Melagiena: ministras Kęstutis Navickas įrodinėja, kad grūdų augintojai yra socialiai remiami

Praėjusią savaitę žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas dalyvavo Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) išplėstiniame posėdyje. Susitikimo metu 200 susirinkusių žemdirbių išreiškė nepasitikėjimą ministru ir jo darbu. Tačiau beveik metus laiko žemdirbių bendruomenę ignoravęs ministras išliko prie savo nuomonės – jis dirba gerai.

Žemdirbius beviltiškai apkaltinęs siekiu „nulaužti“ žaliąjį kursą, mestelėjęs frazę – „stambiųjų ūkininkų lobistai puola“, K. Navickas socialiniame tinkle Facebook viską pakėlė į naują lygmenį. Ministras viešai pareiškė, kad grūdų auginimas Lietuvoje yra socialiai remiamas verslas. Toks pareiškimas nustebino ne tik visko mačiusius ūkininkus. Šiandien K. Navicko  poziciją komentuoja Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) administracijos vadovas Ignas JANKAUSKAS:

„Savo teiginį ministras K. Navickas pagrindžia statistine lentele, kurioje pateikia palyginimą, kiek tam tikro dydžio grūdų ūkis 2019 m. gavo tiesioginių išmokų ir sumokėjo mokesčių į biudžetą. Jo teigimu, jei ūkis gavo daugiau tiesioginių išmokų nei sumokėjo mokesčių, – tai jau yra vertintina kaip socialiai išlaikomas verslas. Šiuo teiginiu K. Navickas bando paneigti jau 50 metų veikiančią žemės ūkio politiką. Tiesioginių išmokų prilyginimas socialinei paramai yra mažų mažiausiai skandalingas. Europos Komisija sako, kad Europos Sąjunga teikia ūkininkams pajamų rėmimą arba tiesiogines išmokas siekdama:

•  suteikti tam tikras apsaugos priemones ir didinti ūkininkavimo pelningumą,
•  užtikrinti aprūpinimo maistu saugumą Europoje,
•  padėti ūkininkams gaminti saugius, sveikus ir nebrangius maisto produktus,
•  atlyginti ūkininkams už tai, kad jie rūpinasi viešąja gerove, už kurią rinkos paprastai nemoka, pavyzdžiui, rūpinasi kraštovaizdžiu ir aplinka.

Ministro manymas, kad tiesioginėmis išmokomis valstybė turėtų spręsti savo fiskalinius klausimus, yra ne tik neteisingas, tačiau ir rizikingas. Svarbu pastebėti ir tai, kad viename iš pavyzdžių ūkis mokesčių sumoka beveik tiek pat, kiek buvo išmokėta išmokų! Taip pat kyla klausimas – kodėl pasirinkti 2019 m.? Didžioji dalis ūkio sumokamų mokesčių priklauso nuo finansinių rezultatų, pajamų lygio. 2019 m. buvo nepalankūs ūkininkavimui. Derliai nebuvo dideli, pelningumas – žemas. Priešingai nei 2020 m. Ar gali  būti taip, kad metai pasirinkti selektyviai 2020 metais negavus norimo klaidinančio efekto? Tikriausiai taip.

Abejonių kelia ir lentelėje pateikti patys tiesioginių išmokų dydžiai. Nesunku suskaičiuoti, kad didžiausias iš pateiktųjų ūkių, net darant prielaidą, kad tai 1 601 ha dirbantis ūkis, gauna 98 Eur/ha tiesioginių išmokų. O štai mažiausiasis, darant prielaidą, kad tai galėtų būti 799 ha ūkis, gavo net 258 Eur/ha siekiančią išmoką. Nei vienas, nei antras dydis neatrodo realus. LGAA narių apklausos rodo, kad panašaus dydžio ūkius pasiekia apie 120–135 Eur/ha tiesioginių išmokų suma. Panašius skaičius patvirtina ir pagal tiesioginių išmokų dydžių įsakyme pateiktus išmokų dydžius atlikti skaičiavimai.

Be aukščiau išvardintų trūkumų ir abejones keliančių netikslumų kyla klausimas, kodėl selektyviai pasirinktas grūdų sektorius? Grūdų auginimas yra mažiausiai subsidijuojama ūkininkavimo šaka. Smalsumo dėlei būtų įdomu pamatyti, kaip, panaudojus ministro susikurtą metodiką atrodytų ekologiniai ūkiai, uždaro grunto ūkiai? Įrašą K. Navickas baigia mįslingu pasakymu, kad skaičiai nurodyti be paramos dirvožemio tyrimams. Tarp ūkininkų kilo diskusija, ar kas nors yra gavęs paramą dirvožemio tyrimams? Ūkininkai suskubo domėtis, ar galėjo nepastebėti tokios reikalingos paramos priemonės. Kuo labiau ieškojo, tuo aiškiau darėsi, kad tokia priemonė neegzistavo.

Vienas ūkininkas LŽŪT išplėstinio posėdžio metu ministro retoriškai paklausė: „Kas turi dėtis tų žmonių galvose, kad jie priima tokius sprendimus?“. Kas dėjosi ministro galvoje, kai jis Facebook‘e paspaudė mygtuką „Sukurti įrašą“, mes turbūt nesužinosime. Tačiau net ir tokioje situacijoje įžvelgiu teigiamų dalykų. Ministro įrašas pakomentuotas beveik 200 kartų. Didžioji dalis – jaunosios ūkininkų kartos argumentai ir įrodymai, kad ministras yra neteisus. Ūkininkų argumentacija nuosekli, tiksli, be asmeniškumų ir nereikalingų emocijų. Tai aiškus signalas, kad meluoti ūkininkų atžvilgiu ministrui K. Navickui bus vis sunkiau ir sunkiau.“

ŪP korespondentas  Stasys BIELSKIS

Igno JANKAUSKO asmeninė nuotrauka