Ministerijos siekis padėti sužlugdė paskutines žemdirbių viltis

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) paskelbė apie būsimą paramą investicijoms į žemės ūkio valdas – supažindina su naujovėmis, tobulesniais atrankos kriterijais ir skelbia gerą žinią daržininkams bei sodininkams, kuriems bus atseikėta dosniau. Tačiau „Ūkininko patarėjo“ kalbinti žemdirbių atstovai džiaugsmu netryško, o tik koneveikė tokias ŽŪM valdininkų sugalvotas paramos lėšų dalybos taisykles, nes esą paramos pinigų tokios dalybos vargu ar gali būti skaidrios ir kažin ar prisidės prie Lietuvos žemės ūkio sektoriaus „žalėjimo“.

Prioritetai sudėlioti

ŽŪM informavo, kad Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) įgyvendinimo stebėsenos komitetas jau apsisprendė, kaip bus skirstoma priemonės „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ parama pereinamuoju 2021–2022 metų laikotarpiu. Pinigai bus skirstomi pagal sektorius.

Žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko tikinimu, šį kartą parama nebus skirstoma visiems po lygiai, o pagal prioritetus, grįstus skaičiais, faktais, atsižvelgiant į prieš tai gautą paramą, sektoriaus stabilumą bei sukuriamą bendrą pridėtinę vertę žemės ūkyje, siekį apsirūpinti maistu, nes tai yra vienas pagrindinių kaimo plėtros tikslų. Taip pat paramos skirstymo kriterijuose atsižvelgiama į gyvūnų gerovę, aplinkosaugos reikalavimus, kurie yra neišvengiami.

„Kriterijai buvo formuluoti atsižvelgiant į tai, kas parašyta dabartinėje Lietuvos kaimo plėtros programoje, siekiant išlaikyti tęstinumą ir nuoseklumą, bendruosius principus, kurie visada svarbūs. Siekdami kaimo vietovių gyvybingumo, atiduodame duoklę jaunimui, smulkesniems ūkininkams, tačiau akcentuojame ir naujus iššūkius, kylančius dėl žaliojo kurso politikos, t. y. šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimo, atsinaujinančių energijos išteklių, ekologinių ūkių plėtros, trąšų mažinimo, dėl griežtėjančių gyvūnų gerovės reikalavimų, skaitmeninimo poreikių ir t. t.“, – aiškino ŽŪM Europos Sąjungos reikalų koordinavimo grupės vadovė Jurgita Stakėnienė.

Kelia abejonių

Tačiau žemdirbių atstovai tikina, kad tokie gražūs žodžiai ir lieka tik žodžiais, nes realybėje jie visiškai skiriasi nuo darbų, dalijant paramos lėšas. Nors teigiama, kad pienininkystės sektoriui numatyta beveik pusė visų lėšų, Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) prezidentas Jonas Vilionis aiškino, kad realiai KPP parama sumažėjo 15 proc. – ankstesniu finansavimo laikotarpiu buvo apie 2,1 mlrd. Eur, dabar liko apie 1,9 mlrd. Eur, kofinansavimas iš Lietuvos pusės irgi mažas – iš 25 proc. beliko 15 proc.

„Pereinamuoju laikotarpiu dar yra EURI lėšos, bet dabar jos dalijamos visiems – tiek mėsos ir paukštienos gamintojams, tiek daržovių augintojams ir t. t. Mums, pieno gamintojams, per visą šį 7 metų laikotarpį siūlė 165 mln. Eur, o kartu su EURI – apie 170 mln. Bet vieną dieną taip sako, kitą dieną – kitaip, – „Ūkininko patarėją“ tikino J. Vilionis. – Didesniems pienininkystės ūkiams paramą numatyta skirti iš EURI lėšų, o mažesniems – iš KPP. Buvo numatyta didžiausia parama projektui – 1 mln. Eur, bet išsireikalavome, kad skirtų 1,5 mln. Eur. Išprašėme, kad pagaliau šie pinigai būtų padalyti pagal atskirus sektorius. O ne taip, kaip būdavo anksčiau, – duodavo pagal balus, tad vienas gaudavo, o kitas – ne.“

Šiais metais bus skelbiami du kvietimai dalyvauti paramos programoje. J. Vilionis stebėjosi, kaip pieno gamintojai suspės per tokį trumpą laiką parengti statybos projektus, kai tokie griežti poveikio aplinkai vertinimai, aplinkosauginiai reikalavimai, ilgai trunka projektų derinimas. Anot J. Vilionio, nors valdininkai ir tikino, kad dalį derinimo galima atlikti vėliau, kai bus aišku dėl paramos skyrimo, jį iš tokių tikinimų tik juokas ima – kas leis statyti fermą, jeigu dar nėra suderinto ir patvirtino projekto.

Karvės ir parama – į Lenkiją

Pasak J. Vilionio, liepos mėnesį pieno kiekis Lietuvoje sumažėjo 4 proc., pieno kaina, palyginti su birželio mėnesiu, – 3,3 proc. „Neseniai Prienų rajono ūkininkas Jurgis Pažėra daugiau nei 170 gyvulių išvežė į Lenkiją. Martynas Butkevičius, Vytautas Jeloveckas taip pat pardavė karvių bandas. Vytautas Raižys iš Jiezno turėjo ir 80 karvių, ir melžimo robotą, įsigytą už paramos lėšas. Viską neseniai pardavė. Ir kiti čia paminėti ūkininkai buvo europinės paramos gavėjai“, – pasakojo LPGA prezidentas.

Anot jo, kiek anksčiau Prienų rajone buvo ūkininkų, tai tiek dabar liko karvių – apie pusantro tūkstančio. Esą neapsimoka melžti karvių – už litrą pieno vienos cigaretės neįmanoma nupirkti. Lietuvoje vidutinė pieno supirkimo kaina – 0,298, o Europos Sąjungoje – 0,345 Eur/kg. Smulkiems ūkininkams pagaminti litrą pieno kainuoja 58 ct. O gauna jie po 16, 17 ar 18 ct. Šiek tiek daugiau gauna tik stambesni ūkiai.

„Žinoma, net ir menka parama – geriau negu nieko, bet ne taip paprasta tą paramą gauti – reikia dalyvauti ekoschemose, laikyti rudagalves karves, paisyti pelkių apsaugos reikalavimų“, – ŪP tikino J. Vilionis.

Jo žiniomis, Lietuvoje per mėnesį pagaminama apie 125 tūkst. t pieno, o 50 tūkst. t atsivežama iš Latvijos ir Estijos, dar baltyminių koncentratų vežama iš Lenkijos ir Vokietijos. Jeigu nebūtų to importo, tris šalies pienines reikėtų uždaryti.

„Mėsos perdirbimo cechų už paramos lėšas Lietuvoje buvome pristatę 600, o kur jie dabar? Beveik visi uždaryti. Ūkininkai investavo paramos lėšas į fermas, mėšlo rezervuarus – nieko nebereikia. Karvės išvažiuoja į Lenkiją“, – teigė LPGA vadovas.

Jis aiškino, kad norint padidinti šalyje primelžiamo pieno kiekį reikia didžiulių investicijų. Į vieną karvę tektų investuoti 14–16 tūkst. Eur melžimo įrangai, šaldytuvams, robotams, mėšlo rezervuarams įrengti, kitoms reikmėms. Pasiryžus pastatyti gerą fermą šimtui karvių, tektų pakloti 1,6 mln. Eur. Tokių pinigų jokia parama neduos. Tad apie pieno gamybos padidėjimą valdininkai gali tik pasvajoti.

Prezidento parašas nieko nereiškia?

Grūdų augintojams nenumatyta kompensuoti jokių investicijų, todėl jiems pereinamuoju 2021–2022 metų laikotarpiu nebus skirta nė vieno euro. Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) pirmininkas Aušrys Macijauskas dėl to didelės tragedijos nemato, bet valdininkų sumanytai tvarkai negaili karčių žodžių.

„Mes, grūdininkai, visą laiką sakėme, kad parama investicijoms pirmiausia turi būti skiriama tokioms sritims, kurios privalo prisitaikyti prie žaliojo kurso reikalavimų. Juk ES žaliasis kursas yra pati ambicingiausia ateinančio dvidešimtmečio, o gal ir šimtmečio programa. Visose gairėse numatyta, kad jai įgyvendinti turi būti skirtas adekvatus finansavimas, kad ūkininkai, prisitaikydami prie žaliojo kurso, nepajustų jokių finansinių ir ekonominių sunkumų. Didžiausia našta, įgyvendinant numatytus tikslus, užguls būtent augalininkystės ūkius, auginančius grūdus. Teks sumažinti ir trąšų, ir pesticidų naudojimą, dalį dirbamos žemės palikti aplinkosauginėms reikmėms. Akivaizdu, kad ūkininkai susidurs su didžiuliais iššūkiais“, – „Ūkininko patarėjui“ teigė A. Macijauskas.

Pasak LGAA vadovo, gyvulių augintojai gali visiškai nenaudoti trąšų, todėl keista, kad grūdininkams nenumatoma jokio finansavimo. Ir tam nepateikta jokio paaiškinimo.

„Tas finansavimas, kuris bus skirtas, niekaip nesusijęs su žaliuoju kursu, – stebėjosi A. Macijauskas. – Tiesiog iš inercijos važiuojama toliau – neaiškiais kriterijais paskirstytos lėšos, išlieka neaiškūs prioritetai. Mes labai skeptiškai žiūrime į tokį ministerijos darbą ir manome, kad toks paramos skirstymas prieštarauja Bioįvairovės ir „Nuo ūkio iki stalo“ strategijoms. Tai prieštarauja ES dokumentams, reglamentui dėl kaimo plėtros pinigų skirstymo. Skųsime tokius mūsų šalies sprendimus Europos Komisijai, nes pastarosiose strategijose aiškiai parašyta, kad visi pokyčiai turi būti adekvačiai finansuojami. Ant šitų patvirtintų strategijų yra ir mūsų Prezidento Gitano Nausėdos parašai.“

Lopas ant lopo...

Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) pirmininkas Saulius Daniulis mano, kad tas, kuris priėjo prie paramos lėšų skirstymo, jų ir gaus. Jo teigimu, ekologija nėra sektorius, ji apima ir gyvulininkystę, ir daržininkystę... Ekologija – viena iš jų šakų. „Padalijo pinigus paukštynams, kiaulių, mėsinių galvijų, uždaro ir atviro grunto daržovių augintojams bei pienininkams. Tačiau ir Vyriausybės, ir ministro programose numatyta ekologinių ūkių plėtra, juos padvigubinant ir plotu, ir gamyba. Šį kartą nurodyta, kad atrankos kriterijus netaikomas keičiantiesiems specializaciją. Mes prašome, kad bent ekologijai netaikytų šitų kriterijų ir būtų paskatinimas chemizuotiems ūkiams pereiti į ekologinius – tiek mėsos, tiek pieno ir kitose srityse“, – ŪP teigė S. Daniulis.

Taip ekologiškų produktų gamyba būtų padvigubinta ne tik pagal plotą, bet ir pagal gamybos ypatumus.

„Šį kartą grūdininkystė kaip ir visiškai išmesta iš „barščių“. Daug kur spaudoje teko skaityti, kad grūdininkams rudeninei sėjai bus skirta 8 mln. Eur paramos neariminei žemdirbystei. Bet tie milijonai Lietuvai – kaip ištroškusiai išrikiuotai armijai pasiūlyti vieną buteliuką vandens. Ne taip turi būti rengiami žemės ūkio strateginiai planai ir pačios valstybės strategija“,– įsitikinęs S. Daniulis.

Anot jo, kitaip reikėtų elgtis ir pienininkystės srityje, kai reikia padidinti pieno gamybą, bet pieno ūkiai Lietuvoje drastiškai griūva, smulkūs ūkiai traukiasi iš prekinės gamybos. Esą reikėtų, kad ekonomistai suskaičiuotų, kas optimaliai atsiperka, kiek fermų reikia Lietuvai. Tada eiti pas finansų ministrą, skolintis kokiu nors būdu pinigų, investuoti juos į ūkį, o po trejų, penkerių ar septynerių metų gauti investicinę grąžą.

„Dabar iš šono žiūrint net juokas neima – vienam sektoriui, šiltnamiams, vienam pareiškėjui duoda daugiau pinigų nei visam mėsinės galvijininkystės sektoriui, kur daugybė pareiškėjų. Atsvara jiems visiems kitoje pusėje – vienas pareiškėjas statys šiltnamį, – nuostabos būsimomis pinigų dalybomis paramai neslėpė LEŪA pirmininkas. – Tokios pinigų dalybos primena vištų lesinimą, kai paimamas batonas ir jis patrupinamas. Ar begali būti daugiau nesąmonių – kelnės visiškai sunešiotos, praplyšusios, užpakalis matosi, o turi tik mažą lopinėlį, su kuriuo reikia ir kelius, ir užpakalį užlopyti. Ir mes dabar bandome tą lopinėlį sukarpyti į dalis bei toje didelėje skylėje bent šiek tiek kampiukus uždengti.“

Stasys BIELSKIS

ŪP korespondentas

Redakcijos nuotraukos

2021-09-09