Per 2024 m. sausio-kovo mėn. iš Lietuvos medienos, popieriaus ir jų gaminių bei baldų išvežta už 1,02 mlrd. Eur, t.y. už 9,4% mažesnę sumą nei 2023 m. Importas tuo pačiu laikotarpiu siekė 0,40 mlrd. Eur. Jis sumažėjo 7,9%. Teigiamas prekybos balansas per metus nuo 0,69 mlrd. Eur sumažėjo iki 0,62 mlrd. Eur. Eksportuojamų ir importuojamų gaminių vertė ne retai mažėjo dėl to, kad gamintojai, atsižvelgdami į paklausos pokyčius, buvo priversti mažinti kainas.
Eksportas. 2024 m. pradžioje medienos, popieriaus ir jų gaminių bei baldų eksportas mažėjo panašiu tempu kaip ir bendras eksportas, todėl šių dirbinių dalis bendrame eksporte per metus nepasikeitė ir siekė 11,1%.
Mažėjimą labiausiai sąlygojo sumenkę apvaliosios medienos, surenkamų medinių statinių bei popieriaus ir jo gaminių pardavimai. Eksportuotų baldų vertė sumažėjo 9%, t. y. panašia dalimi kaip ir bendras šakos eksportas. Pjautinės medienos, lukšto, dailidžių ir stalių gaminių eksportą pavyko išlaikyti panašiame lygyje kaip 2023 m. pradžioje. Eksportuojamų drožlių plokščių ir faneros vertė net nežymiai padidėjo.
Vokietija buvo pagrindinė medienos, popieriaus ir jų gaminių bei baldų eksporto rinka kuriai teko 12% eksportuotos produkcijos. Pirmą 2024 m. ketvirtį čia parduota medienos, popieriaus ir jų gaminių bei baldų vertė siekė 125 mln. Eur ir buvo 15% mažesnė nei 2023 m. Švedijos rinkoje šių gaminių pardavimai sumažėjo 19% iki 90 mln. Eur. Švedijai teko 9% bendro šakos eksporto. Prekių pardavimai Norvegijos rinkoje sumažėjo 18% iki 67 mln. Eur. Surenkamų medinių statinių eksportas į Norvegiją sumažėjo beveik per pusę, o stalių ir dailidžių gaminių – ketvirtadaliu. Eksportas į Jungtinę Karalystę sumažėjo 9% ir siekė 89 mln. Eur. Pardavimai Lenkijos rinkoje išliko 2023 m. lygyje (79 mln. Eur). Danijos rinkoje pavyko daugiau parduoti medienos granulių, skiedrų ir surenkamų medinių statinių, dėl ko eksporto vertė išaugo 5% iki 73 mln. Eur.
Importas. Medienos, popieriaus ir jų gaminių bei baldų importas sumažėjo ne taip ženkliai kaip bendras importas. Dėl to šios produkcijos dalis bendrame importe nuo 3,7% padidėjo iki 4,0%.
Labiausiai sumažėjo lukšto, faneros, dailidžių ir stalių gaminių vertė. Bendra įvežtos faneros vertė sumažėjo nors įvežtas faneros kiekis ir padidėjo. Popieriaus ir jo gaminių vertė importe užima didžiausią dalį. Jų importas nuo 96 tūkst. t išaugo iki 108 tūkst. t, o vertė sumažėjo 10% iki 131 mln. Eur.
Pirmą 2024 m. ketvirtį medienos, popieriaus ir jų gaminių, bei baldų iš Lenkijos įvežta už 121 mln. Eur. Importas iš Lenkijos sudarė 30% nuo bendros importuojamos šios produkcijos vertės. Popierius ir jo gaminiai sudarė 31% importo, o baldai 23%.
Importas iš Latvijos per metus sumažėjo 14% iki 57 mln. Eur. Iš Latvijos įvežamų gaminių vertė sudarė 14% bendrame šios produkcijos importe. Importas iš Latvijos buvo tolygiau pasiskirstęs tarp įvairių gaminių grupių. Drožlių plokštės (įskaitant ir OSB) vertė importe sudarė 18%, popierius ir jo gaminiai – 18%, pjautinė mediena - 14%, skiedros, pjuvenos, granulės ir briketai - 12%.
Importas iš Vokietijos sumažėjo 16% iki 34 mln. Eur. Popierius ir jo gaminiai sudarė 46% importo, baldai 28%, o plaušų plokštės - 13%. Importas iš Švedijos sumažėjo 16% ir siekė 26 mln. Eur. Popierius ir jo gaminiai sudarė 59% importo.
Apvalioji padarinė mediena
Eksportas. Pirmą 2024 m. I ketvirtį eksportuota 385 tūkst. m³ apvaliosios padarinės medienos. Tai 14% mažesnis kiekis nei prieš metus. Spygliuočių medienos eksportas, lyginant su 2023 m., padidėjo 5% iki 290 tūkst. m³, o lapuočių sumažėjo 45% iki 95 tūkst. m³.
Per ketvirtį į Latviją išvežta 202 tūkst. m³ medienos, kas yra 12% mažiau nei 2023 m. Spygliuočių medienos į Latviją eksportuota 179 tūkst. m³. Išvežtas medienos kiekis, lyginant su 2023 m., sumažėjo 1%. Lapuočių medienos eksportas, lyginant su 2023 m. sumažėjo per pusę iki 24 tūkst. m³.
Eksportas į Švediją padidėjo 4% iki 65 tūkst. m³. Didžiąją dalį eksporto sudarė spygliuočių popierrąsčiai. Jų per ketvirtį išvežta 39 tūkst. m³, t. y. du su puse karto daugiau nei prieš metus. Beržo popierrąsčių eksportas nuo 46 tūkst. m³ 2023 m. sumažėjo iki 26 tūkst. m³ 2024 m.
Per ketvirtį į Lenkiją eksportuota 59 tūkst. m³ apvaliosios medienos, t. y. 40% mažiau nei 2023 m. Panašiu santykiu sumažėjo tiek spygliuočių, tiek lapuočių medienos eksportas. Spygliuočių medienos išvežta 26 tūkst. m³, o lapuočių 33 tūkst. m³.
Eksportas į Suomiją nuo 35 tūkst. m³ 2023 m. sumažėjo iki 29 tūkst. m³ 2024 m. didžiąją eksporto dalį (17,4 tūkst. m³) sudarė spygliuočių popierrąsčiai. Jų eksportas per metus sumažėjo 5%, o lapuočių sumažėjo 30% iki 11,5 tūkst. m³.
2023 m. pabaigoje padidėjo apvaliosios medienos eksportas į Kiniją. Primą 2024 m. ketvirtį eksporto apimtys buvo panašios – 17 tūkst. m³. Eksportuojama buvo tik spygliuočių mediena.
Importas. Apvaliosios padarinės medienos per ketvirtį importuota 90 tūkst. m³. Palyginti su 2023 m., importas padidėjo 38%. Didžiąją šio kiekio dalį sudarė lapuočių mediena – 49,5 tūkst. m³, spygliuočių medienos įvežta 40,6 tūkst. m³. Įvežtas lapuočių medienos kiekis per metus padidėjo du kartus, o spygliuočių nepasikeitė.
Visa Lapuočių mediena įvežta iš Latvijos. Spygliuočių medienos iš jos įvežta vos 0,5 tūkst. m³. Iš Lenkijos įvežta 38 tūkst. m³ spygliuočių medienos. Prieš metus jos įvežta kiek daugiau 39 tūkst. m³. Per ketvirtį lapuočių medienos neįvežta.
Pjautinė mediena
Eksportas. Pirmą 2024 m. ketvirtį eksportuota 268 tūkst. m³ pjautinės medienos, t. y. 9% daugiau nei 2023 m. Spygliuočių medienos eksportas, lyginant su 2023 m., padidėjo 15% iki 213 tūkst. m³. Per ketvirtį lapuočių medienos išvežta 56 tūkst. m³, t. y. 7% mažiau nei prieš metus.
Pagrindine spygliuočių medienos eksporto rinka šiais metais buvo Vokietija. Į ją išvežta 28 tūkst. m³ šios medienos. Lyginant su 2023 m. eksportas padidėjo 10%. Spygliuočių medienos eksportas į Australiją padidėjo pusantro karto iki 26 tūkst. m³. Panašia dalimi išaugo eksportas į Pietų Korėją ir Belgiją, kur atitinkamai parduota 21 tūkst. m³ ir 11 tūkst. m³ spygliuočių medienos. Eksportas į Nyderlandus išaugo nuo 9 tūkst. m³ iki 16 tūkst. m³, o Saudo Arabiją nuo 6 tūkst. m³ iki 13 tūkst. m³. Tuo tarpu eksportas į Ispanija nuo 15 tūkst. m³ sumažėjo iki 6 tūkst. m³.
Pagrindine pjautinės lapuočių medienos rinka ir toliau išliko Vokietija. Iš 56 tūkst. m³ lapuočių medienos Vokietijoje parduota 23 tūkst. m³, arba 12% daugiau nei 2023m. Pardavimai Nyderlanduose nepasikeitė ir sudarė 3,6 tūkst. m³. Tuo tarpu eksportas į Belgiją sumažėjo 28% iki 5,6 tūkst. m³. Pardavimai Italijos rinkoje nuo 5,2 tūkst. m³ sumažėjo iki 3,1 tūkst. m³.
Importas. Pirmą 2024 m. ketvirtį pjautinės medienos importuota 145 tūkst. m³, arba 5% daugiau nei 2023 m. Spygliuočių medienos importas padidėjo 6% iki 111 tūkst. m³. Lapuočių medienos įvežta 34 tūkst. m³, kas yra 3% daugiau nei prieš metus.
Pirmą 2024 m. ketvirtį 31%, nuo bendro spygliuočių pjautinės medienos kiekio, buvo įvežtas iš Latvijos. Importas iš jos padidėjo 4% iki 34 tūkst. m³.
Importas iš Švedijos nuo 32 tūkst. m³ sumažėjo iki 19 tūkst. m³. Švedišką medieną pakeitė mediena iš Ukrainos ir Lenkijos. Iš Ukrainos įvežtas medienos kiekis padidėjo du kartus iki 19 tūkst. m³. Importas iš Lenkijos nuo 1,5 tūkst. m³ padidėjo iki 6,7 tūkst. m³. Spygliuočių medienos iš Suomijos ir Estijos įvežta atitinkamai 16 tūkst. m³ ir 14 tūkst. m³, t. y. dešimtadaliu daugiau nei prieš metus.
Trečdalis importuotos lapuočių pjautinės medienos buvo įvežta iš Ukrainos. Importas sudarė 11 tūkst. m³, t. y. buvo panašus kiekis kaip ir 2023 m. Importas iš Lenkijos sumažėjo dešimtadaliu iki 9,2 tūkst. m³. Dar 6,5 tūkst. m³ šios medienos įvežta iš Latvijos.
Drožlių plokštės
Eksportas. Drožlių ir OSB (orientuotos drožlių plokštės) plokščių eksportuota 69 tūkst. m³ (iš šio kiekio 2,9 tūkst. m³ OSB). Per metus bendras eksportuotų plokščių kiekis padidėjo 36%.
Pardavimai Lenkijos rinkoje padidėjo pusantro karto iki 49 tūkst. m³. Eksportas į Vokietiją padidėjo 4% iki 16 tūkst. m³. Dar 2,7 tūkst. m³ buvo išvežta į Latviją ir 1,4 tūkst. m³ į Estiją. Beveik pusę į Estiją išvežto kiekio sudarė OSB plokštės (0,6 tūkst. m³). Didžioji likusio OSB plokščių eksporto dalis (2,1 tūkst. m³) išvežta į Lenkiją.
Importas. Importuotas drožlių ir OSB plokščių kiekis per metus padidėjo 12% iki 109 tūkst. m³. OSB įvežta 19 tūkst. m³ (2023 m. – 17 tūkst. m³).
Pagrindinė plokščių tiekėja išliko Lenkija iš kurios įvežta 51 tūkst. m³ (iš šio kiekio 4,3 tūkst. m³ OSB). Importui iš Lenkijos neaugant, įvežamų latviškų plokščių kiekiai (46 tūkst. m³) gali greitai susilytinti lenkiškų. Importas iš Latvijos per metus padidėjo 17%. OSB plokščių importe iš Latvijos buvo kiek daugiau - 13 tūkst. m³. Iš kitų šalių įvežami plokščių kiekiai buvo gerokai mažesni. Iš Vokietijos jų įvežta 2,9 tūkst. m³, o Slovakijos 2,7 tūkst. m³.
Baldai
Eksportas. 2024 m. I ketvirtį iš Lietuvos baldų eksportuota už 569 mln. Eur, t. y. už 9% mažesnę sumą nei 2023 m. Medinių baldų eksportas, nuo 403 mln. Eur 2023 m., sumažėjo iki 355 mln. Eur 2024 m. Mediniai baldai eksporte sudarė 62%.
Visose pagrindinėse baldų eksporto rinkose parduotų baldų vertė sumažėjo. Vokietijos rinkoje baldų parduota už 69 mln. Eur, t. y. už 14% mažesnę sumą nei prieš metus. Į Švediją baldų išvežta už 64 mln. Eur, t. y. už penktadaliu mažesnę sumą nei prieš metus. Eksportas į Jungtinę Karalystę sumažėjo 7% iki 62 mln. Eur. Eksportas į Norvegiją ir Daniją sumažėjo dešimtadaliui iki atitinkamai 46 mln. Eur ir 42 mln. Eur.
Jungtinė Karalystė buvo pagrindinė medinių baldų eksporto rinka. Per ketvirtį jų čia parduota už 48 mln. Eur, kas sudarė 78% nuo bendros jų vertės. Į Vokietiją medinių baldų išvežta už 46 mln. Eur, JAV ir Švediją – po 28 mln. Eur, Prancūziją – 27 mln. Eur.
Importas. 2024 m. I ketvirtį baldų importas, lyginant su tuo pačiu 2023 m. laikotarpiu, padidėjo 4% ir siekė 89 mln. Eur. Medinių baldų per pusmetį įvežta už 29 mln. Eur.
2024 m. pirmą pusmetį baldų iš Lenkijos įvežta už 28 mln. Eur, tai yra už 5% didesnę sumą nei 2023 m. Importas iš Kinijos išaugo 25% iki 11,6 mln. Eur, o Vokietijos 19% iki 9,4 mln. Eur. Iš Italijos įvežamų baldų vertė sumažėjo 21% iki 8,3 mln. Eur.
Mediniai baldai importe sudarė 33%. Iš Lenkijos jų įvežta už 12,5 mln. Eur, Vokietijos – 4,4 mln. Eur, Italijos – 2,5mln. Eur.
VMT informacija