Meilės simbolio madas diktuoja piniginė

Sakoma, kad geriausi merginų draugai – briliantai. Tikrovėje yra kitaip: viena – norėti vestuvėms išskirtinio žiedo, o kita – įsigyti. Dažnai jaunųjų norai ir fantazijos sudūžta į realybės uolas. „Šeimininkės“ kalbinti juvelyrai tvirtina, kad Lietuvoje jaunavedžiai nesivaiko madų: dažniausiai nori klasikinių, praktiškų ir patogių žiedų.

„Žmonės jau atsikando įmantrybių“

Rolandas Stelmokas

Juvelyrikos mados ne taip aiškiai pastebimos, kaip drabužių, tačiau jos egzistuoja. Veikiau tai ne mados, o masiniai norai. Žmonės siekia išsiskirti, kur nors pamatę įdomesnių papuošalų ar žiedų, bando atkartoti. Pagrindinis modelis tas pats – paprastas lygus vestuvinis žiedas. Po plačių kaip nupjautas vamzdis tarybinių žiedų visi staiga užsimanė siaurų. Dabar platus ar siauras – kiekvieno pasirinkimas. Paprastai derinama pagal ranką, jei ji didelė, stambi, tai ir žiedo nori platesnio. Juvelyru dirbu nuo 1990 metų. Tada visi staiga atsikvošėjo, kad jiems nebepatinka rusiškas rausvo atspalvio auksas. Buvo pereinamasis laikotarpis, žmonės pradėjo laisviau važinėti po pasaulį, pamatė, kad yra įdomesnių spalvų papuošalų. Prieš penkerius metus, kai jau visi apsisprendė dėl spalvos, pastebėjau tendenciją išsiskirti iš minios. Visi ėmė ieškoti kitokių modelių, užsimanė dizaino elementų. Tai sudėtingi darbai, juos reikėdavo gaminti vos ne individualiai. Dabar, gal kokie treji metai, žmonės tarsi nurimę, nebeieško išskirtinio dizaino, tačiau atsirado dar viena naujovė – žiedai su gaubtu vidumi. Būna, kad jaunavedžiai nori papuošti visą žiedą aplinkui deimančiukais, bet tokių užsakymų nedaug, tai nemažai kainuoja. Kokį įdomiausią žiedą teko gaminti? Su kiaurymėmis, sąlyginai ažūrinį, iš stambių detalių – gražus dirbinys. Dar teko akmenukus dėti į briauną, ne į šoną, o smaragdukus, deimančiukus – per visą. Šiuos žiedus užsisakė pora sidabrinių vestuvių proga. Brangiausi žiedai, kuriuos esu gaminęs, kainavo apie dešimt tūkstančių litų. Vyras į savo žiedą panoro įsidėti pusės karato deimantą. Žiedas buvo platus, masyvus, sunkus, svėrė 30 gramų. Madas sugalvoja patys žmonės, mes, juvelyrai, galime pasiūlyti įdomių sprendimų. Kiekviena detalė kelia žiedo kainą, kuri klientams pasirodo per didelė, nors auksas dabar nėra brangus. Žmonės jau atsikando įmantrybių. Juos labiau domina praktiški dalykai – kiek laiko žiedas išliks blizgus. Auksiniai dirbiniai greitai braižosi, ypač platesni žiedai. Mes negalime padaryti stebuklų – viskas priklauso nuo priežiūros. Mūsų vestuvių žiedai buvo tarybinio aukso, turime juos iki šiol. Kai su žmona pragyvenome dvidešimt metų, pagaminau naujus: nėra prabangūs, bet kitokie.

 „Žiedų grožis priklauso nuo trijų žmonių“

Raimundas Žemaitis

Vestuvinių žiedų madų nėra. Reikia juos taip pagaminti, kad nesentų, nes bus nešiojami ilgai. Žinoma, per dvi dešimtis darbo metų keitėsi ir žiedų storiai, ir spalvos, tačiau greičiau tai ne mada, o bandos instinkto pasekmės: kitonišką turi vienas, užsimano tokio pat ir kiti. Žiedų grožis priklauso nuo trijų žmonių – juvelyro ir jaunųjų – skonio. Niekam nesistengiu piršti savo nuomonės, tik patariu, kas nepraktiška, kas nusidėvės. Man patinka gražūs žiedai. Jie, nors ir kuklūs, turi būti papuošalai. Net į smulkų, siaurą žiedelį įdėjus skoningą akutę, jis kitaip atrodo. Esu gaminęs žiedą su pirštų antspaudais, pėdutėmis. Vieniems jaunavedžiams labai patiko voverės. Jie norėjo įmantrių žiedų, kad voverės uodega juostų pirštą, o galva būtų figūrinė. Kai aptarėme kainą, jaunieji sutiko, kad užteks ir įspaudo. Pagaminti figūrėlę ant žiedo nebūtų sunku, bet vien darbas kainuotų apie penkis tūkstančius litų. Kažkodėl lietuviai dabar vestuvėms išleidžia labai daug pinigų, dažnai iš tos pompastikos po kurio laiko nelieka net prisiminimų, tačiau investuoti į žiedus – nenori. Manau, kad vestuvinis žiedas yra labai prasmingas simbolis, svarbiausias vestuvių apeigose. Jei būtų mano valia, jauniesiems gaminčiau patogius ir puošnius žiedus. Tarkim, ornamentai, kuriuose renkasi purvas, – nepraktiška detalė. Reikia tokių žiedų, kuriuos būtų nesunku atnaujinti. Aš visiems pažadu, kad ateityje padidinsiu ar sumažinsiu žiedus. Kartą pažadas padidinti man kainavo labai daug – ranka taip pasikeitė, kad turėjau perdaryti iš naujo. Būna, kad praėjus ir mėnesiui po vestuvių rankos pasikeičia, nes prieš vestuves jaunieji nusilaksto, o paskui greitai papilnėja. Mano paties vestuvių žiedai simboliški – žiedo viršuje yra tarsi tiltas, kuris jungia du krantus.

„Batsiuvys – be batų, juvelyras – be žiedo“

Giedrius Vanžodas

Manau, kad Lietuvoje madas diktuoja finansai. Anksčiau buvo daugiau turtingų klientų, žiedai buvo platūs, sunkūs, su raštais. Vėliau žmonėms jie pabodo. Dabar kitokių žiedų užsimano, kai pamato, kokius turi draugai. Patikėkit, beveik nėra tokių, kurie ieškotų kataloguose ar sektų juvelyrikos madas. Paprastai pageidauja kuklių, papasakoja, kur dirba, ir sako, kad žiedas pirmiausia turi būti praktiškas. Renkasi tokius žiedus, kuriuos ateityje būtų galima padidinti ar sumažinti. Prabangių žiedų nepadidinsi, pavyzdžiui, jei jis aplinkui apdėtas akmenukais. Techniškai keblu, reikia gaminį pjaustyti. Prieš kurį laiką visi – ir vyrai, ir moterys – labai norėjo baltojo aukso. Retai kada skiriasi moters ir vyro vestuvių žiedas, moters paprastai kiek siauresnis. Vyrai nori praktiškų žiedų. Dažnai švęsdami santuokos jubiliejų klientai užsisako naujus žiedus. Vyresnio amžiaus žmonės neprašo įmantrybių, pasipuošia žiedą baltuoju auksu, deimantu. Turėjau ir įdomių užsakymų: pagaminau žiedą, išraižytą tautiniais raštais, tarsi tautinės juostos atspaudą. Būna norų, kurių neįmanoma įvykdyti: viena mergina prašė sunkaus, išmarginto gėlėmis žiedo. Nėra šalies, diktuojančios madas, greičiau visos tobulina technologijas, rečiau – dizainą. Skandinavų kataloguose labai paprasti dirbiniai, pietų šalyse galima rasti blizgių, primargintų, kaip mes sakome, čigoniškų žiedų. Tačiau svarbiausia – pinigai. Lietuva nėra turtinga šalis, žmonės nenori mokėti už žiedus tūkstančių. Gal iš dvidešimties klientų vienas užsisako prabangesnį, o kiti užsakymai – kuklūs. Esu linkęs dirbti su viduriniu sluoksniu. Svajonių pagaminti ką nors išskirtinio turiu, bet reikėtų investuoti į įrangą, kuri tikrai neatsipirks. Lietuvoje jau yra išmaniųjų 3D spausdintuvų: pagal kompiuteryje sumodeliuotą žiedą per kelias valandas galima pagaminti vaškinį – ir jau matyti rezultatas, tokios technologijos taikomos Šiauliuose ir Vilniuje. Tačiau taip pagaminti žiedai brangesni. Mano sutuoktuvių žiedas paprastas, klasikinis, nei siauras, nei platus. Jei atvirai – aš jo net nenešioju, reikėtų kasdien darbe nusimauti, diskomfortas. Kaip sakoma, batsiuvys – be batų, juvelyras – be žiedo...

Daiva Budrienė

Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.