Naujas žanras – politika per socialinius tinklus

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas atsiskleidžia kaip politikos „darymo“ per socialinius tinklus šalininkas. Paskutinis jo įrašas asmeninėje „Facebook“ paskyroje nustebino ir net šokiravo žemės ūkio mokslo bendruomenę.

Driokstelėjo

Politikas savo feisbuko paskyroje prisistato pirmiausia kaip aplinkosaugininkas ir 2016–2018 m. aplinkos ministras, tik paskui – kaip dabar pareigas einantis žemės ūkio ministras. Jo sekėjų skaičius kuklus, nesiekia 1,5 tūkst. Vis dėlto K. Navicko įrašai nelieka nepastebėti. Penktadienį ministras driokstelėjo – Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centrą (LAMMC) įvardijo kaip didžiausią Lietuvoje „sofos ūkininką“.

„TOP-1 „sofos ūkininkas“ valstybinėje žemėje, kas? Ogi LAMMC!“ – pranešė žemės ūkio ministras. Ir pateikė tokius skaičius: deklaruotas plotas valstybinėje žemėje 1 723 ha, deklaruotų žolėdžių gyvūnų skaičius – 0; už 2020 m. gauta išmokų – 268 tūkst. eurų.

Pasipylė komentarai. Esantieji toliau nuo žemės ūkio mokslo piktinosi, kad „mokslo centras rodo pavyzdį, kaip lengvai uždirbti pinigų“, ir ragino „uždaryti lesyklėles“, o sekėjai aplinkosaugininkai svarstė, kad apskritai „sofos ūkininkai“ nėra blogis, nes pievose peri įvairiausi paukščiai. Tačiau LAMMC darbuotojams tokia žemės ūkio ministro komunikacija pasirodė esanti itin keista ir šokiruojanti.

Nė karto nesilankė

Žemės ūkio ministras savo įrašą iliustravo ne LAMMC valdų nuotrauka – ne iš Žemdirbystės instituto ar jo filialo ir bandymo stočių, ne Sodininkystės ir daržininkystės instituto ir ne Miškų instituto. Tačiau politiko sekėjams gali susidaryti įspūdis, kad vaizdelis su žydinčiais builiais yra būtent kažkur iš šių institutų pagal panaudą valdomų valstybinės žemės plotų.

Nėra ko stebėtis, kad tai valstybinė žemė, nes ir mokslo institucija yra valstybinė.

Ministras K. Navickas negalėjo užfiksuoti LAMMC pievų, nes, tikėtina, jų nėra matęs.

Kaip „Ūkininko patarėją“ informavo agrarinių mokslų centro darbuotojai, jis dar nėra lankęsis šioje įstaigoje, kuriame drauge su padaliniais darbuojasi 181 mokslininkas ir 63 doktorantai. Ateinančiais metais bus minimas šimtmetis, kai Lietuvoje buvo pradėta žemės ūkio augalų ir daržovių rūšių veislių selekcija, per tą laiką sukurta daugiau nei 490 lauko, sodo ir daržo augalų veislių. Daugelis jų sėkmingai auginamos Lietuvoje, kaimyninėse ir kitos šalyse. Mokslininkai atlieka aibę kitų šių laikų poreikius atitinkančių tyrimų, dalyvauja nacionaliniuose ir tarptautiniuose projektuose.

Socialinius tinklus griežtais pareiškimais sujaudinęs ministras neatsiliepė į LAMMC kvietimus apsilankyti, nuo sausio mėnesio vadovai laukia nesulaukia jų priėmimo ministerijoje.

Žemė – eksperimentams

LAMMC direktoriui dr. Gintarui Brazauskui ministro komunikacija per socialinius tinklus sunkiai suprantama. „Žinutė mus turėtų pasiekti truputį ne tais kanalais“, – teigė jis „Ūkininko patarėjui“ neslėpdamas, kad lakoniškas ministro pareiškimas šokiruojantis ir įžeidžiantis. Iš jo sunku suvokti, ką ministras norėjo pasakyti.

Centro vadovas mano, kad ministrui trūksta informacijos. Nors skaičiai apie LAMMC deklaruojamus plotus ir išmokas teisingi, teisybė yra ir tai, kad čia nėra laikomi žolėdžiai gyvūnai, „sofos ūkininkų“ etiketė yra įžeidžianti, iškreipia tikrovę. Kita vertus, visų plačiai vartojama „sofos ūkininko“ sąvoka niekur nėra apibrėžta.

„Visa mūsų žemė naudojama eksperimentams“, – patikino dr. G. Brazauskas.

LAMMC deklaruojamų plotų žemėnaudos paveikslas iš tiesų ganėtinai sudėtingas – yra ir įvairiausių bandymų laukų, ir taikomos sėjomainos – išlyginamųjų pasėlių. Deklaruojama 60 skirtingų pasėlių, nuo lauko augalų iki daržovių, sodų. Yra ir pievų – Žemdirbystės institutas vykdo žolinių augalų selekciją, o žolynų vertei įvertinti mokslininkai turi šiuolaikinių metodų, karvė ar ožka tam nėra būtina. Didelė vertybė yra daugiamečių žolių eksperimentai, kurie tęsiasi nuo 1960 m. Iš 1,7 tūkst. ha deklaruojamų plotų – 60 ha daugiamečių ganyklų arba pievų. Tai nedideliuose laukuose skirtingose vietose vykdomi eksperimentai.

„Mūsų plotai dideli, bet esame per visą Lietuvą, nes reikia atspindėti skirtingus dirvožemius, skirtingas sąlygas“, – priminė LAMMC vadovas svarstydamas, kad neapsilankius vietoje ypatumus suvokti sudėtinga.

Nors LAMMC yra pavaldus Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, pasak dr. G. Brazausko, jo vadovaujama institucija dirba žemės ūkio ir miško sektoriui, tad ieško bendradarbiavimo ir su Žemės ūkio ministerija.

Vertina neįsigilinęs

Seimo Kaimo reikalų komitete antrą kadenciją dirbantis parlamentaras Juozas Baublys prisiminė, kad ankstesnėje kadencijoje Seimo komitete buvo svarstomas klausimas dėl mokslo įstaigų, ypač esančių prie miestų, valdomos žemės ūkio paskirties žemės. Buvo peržiūrėti jų plotai, o dabar jokios būtinybės kelti panašius klausimus nėra. Juo labiau kalbant apie LAMMC.

„Mokslas žemės ūkiui labai svarbus. Kiek žinau, LAMMC kai kurie darbai tęsiasi kone šimtą metų. Manau, ministrui reikėtų susipažinti atidžiau su ta veikla ir nedaryti tokių neteisingų, įžeidžiančių pareiškimų“, – situaciją „Ūkininko patarėjui“ komentavo Seimo narys.

Žemės ūkio ministro pareiškimą jis linkęs vertinti kaip klaidą, nors patyrusiam politikui tai garbės nedaro.

J. Baublys svarstė, kad šiuo atveju netgi reikėtų atsiprašyti mokslininkų. „Pastebiu, kad ministras dažnai neįsigilinęs ima vertinti vieną ar kitą sritį, vieną ar kitą atvejį“, – stebėdamasis pridūrė pašnekovas. Kaip sakoma, žodis ne žvirblis, o kas parašyta – kirviu neiškirsi...

Irma DUBOVIČIENĖ

ŪP korespondentė

LAMMC nuotraukos

2021-06-22