Prisijaukino laukinę Lietuvos gamtą

Gamtos fotografas Darius Babelis fiksuoja akimirkas, iš jų sudaro spalvingą miškų, pievų, vandens gyvūnijos panoramą ir vaizdine patirtimi dalijasi su visais, kuriems tai svarbu ir įdomu. Nesavanaudiškai kelia nuotraukas į feisbuką, džiugina per dešimtį tūkstančių savo sekėjų. Neseniai jis išleido fotografijų knygą „Akimirkos, kada sustoja laikas…“. Pirmąją fotografijų parodą jis surengė prieš 13 metų.

Žvelgia lyg iš rojaus sodų

Fotografijose – laukiniai gyvūnai, beveik visi atpažįstami, jokių egzotiškų vaizdų: briedžiai, elniai, stirnos, kiškiai, lapės, usūriniai šunys, bebrai, gervės, pelėdos, mažesni paukščiukai. Jie čia pat, arti, visų padarų žvilgsnis atgręžtas į stebėtoją, atrodo, kad mato kiaurai. Žvilgsniuose – jokios baimės, grėsmės, atsargumo. Atrodo, kad stirniukas albinosas arba raiboji pelėda laukia, žiūri ir šypsosi, tarsi būtum atsidūręs rojaus sode, kur visa gyvybė dvelkia meilumu ir pasitikėjimu.

Iš nuotraukų žvelgia žvėrys, paukščiai, gyvenantys čia pat miškuose, pelkėse, laukuose, upėse

Gamtos vaizdų autorius D. Babelis, savamokslis gamtos tyrinėtojas ir fiksuotojas, įsitikinęs, kad visi gamtos kūriniai, visi gyvūnai, kaip ir žmonės, yra saviti, gražūs, tik reikia pastebėti geriausius jų bruožus. Ir, žinoma, suspėti nufotografuoti, kol nenusisuko, nepabėgo, nenuskrido. Lengva pasakyti, o kaip padaryti, kad atrodytų tarsi gyvūnas pozuoja ir tuo džiaugiasi? „Reikia žinių apie gyvūno elgseną, jo buveines, mitybos vietas, gyvenimo ciklus – rujas, tuoktuves, vaikų vedimą. Štai praėjusį savaitgalį buvau kiškių vestuvėse. Mačiau šešis kiškius krūvoje, dar saulei nepatekėjus kelias valandas paskui juos šliaužiojau purvyne“, – taip apie savo begalinės kantrybės reikalaujantį pomėgį kalba Darius.

Dauguma gyvūnų paprastai būna aktyvūs naktį, jų negalima išgąsdinti, reikia išlaukti, patykoti, kartais sėlinti arba pasislėpti. Nejudėti, pačiam pakentėti šaltyje (yra buvę, kad žiemą prišalo prie žemės), išbūti drėgmėje, šliaužti, nebūti didesniam už gyvūną. Bet visko nutinka, kartą užpuolė bebras. „Viduryje lauko pamačiau kažką sniege judantį, prisiartinau, prišliaužiau per 10 metrų, per penkis. Ir, matyt, jam nepatikau, pradėjo mušti uodega į žemę, gal būtų pasitraukęs, jeigu šalia upės, bet nebuvo kur, taigi šoko ant manęs. Aš pakilau bėgti, paslydau, bandžiau pirmiausia apsaugoti naują fotoaparatą, kritau ant nugaros. Tik pajutau, kaip bebras keliskart kaukštelėjo dantimis ties mano galva ir apsisukęs nubėgo tolyn. Tada persigandau“, – vieną iš daugybės nutikimų linksmai prisiminė fotografas.

 

Kadrai – reti ir kasdieniški

Anot D. Babelio, niekada negali žinoti, koks vaizdų laimikis bus, kad ir žinomose vietose, slėptuvėse ar vaikštant po miškus, laukymes, pievas. Kartais būna staigmenų, o kartais – tuščios vaikštynės, iš tolo pamatai žvėrį, bet netinkamoje vietoje, trumpai, taigi tik pamoti gali – iki kito karto. Tačiau pasitaiko įspūdingų vaizdų: stirninas albinosas, jūrinis erelis, retas paukštis vapsvaėdis, ir dar tokiu momentu, kai išsikasa iš dirvos vapsvų lizdą ir jį lesa, paukštelis tikutis, ryjantis slieką, kiškis, besivejantis lapę. Beje, visi laukiniai gyvūnai yra iš artimiausių Kupiškio, Panevėžio, Anykščių apylinkių, miškų ir laukų, pelkių ir paupių.

„Gali keletą gyvenimų praleisti su fotoaparatu rankose ir nesulaukti tokio momento, užtat pagauti tokį kadrą – begalinis džiaugsmas“, – sako Darius. O pagavus kadrą, dar laukia nemažai darbo apdorojant nuotraukas, atpažįstant gyvūnus, atrenkant tinkamus viešai parodyti kadrus. „Svarbiausia, kad viskas gamtoje tikra, nesuvaidinta, nesurežisuota – tai man labiausiai patinka“, – teigia gamtos fotografas.

Gal lengviau būtų tokį aplinkos vaizdų kolekcionavimo potraukį puoselėti biologui, mokslininkui, turinčiam sukauptų sisteminių žinių? „Mano mokslai iš vaikystės namų Kupiškio priemiestyje ir greta esančio piliakalnio, Lėvens pakrančių, iš medžiotojų kaimynų ir dėdžių pasakojimų, iš paties medžioklių patirties“, – pasakoja Darius, tiesa, dabar jau pats aktyviai nemedžioja, bet į gamtą atidžiau pažvelgė būtent ten.

Tūkstančiai fotoaparato spustelėjimų kiekvieną kartą išvykus į mišką (tai būna savaitgaliais ir per atostogas), šių panoramų peržvalgos atima gausybę laiko. Dariaus namiškiai jau seniai su tuo susitaikę, juos irgi džiugina gamtos atradimai. Kokia finansinė nauda? Pasak fotografo, geriau apie tai nekalbėti, nes neapsimokėtų, bet taip įdomiau ir prasmingiau gyventi, pastebint šalia esantį spalvingą, įdomų gamtos pasaulį.

Kupiškio etnografijos muziejuje šiuo metu galima aplankyti gamtos fotografo D. Babelio darbų parodą.

2022.04.27

Virginija JUŠKIENĖ

Darius Babelio nuotraukos