Vidutinė metinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 9,5 laipsniai Celsijaus, o tai yra 2,1 laipsnio daugiau už vidutinę daugiametę (1991–2020 metų vidurkis) oro temperatūrą.
Šilčiausiais iki šiol laikyti 2020-ieji, kuomet vidutinė metinė oro temperatūra Lietuvoje siekė 9,2 laipsnius šilumos.
Visi 2024 metai mėnesiai, išskyrus sausį buvo šiltesnį už vidutinę daugiametę tų mėnesių oro temperatūrą.
Pasak tarnybos, tai jau antrasis kartas ne tik per paskutinius ketverius metus, bet ir per visą meteorologinių stebėjimų istoriją, kai vidutinė metinė šalies oro temperatūra peržengia 9 laipsnių Celsijaus riba.
Pažymima, jog vykstant globaliai klimato kaitai, šilčiausių metų penketukas Lietuvoje, registruotas per paskutinius dešimt metų.
Lietuvoje praėjusių metų pavasaris buvo šilčiausias per visą modernių meteorologinių stebėjimų istoriją (t. y. nuo 1961-ųjų), o ilgamečiai Vilniaus oro temperatūros duomenys rodo, kad tai buvo šilčiausias pavasaris per beveik 250 metų.
Taip pat per metus išmatuota 18 paros aukščiausios oro temperatūros rekordų. Ankstesniais metais aukščiausios oro temperatūros rekordų buvo šešiolika, 2022 metais – trylika, o 2021-aisiais – šeši.
Mokslininkai sako, kad pasauliui šylant sutrinka nusistovėję klimato modeliai ir vandens ciklas, dažnėja ir stiprėja ekstremalūs orų reiškiniai.
LHMT primena sausio pirmųjų dienų šilumos rekordus.
Dar 2022 m. gruodžio 31-ąją Lietuvą pasiekė neįprastai šilta oro masė. Kybartuose sušilo iki +10,7 °C, o sausio 1-ąją Druskininkuose išmatuota net +14,9 °C. ki tol absoliuti sausio mėnesio aukščiausia oro temperatūra buvo +12,6 °C (Lazdijai, 2007-01-10). Taigi, ankstesnė reikšmė viršyta net 2,3 laipsnio. Rekordiškai šiltos buvo dar sausio 2 ir 3-oji, kuomet sušilo iki 12,8 ir 11,6 °C. Labai neįprasta šiluma buvo stebima tiek naktį, tiek dieną.
Sausio 1-ąją buvo išmatuoti ir vietiniai šilumos rekordai net 16-oje iš 18 pagrindinių Lietuvos meteorologijos stočių. Iki naujo rekordo išmatavimo labai nedaug pritrūko tik Klaipėdoje (1,2 laipsnio) ir Biržuose (0,4 laipsnio). Tokią anomalią oro temperatūrą Lietuvoje (ir nemažoje Europos dalyje) nulėmė iš pietvakarių plūstelėjęs labai šilto oro srautas nuo pat šiaurės vakarinės Afrikos žemyno dalies.
Pačios šilčiausios sausio mėnesio dienos Lietuvos stebėjimų istorijoje: 2023 m. sausio 1 d. oras sušilo ki 7,6–14,9 laipsnių, tačiau daugelyje vietovių buvo tarp 10–14 laipsnių; 2007 m. sausio 10 d. – iki 9,2–12,6 °C; 2005 m. sausio 8 ir 11 d. – iki 7,3–10,4 °C.
Pats šilčiausias sausis per visą Lietuvos modernių oro temperatūros stebėjimų istoriją pasitaikė 2020 metais. Mėnesio vidurkis siekė net +2,8 °C t. y. net 5,6 laipsnio šilčiau už 1991–2020 m. normą. Tokia vidutinė oro temperatūra būdinga kovo mėn. pabaigoje.
Šiemet sausis, prognozuojama, turėtų būti labai artimas daugiametei normai, o kritulių kiekis – iki 25 proc. didesnis nei standartinė klimato norma
Šalies Vakarinės dalies gyventojams šiuo metu rūpesčių kelia vandens lygio kilimas. Pasak LHMT, stichinis vandens lygis išlieka Minijoje ties Kartena – 535 cm (stichinio riba – 520 cm) ir artimiausiu metu bus pasiektas Akmenoje-Danėje ties Kretinga – 418 cm (stichinio riba – 420 cm).
Pavojingas vandens lygis stebimas Leitėje ties Kūlynais – 219 cm (stichinio riba – 245 cm) ir Minijoje ties Priekule – 495 cm (stichinio riba – 560 cm).
Savo ruožtu Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) perspėja, kad Kretingos rajone Minijos ir Akmenos upėse vandens lygiui pasiekus stichinį lygį, kyla pavojus, kad gali būti užpilti ir šuliniai. Todėl gyventojai raginami nevartoti užlietų šulinių vandens maistui. Toks vanduo gali būti užterštas cheminėmis medžiagomis (nitritais, nitratais ir kt.), mikrooganizmais (atsirandančiais dėl užteršto dirvožemio, žuvusių gyvūnų, pavyzdžiui, graužikų) ir kt. Patariama maistui vartoti fasuotą geriamąjį vandenį ir vadovautis šiame pranešime pateiktomis rekomendacijomis. Pasibaigus potvyniui rekomenduojama šulinius išvalyti ir dezinfekuoti bei atlikti šulinių vandens tyrimus.
BNS ir ŪP portalo informacija