų pasėliams apskaičiavimo metodikos ir pan. Nors laivėje gyvenantys paukščiai ir žvėrys yra valstybės nuosavybė ir medžiotojai daugeliu atveju neturi jokių galimybių (ir teisių!) sumažinti jų skaičiaus, nes privalo išlaikyti minimalų populiacijų dydį, valstybė vis tiek visas problemas (ypač žalos pasėliams ir miškams atlyginimą) stengiasi permesti ant medžiotojų pečių, kas, manau, yra labai neteisinga. Aišku, yra ir gerųjų pavyzdžių, pvz., Alytaus rajono savivaldybė netgi ragina žemės ir miškų savininkus pasinaudoti savivaldybėje sukauptomis lėšomis, skiriamomis įgyvendinti įvairias biotechnines priemones, kurios mažina žvėrių daromą žalą žemės ūkio pasėliams ir miškams.

Naujiena. Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pritarė naktinių taikiklių naudojimui civilinėje apyvartoje sporto ir rengimosi valstybės gynybos tikslais. Pradėtos procedūros, kurios atvers galimybę legalizuoti naktinio matymo taikinių naudojimą civilinėje apyvartoje.

Primenu, kad visi medžiotojai privalo pateikti medžioklės trofėjų apžiūroms sumedžiotus elninių žvėrių ragus ir vilkų kaukoles. Šias apžiūras organizuoja medžiotojų būrelius ir klubus vienijančios visuomeninės organizacijos, jos privalo paskelbti apžiūrų grafikus. Šių apžiūrų tikslas – įvertinti sumedžiotų trofėjų kokybę, kelti medžioklės kultūrą. Tai puiki proga pabendrauti su medžiotojais, pasidalyti patirtimi. Noriu priminti, kad minėtos trofėjų apžiūros yra mokomojo-informacinio pobūdžio. Priimti priemones dėl netinkamo sumedžioto gyvūno gali tik medžiotojus vienijantys klubai ir būreliai, tai jų vidaus reikalas, nes jie tikrieji medžioklės plotų šeimininkai. Aplinkos apsaugos departamentų valdybos gali jums pritaikyti administracinio poveikio priemones tik nepristačius sumedžioto trofėjaus. Trofėjai pristatomi komisijoms pagal sumedžiojimo ar gyvenamąją vietą.

Neminėsiu, ką šiuo metu galima medžioti. Dabar siūlau susitvarkyti turimus ginklus ir džiaugtis bundančia gamta.

Nei plauko, nei tauko!

 

Autoriaus nuotraukos

2022.05.11

Lietuvos medžiotojų sąjungos „Gamta“ prezidentas Raimondas RIBAČIAUSKAS

Susijusios temos – skaitykite: Dzūkijamedžioklėvilkai; lapės; ginklai; Lietuvos medžiotojų sąjunga „Gamta“;