Ashburn -0,1 °C Debesuota
Penktadienis, 3 Vas 2023
Spausdintų leidinių prenumerata
Ashburn -0,1 °C Debesuota
Penktadienis, 3 Vas 2023

2022-ieji grūdų sektoriui buvo geri, tačiau yra nerimo ženklų dėl 2023 metų derliaus

2023/01/03


Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacija (LGPPA) apibendrindama 2022-uosius teigia, kad metai buvo kupini iššūkių, bet sektorius su jais susitvarkė sėkmingai. Tai dar kartą įrodė, kad ši pramonės šaka – viena atspariausių krizėms ir yra rimtas valstybės ekonomikos ramstis.

„Grūdų sektorius daugybę kartų operatyviai reagavo į precedento neturinčius kainų svyravimus rinkose, dėl derliaus kokybės ir pakitusių geopolitinių aplinkybių ieškojo naujų rinkų. Buvo sunkūs metai, tačiau sektorius šiandien pelnytai gali būti laikomas vienu perspektyviausių ir tvariausių Lietuvos pramonės sektorių, kuris jau artimiausioje ateityje šaliai uždirbs dar daugiau, jei bus užaugintas kokybiškas derlius“, – sako LGPPA prezidentas, UAB „Agrokoncerno grūdai“ direktorius Karolis Šimas.

Grūdininkai tikisi sezoną baigti be didelių nuostolių

Lyginant 2022 metų derlių su 2021 metais, Lietuvoje grūdų, ankštinių augalų ir rapsų užauginta 0,5 mln. tonų daugiau (2021 m. – apie 6,8 mln. t, 2022 m. – apie 7,3 mln. t.). Pagal kviečių eksporto apimtis Lietuva yra pasaulio grūdų eksportuojančių valstybių penkioliktuke. Lietuvos grūdų ir rapsų eksportas 2021.07.01 – 2022.06.30 sudarė 4,23 mln. t / 1,33 mlrd. Eur. 2023 m. pradžioje laukiama derliaus ir eksporto duomenų atnaujinimo.

Tačiau, vertindami 2022 metus, grūdų sektoriaus atstovai turėjo dėl ko nerimauti, ypač dėl grūdų kokybės. Jau šiemet Lietuvoje užauginti grūdai buvo specifiniai, maži, turintys mažesnį baltymingumą, ne visoms šalims jie įtiko. Todėl pardavėjams teko ieškoti naujų rinkų, nemaža dalis parduota ne maisto sektoriui, o pramoniniam perdirbimui. Didžioji dalis jau eksportuota. Tikimasi, kad ir likusi antra sezono pusė leis Lietuvai surasti rinkas ir pabaigti sezoną be didelių nuostolių. Didžiausią neapibrėžtumą kuria būsima 2023 metų javapjūtė.

„Mes, kaip prekybininkai ir perdirbėjai, labiausiai bijome kokybės nuostolių. Jie gali kilti dėl ūkininkavimo klaidų, kurios gali atsirasti dėl ženkliai pabrangusių trąšų. Šiandien negalime planuoti būsimo derliaus pardavimų dėl galimų reikšmingų kokybės netekimų. Įprastai, mes galėdavome kalbėti apie būsimus sandorius, dabar ne, nes nesame užtikrinti, ar galėtume įvykdyti aukštesnės kokybės pardavimo kontraktus. Todėl 2023 m. javapjūtės derlius iš anksto nepardavinėjamas, nes bijoma netikėtumų, baudų už kokybės neįvykdymą. Tad kalbant bendrai, bijome netekti ne derliaus, bet jo kokybės. Taip pat išlieka neaiškumas dėl grūdų kainos, šiandien kol kas sunku net įsivaizduoti būsimo derliaus kainas“, – sako K. Šimas.

Pasak jo, tai lemia ir tai, kad pasaulis pasiskirstė į dvi dalis. Vienoje pusėje – importuojančios šalys, kurios moka didesnę kainą, atsisakydamos pigių rusiškų grūdų, o kita pusė – užmerkia akis ir perka pigesnius rusiškus grūdus. Todėl, norint gauti aukščiausią kainą, labai sunku surasti specifinį pirkėją, ypač kai dėl jo konkuruoja ir savo grūdus siūlo visos Vakarų šalys.

Suvaldė iššūkius ir tvirtai pozicionavosi užsienio rinkose

Kaip žinia, grūdininkai metus skaičiuoja sezonais. Sezonas trunka nuo vienos javapjūtės iki kitos.

„Kalbant apie sezoną iki javapjūtės – jis buvo vienas geriausių Lietuvos istorijoje. Įmonės suvaldė kainų svyravimus, parodė atsparumą krizėms ir karo Ukrainoje pasekmėms Lietuvos ekonomikai. Ką tik iškrautas UAB „Agrokoncerno grūdai“ laivas Irake, AB „Linas Agro“ grūdus gabenantis laivas yra pakeliui į Indoneziją. Atidaryta Meksikos rinka“, – sako K. Šimas.

O Lietuvos grūdų perdirbėjai ne tik pristatė naujus produktus, bet ir sulaukė aukščiausių įvertinimų tarptautinėse parodose, įmonės gavo tarptautinius apdovanojimus už inovatyvius, iš grūdų pagamintus produktus. Perdirbėjų įmonių produktai sėkmingai pozicionavosi Lietuvoje ir užsienyje. Didžiausia Baltijos šalyse salyklo gamintoja „Viking Malt“ pateko į stipriausių Lietuvos maisto pramonės įmonių dešimtuką. Ženkliai padidėjo perdirbimo įmonių avižinių dribsnių eksportas į Jungtinę Karalystę, makaronų – į Pietų Afrikos Respubliką, biodegalų – į Daniją bei Latviją. Išsiplėtė pardavimai į JAV rinką, kurioje savo vietą ir pirkėją atrado pašarų gamintojai.

„Pagal eksporto skaičius matome, kad perdirbimo sektoriuje įmonių įdirbis davė gerus rezultatus“, – teigia K. Šimas. Pasako jo, pavyzdžiui, viena didžiausių Lietuvoje sausų pusryčių ir sūrių užkandžių gamintoja – UAB „Naujasis Nevėžis“, pristatė oho! žirnių traškučius, apdovanotus tarptautiniu mastu SIAL Inovacijų parodoje, Lietuvos pramoninkų konfederacijos nominacijoje pelnė „Metų eksportuotojo“ titulą, apdovanota „Lietuvos metų gaminio“ aukso medaliu už sausų pusryčių produktą „Beach party“. 2022 metais įmonė pradėjo eksportuoti produkciją į JAV, Venesuelą, Angolą, Maltą. Šiuo metu produkcija parduodama į daugiau nei 50 valstybių visame pasaulyje.

Kad metai perdirbėjams buvo sėkmingi, teigia ir „Kauno grūdai“ vykdomasis direktorius Remigijus Veikalas. Pasak jo, 2022 m. „Kauno grūdai“ dalyvavo eilėje tarptautinių parodų – PLMA Amsterdam, PLMA Chicago, Interzoo, FI Ingredients, Eurotier, SIAL. Pastarojoje parodoje bendrovės pristatytos greitai paruošiamos ankštinės košės gavo SIAL INNOVATION nominaciją.

„Atitinkamai pagal parodų kryptis, jose pristatėme platų savo gaminamų produktų krepšelį: miltus, miltinius mišinius, padengimo sistemas (džiūvėsėlius), greitai paruošiamas košes, greitai paruošiamus makaronus, mūsų naują projektą – augalinės kilmės produkciją bei mūsų gaminamą naminių gyvūnėlių pašarą. Šiais metais, kaip dauguma gamybinių įmonių, susidūrėme su tais pačiais iššūkiais – pabrangusiomis žaliavomis, išaugusiomis energetikos kainomis. Tačiau vertiname, kad ilgametės patirties dėka, sėkmingai suvaldėme situaciją ir savo ateities planų stipriai nekoreguojame. Ir toliau ieškome galimybių plėstis ir dairomės mums įdomių investicinių projektų. Šiuo metu vienas didžiausių mūsų projektų – naujo greitai paruošiamų makaronų fabriko statybos, kurias planuojame pradėti jau artimiausiu metu. Planuojame, kad fabrikas pradės savo veiklą 2024 metų sausį“, – sako R. Veikalas.

Kita LGPPA narė UAB „Malsena plius“ pelnė Lietuvos metų gaminio aukso medalius už unikalius rinkoje produktus – viso grūdo kapotas avižas bei Spelta manus. Ši bendrovė pagal Europos Sąjungos projektą iki pavasario investuos apie 2.5 mln. eurų kviečių ir rugių malimo technologinės įrangos modernizavimui. Taip pat, kitąmet atnaujins miltų transportą – įsigys du visiškai naujus, tvaresnius miltovežius. Viena didžiausių Lietuvos žemės ūkio verslo grupių „Litagra“ žengia į kalakutų auginimo verslą. „Litagros“ valdomų „Joniškio grūdų“ antrinė įmonė „Sūduvos ūkis“ įsigijo Marijampolės rajone įsikūrusias 29-ias fermas ir pašarų gamyklą. Sėkmingi metai buvo ir naminių gyvūnų augintinių maisto gamintojams UAB AKVATERA LT, priklausantiems UAB KIKA GROUP. Lietuvoje ir Estijoje gyvūnų prekių tinklus valdanti UAB KIKA GROUP šiemet investavo daugiau kaip 5 mln. eurų – gamybos ir sandėliavimo pajėgumų plėtrai, padidino įmonės turimą saulės elektrinę. Investicijų dalis skirta ir skanėstų augintiniams gamybos linijai įrengti. Šiemet UAB AKVATERA LT apdovanota net keturiais aukso ir vienu sidabro medaliu už inovatyvius pašarus augintiniams, parodose apdovanojimais įvertinti ir naminių gyvūnų priežiūros produktai. Ši bendrovė tapo ir Lietuvos metų eksportuotoju.

2022-ieji buvo geri metai ir aukštos pridėtinės vertės inovatyvių produktų gamybai. Grūdą išskaidžius į tam tikrus elementus, gaunama didžiausia pridėtinė vertė. Geras tokios gamybos pavyzdys – įmonė „Roquette Amilina“, gaminanti pasaulinėse rinkose itin vertinamą kviečių glitimą maisto ir pašarų pramonei. Taip pat sėkmingi metai UAB „Grainmore“ – didžiausiam ir moderniausiam dribsnių bei granolos gamintojui ir eksportuotojui, kuris orientuojasi sveikos mitybos srityje.

Biodegalų gamintojai pasiruošę didinti Lietuvos energetinę nepriklausomybę

2022 metais išaugo biodegalus ir biodujas gaminančių įmonių apimtys. Pasvalyje įsikūrusi bendrovė „Kurana“ dirbo pilnu pajėgumu bei didino antros kartos bioetanolio gamybą iš atliekų. Pasak generalinio direktoriaus Jurgio Polujansko, bendrovė jau trejus metus iš žemdirbių superka šlapius kukurūzus etanolio gamybai. Šiemet „Kurana“ supirko 43 tūkst. tonų kukurūzų – arba 67 proc. daugiau nei praėjusiais metais, daug produkcijos eksportavo į užsienio rinkas. Pasak įmonės vadovo, Lietuvos biodegalų gamintojai siekia daugiau produkcijos parduoti vietos rinkoje, deja, Lietuvoje didelę dalį biodegalų rinkos sudaro iš palmių aliejaus šalutinių produktų (PFAD) pagaminti biodegalai. Vis daugiau ES valstybių dėl neigiamos įtakos klimatui, masinio atogrąžų miškų kirtimo riboja ar uždraudžia biodegalus iš palmių aliejaus produktų, tačiau Lietuvoje, deja, vis dar jais prekiaujama.

Pasak J. Polujansko, Lietuva turėtų skatinti vietinių biodegalų gamybą, nes tai didina šalies energetinę nepriklausomybę, mažiau reikia sunaudoti naftos produktų. Taip pat kuriama pridėtinė vertė Lietuvos ekonomikai ir žemės ūkio sektoriui, nes biodegalų sektorius nuperka didelę dalį rapsų ir grūdų, produkcija gaminama vietoje. Be to, padedama kovoti su klimato kaita – biodegalai į atmosferą išmeta 75 proc. mažiau anglies dvideginio nei degalai iš naftos.

Kitąmet „Kurana“ kartu su partneriais planuoja pradėti įgyvendinti ambicingą biometano gamybos projektą. Gamybą planuojama pradėti II metų ketvirtį ir per metus pagaminti 100.000 MWh biometano, jį tiekiant į gamtinių dujų operatoriaus „Amber Grid“ magistralinį dujotiekį.

Kitos biodegalų gamintojos „Mestilla“ generalinio direktoriaus pavaduotojo komercijai Ramūno Tinginio teigimu, šiemet biodegalų sektorius ypatingai rūpinosi vietiniais atsinaujinančios energijos ištekliais, nes rinkoje bendrai energijos išteklių trūksta, o siūlomos kainos muša visus rekordus. Jis taip pat antrina bendrovės „Kurana“ vadovui, kad įmonę labai motyvuoja tai, jog visas biodegalų sektorius svariai prisideda prie energetinės nepriklausomybės, energijos išteklių tiekimo saugumo ir mažina importo poreikį.

Energijos kainos ypač reikšmingos perdirbimo sektoriui. Labiausiai šiemet nukentėjo ir artimiausiu metu patirs daugiau nuostolių tos įmonės, kurios dar nespėjo persiorientuoti į atsinaujinančią energetiką.

2023 m. metus pradės investicijų nuotaikomis

Dar 2022 metų pradžioje asociacija apklausė nares apie artimiausius įmonių planus. Penkerių metų laikotarpyje įmonės nurodė investuosiančios daugiau kaip 0,5 mlrd. eurų. Tuo metu, kada įmonės planavo investicijas, dar niekas nežinojo, kokie Lietuvos ir pasaulio rinkų sukrėtimai laukia Rusijai pradėjus karą Ukrainoje. Tačiau ir pasibaigus sudėtingiems metams, įmonės neketina atsisakyti planų. Pasak asociacijos prezidento K. Šimo, optimistines asociacijos narių nuotaikas lėmė sektoriaus tvarumas. Per artimiausius metus, nepaisant tekusių iššūkių, įmonės yra pasiruošusios plėstis ir atsinaujinti, o dalis jų – augti bene labiausiai, nei kada anksčiau.

„Mūsų asociacijos narės yra numačiusios daugiau kaip pusės milijardo eurų investicijas. Didžiausios jų suplanuotos į ateities technologijas – giluminį grūdų perdirbimą, inovacijas, biodegalų išgavimą, atsinaujinančios energijos projektus“, – sako K. Šimas.

Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacija įkurta 1992 metais dvidešimties tuo metu veikusių grūdų perdirbimo įmonių iniciatyva. Šiuo metu asociaciją vienija 33 grūdus perdirbančios ir jais prekiaujančios įmonės. Šis sektorius kitų sektorių kontekste turi vieną didžiausių potencialą technologijų diegime, pritaikyme bei naujų produktų kūrime, daro didžiulę įtaką šalies ekonominiam vystymuisi, ženkliai prisideda prie regionų tolygumo, padeda išlaikyti ir pritraukti talentingus žmones.

 

Šaltinis: LGPPA

123rf nuotrauka

Dalintis

2023/02/03

Paukščių gripas patvirtinamas vis daugiau žinduolių rūšių: ko tikėtis?

Ypač didelio patogeniškumo paukščių gripo atmaina, pradėjusi plisti prieš pusantrų metų, virusologams kelia didelį susirūpinimą. Šis virusas lėmė apie 208 mln. paukščių visame pasaulyje žūtį. Dar labiau suklusti ...
2023/02/03

Simonas Gentvilas: Balskų užtvanka turės būti atverta žuvims

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas penktadienį susitiko su Tauragės rajono bendruomene ir specialistais aptarti Balskų užtvankos būklę ir jos likimą. Susirinkę gyventojai informuoti, kad užtvankos griauti neplanuojama, tačiau ją eksploatuojanti ...
2023/02/03

Kaip yra prižiūrima kokie nauji maisto produktai patenka ant vartotojų stalo?

Europos Komisija (EK) reaguodama į išaugusį vartotojų susidomėjimą naujuoju maistu – vabzdžiais ir jų miltais, parengė pranešimą, kuriame pateikia atsakymus į dažniausiai vartotojų užduotus klausimus daugelyje Europos ša...
2023/02/03

Statistinio kandidato portretas – vedęs ir pasiturintis 49 metų vyras

Vasario 3 d., likus 30 dienų iki savivaldybių tarybų ir merų rinkimų, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) visuomenei paskelbė oficialiai registruotų kandidatais į savivaldybių tarybų narius ir merus asmenų sąrašus. Juose – duomenys api...
2023/02/03

Moliūgus auginti linksma

Danutė SAULIENĖ su šeima iš Švenčionų rajono, Reškutėnų, kasmet moliūgais užsėja 30 arų lauką, bet ūkininkauja ne tiek dėl naudos, kiek dėl malonumo, kasdien šiomis daržovėmis palepina ir naminius paukščiu...
2023/02/03

Paslaptingas gamtos padaras mena dinozaurų laikus, bet užtvankų įveikti neišmoko

Lietuvoje atrasta nauja vandens žuvų rūšis mokslininkams yra dešimtmečio įvykis. Tačiau brakonierių užmojų nei naujos, nei retos žuvų rūšys nekeičia. Artėjant nėgių nerštui piktadariai puikiai žino vietas, kur jų bus it...
2023/02/03

Naujausi VMI duomenys teikia vilčių, kad alkoholio vartojimo kultūra europietiškės

Naujausi Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) 2022 metų duomenys atskleidė, jog ženkliai sumažėjo degtinės pardavimai – 6,6 proc. Nykstamai mažėja tarpinių produktų – spirituoto vyno pardavimai, kurie per praėjusius metus susitraukė ...
2023/02/03

Ūkininkas Jurijus Michalkevičius renkasi ilgalaikį bendradarbiavimą su konsultantais

Šalčininkų r. ūkininkaujančio Jurijaus Michalkevičiaus augalininkystės ūkio veiklos pradžia skaičiuojama nuo 2007 m. ir 15 hektarų. Dabar žemės plotas išplėstas iki 80. Sėjami rugiai, avižos, grikiai. Šalčininkų krašte ...
2023/02/03

Darbdaviai apie VIKO Veterinarijos studijų programos absolventus

Vilniaus kolegijoje (VIKO) baigusių veterinarijos studijas absolventų įsidarbinimas siekia beveik 93 proc. Taigi, darytina išvada, kad absolventai yra paklausūs darbo rinkoje, nes studijos glaudžiai susijusios su realiomis profesinėmis situ...