Mėšlo labai reikia

Žemdirbių bendruomenę piktinantys Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) teisės aktų pakeitimai privertė sunerimti Seimo Kaimo reikalų komitetą (KRK). Pasinaudodamas parlamentinės kontrolės teise, KRK pirmininkas Viktoras Pranckietis į posėdį pakvietė ŽŪM, Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA), Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) bei kitų organizacijų vadovus svarbiausioms problemoms aptarti.

Blogas kvapas nuo... reglamento

Aktyvi žemdirbių bendruomenė Seimo narių dėmesį atkreipia į nuolat iškylančias problemas, ŽŪM inicijuojamus teisės aktų pakeitimus. Pastaruoju metu tokių pakeitimų – net trys. Žemdirbių nepasitenkinimas jais KRK skatina imtis parlamentinės kontrolės.

Nuo praėjusių metų gruodžio 9-osios, kai dviejų ministrų parašu buvo patvirtintas naujos redakcijos Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašas, įtampa neslūgsta.

Nors naujoji valdžia beveik mušėsi į krūtinę, kad įsakymas bus atšauktas, taip nenutiko. Šių metų vasario pradžioje parlamentinę kontrolę pradėjo, į mėšlo tvarkymo aplinkosauginių reikalavimų ypatumus gilinosi KRK. Tuomet jis rekomendavo ministerijoms susitarti su socialiniais partneriais. Bruzdesio buvo – pasitarimas Aplinkos ministerijoje, apsikeitimai oficialiais raštais ir pan.

Seimo KRK sugrįžus prie parlamentinės kontrolės, teisės aktų informacinėje sistemoje atsirado pakoreguotas projektas. ŽŪM nebėra tokia griežta dėl nuostatos, kuri sukėlė didžiausią žemdirbių pasipriešinimą, pasiūlė kompromisinį variantą.

Kompromisas su sąlyga

Pagal naująjį projektą, grąžinama galimybė mėšlą laikyti rietuvėse 6 mėn., taip pat per žiemą, tačiau išimtis taikoma tik subjektams, laikantiems ne daugiau kaip 50 sąlyginių gyvulių. Detaliai išdėstyti rietuvės įrengimo reikalavimai, įvardijant net tai, kad ji turi būti nuožulni. Rekomendacijos perkeltos iš Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio instituto parengto ir dar 2007 m. ŽŪM išleisto leidinio „Pažangaus ūkininkavimo taisyklės ir patarimai“.

Pasak žemės ūkio viceministro Donato Dudučio, tai laikinas atsitraukimas, kuriuo norima pagelbėti smulkesniems ūkiams, kartu išvengti europinių sankcijų dėl galimai neužtikrinamos paviršinių vandenių apsaugos nuo taršos. Poveikiui įvertinti bus užsakytas mokslinis tyrimas ir, remiantis dviejų žiemų stebėjimo rezultatais, ŽŪM toliau spręsianti, ar išimtį palikti.

Nauja nuostata pasiūlyta ir vėl jos nederinus su socialiniais partneriais. Anot viceministro D. Dudučio, asociacijos tai daryti, pastabas teikti galėsiančios dabar. Ar siūlomas variantas yra tinkamas, KRK pirmininkas Viktoras Pranckietis abejojo. Jis pripažino, kad asociacijos kelia klausimą pagrįstai, o nuostatą iš esmės laikytis draudimo apibūdino kaip nelogišką. Pasak V. Pranckiečio, Danijoje, kur galioja ta pati direktyva, mėšlo laikymas rietuvėse nėra ribojamas, tad negalima labiau, negu yra būtina, apsunkinti Lietuvos gyvulių augintojų gyvenimo. „Mums mėšlo labai reikia“, –nedviprasmiškai pareiškė KRK pirmininkas.

Lietuva yra priskiriama nitratams jautriai zonai, kaip ir Danija bei daug kitų Europos Sąjungos (ES) šalių, pastebėjo Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) generalinis direktorius Jonas Sviderskis. Kaip tik todėl bendrovės rengia tręšimo planus, juos derina su Aplinkos apsaugos agentūra. Deja, Lietuvoje pirmiausia gąsdinama dėl įvairių galimų sankcijų, paprasčiausią klausimą sprendžia net dvi ministerijos!

Pandeminio deklaravimo kliūtys

Artėjantis žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimas, kuris prasidės balandžio 12-ąją, taip pat kelia rūpesčių. Asociacijos turi priekaištų dėl ministro įsakymu patvirtintų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių, kurios išdėstytos nauja redakcija. Tačiau neramu ir savivaldybėms, kurioms šiuo laikotarpiu tenka didelis darbas, o pandemija jį gerokai komplikuoja.

Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) susirūpinusi dėl specialistų vakcinavimo, nes kol kas šie darbuotojai nėra įtraukti į vakcinuoti prioritetine tvarka numatomų asmenų sąrašą. Kitas rūpestis – dėl paraiškų teikimo termino. LSA patarėjo kaimo ir teritorijų planavimo klausimais Gedimino Vaičionio teigimu, terminas turėtų būti pailgintas, kaip ir praėjusiais metais.

Ekspertas įvardijo ir daugiau argumentų, kurie rodo pasirengimo deklaravimo sezonui pandemijos sąlygomis spragas. „Atsirado nauja procedūra – testavimas, todėl specialistai turės mažiau laiko tiesiogiai dirbti. Sukeliame riziką tiek žmonėms, tiek specialistams“, – Kaimo reikalų komiteto posėdyje teigė G. Vaičionis. LSA patarėjo pastebėjimu, žemės ūkio skyrių specialistams reikėtų sudaryti galimybę matyti deklaraciją teikiančio asmens kaimyninius laukus, nes šiais metais rekomenduojama pasėlius deklaruoti iš namų, pasitelkiant kompiuterius ir telefonus.

Situaciją, su kuria praktiškai susiduria specialistai per pandemiją, nusako Savivaldybių žemės ūkio skyrių darbuotojų asociacijos vadovas Eugenijus Alesius. Jis pritaria, kad telefonu deklaruoti nematant gretimų sklypų ribų yra daug sudėtingiau. Neatmestina, kad daugelis pareiškėjų rinksis įprastą būdą. Dėl koronaviruso pavojaus po kiekvieno subjekto apsilankymo reikalinga apie 15 min. sanitarinė pertrauka (stalams valyti, dezinfekuoti ir pan.). Anksčiau seniūnijos darbuotojas per dieną galėdavo priimti iki 20 asmenų, o dabar skaičių teks mažinti maždaug perpus.

Akibrokštas socialiniams partneriams

KRK posėdyje svarstant, kas labiausiai kliūva žemdirbiams naujos redakcijos taisyklėse, daugiausia kalbėta, žinoma, apie draudimą mulčiuoti pievų žolę.

Žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko tai nenustebino. „Dėl mulčiavimo kritikos sulaukiau pirmą dieną. Fitomasę palikti lauke bus galima, tačiau jos nebus galima palikti pievose“, – nukirto ministras ir teigė nematąs prasmės ta tema diskutuoti. Vis dėlto tiek Seimo nariai, tiek ir įvairių asociacijų atstovai mato prasmę, jų įsitikinimu, išimtys turėtų būti numatytos.

Būtina diskutuoti dar ir todėl, kad žemdirbių asociacijos ir vėl susidūrė su ŽŪM akibrokštu: keičiamos taisyklių nuostatos nebuvo su jomis suderintos. LŽŪBA generalinis direktorius J. Sviderskis stebėjosi ir piktinosi, nes anksčiau būdavo įprasta visiems susėsti ir aptarti, tačiau dabar yra kitaip, juntamas susireikšminimas. Esą projekto pastabos buvo išsiųstos, o reakcijos – jokios. Visa tai atrodo tarsi juodos katės gaudymas tamsiame kambaryje.

LŽŪBA stebina, kad bus būtina nurodyti auginamas kultūrų veisles, nors ES to nėra reikalaujama. Bus privalu pažymėti ir neariminius plotus. O LŽŪBA siūlymas įtraukti plotus, kuriems rengiami prie klimato kaitos mažinimo prisidedantys tręšimo planai ar taikoma pesticidų naudojimą mažinanti integruota kenkėjų kontrolės sistema, ministerijoje liko ignoruotas.

Susirūpino paukščių perėjimo vietomis

Dar vienas nemalonus netikėtumas, o gal jau ir dėsningumas, – iniciatyvos nederindamos su socialiniais partneriais ŽŪM užsimojo „Natura 2000“ teritorijoms taikomus reikalavimus taikyti ir natūralioms pievoms. Tokia nuostata atsiranda su žemės ūkio ministro įsakymo „Dėl žemės ūkio veiklos valdymo reikalavimų ir trąšų bei augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimų aprašo patvirtinimo ir valdymo kontrolės institucijų paskyrimo“ pakeitimais, kurie kol kas yra projekto lygmens. Į Seimo narius jau kreipėsi sunerimę bitininkai, žemdirbiai. Pakeitimai palies daug subjektų.

Kaip paaiškino viceministras D. Dudutis, paskata keisti teisės aktą buvo europinio audito išvados, kuriose nurodoma, kad Lietuvoje nepakankamai užtikrinama paukščių apsauga, esą Paukščių direktyva reikalauja paukščių apsaugą užtikrinti ne tik „Natura 2000“, bet ir visoje teritorijoje plytinčiose natūraliose pievose. Vadinasi, bus privaloma išlaikyti natūralias pievas. Jų nebus galima arti, gerinti, užleisti mišku. Natūraliomis pievomis laikomos tos, kurios deklaruojamos penkerius metus iš eilės. ŽŪM pateiktais duomenimis, preliminarus paukščių apsaugai svarbių teritorijų plotas sudaro 159 tūkst. ha, iš jų „Natura 2000“ tenka 67 tūkst. ha.

KRK narius, kaip ir žemdirbius, šokiravo, kad tokia iniciatyva kyla ne iš Aplinkos, o būtent iš Žemės ūkio ministerijos. „Tai kišimasis į sėjomainą, į ūkio reikalus“, – pasipiktino V. Pranckietis, priekaištaudamas ministrui dėl ŽŪM darbuotojų kompetencijos trūkumo.

Irma DUBOVIČIENĖ

ŪP korespondentė

Redakcijos nuotrauka

2021-04-03