Kaunas +7,1 °C Dangus giedras
Pirmadienis, 11 Geg 2026
Kaunas +7,1 °C Dangus giedras
Pirmadienis, 11 Geg 2026




2027 metams patvirtinta mažesnė miškų kirtimų norma

2026/05/06


Padidink tekstą

Aplinkos ministras Kastytis Žuromskas savo įsakymu patvirtino 4,6 proc. mažesnę valstybinių miškų pagrindinių ir tarpinių kirtimų normą 2027 metams, lyginant su 2026 metais ministro patvirtinta norma. Tai yra didžiausias kirtimų normos sumažinimas per pastaruosius metus.

Kirtimų norma valstybiniuose miškuose sumažinta nuo Vyriausybės patvirtintų maksimaliai leidžiamų iškirsti nuo 11 850 ha iki 10 660 ha, o kirtimų apimtys juose – nuo 3 620 iki 3 257 tūkst. kietmetrių medienos. Į kirtimų normą nebeįskaičiuojami II miškų grupės brandūs medynai, kurie paliekami natūraliam formavimuisi.

Sprendimas priimtas atsižvelgiant į Valstybinės miškų tarnybos (VMT) siūlymą dėl Vyriausybės patvirtintos 2024–2028 metų laikotarpio metinės valstybinių miškų pagrindinių miško kirtimų normos bei nuo 2024 metų įsigaliojusius su miško kirtimais susijusius teisinio reguliavimo pokyčius.

Pagrindinių miško kirtimų norma – tai tam tikram laikotarpiui nustatytas pagrindiniais miško kirtimais iškirsti miško plotas ir jame nustatytas kertamų medžių stiebų likvidinės medienos kiekis kubiniais metrais, kurį viršyti draudžiama, bet pasiekti – neprivaloma.

„Toks sprendimas po diskusijų priimtas atsižvelgus į aplinkosauginių organizacijų išsakytus pasiūlymus dėl miškų išsaugojimo ir į medienos pramonės atstovų poreikį planuojant veiklą. Norime, kad Lietuva atsakingai naudotų miškų išteklius: turėtų ir stiprią pramonę, ir vertingus miškus. Iš miškų gaunamą naudą svarbu vertinti ne tik gaunamos medienos kiekiu“, – sako aplinkos ministras K. Žuromskas. 

Kirtimų normos mažinimą lemia jau įsigalioję arba greitai įsigaliosiantys teisiniai miško naudojimo apribojimai. Nuo praėjusių metų liepos 1 d. įsigaliojo Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pakeitimas, draudžiantis paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose vykdyti plynuosius ir atvejinius pagrindinius miško kirtimus. Nuo šių metų sausio 1 d. įsigaliojo šio įstatymo pakeitimai, ribojantys pagrindinius miško kirtimus 20 km atstumu į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą nuo valstybės sienos su Rusijos Federacija ir su Baltarusijos Respublika bei 100 m atstumu nuo miestų ir miestelių teritorijų ribų. Taip pat aplinkos ministro įsakymais patvirtinti nauji Europos Bendrijos svarbos natūralių miško buveinių plotai, kuriuose draudžiami pagrindiniai miško kirtimai arba leidžiami tik atrankiniai pagrindiniai miško kirtimai.

2023–2028 metų valstybinių miškų pagrindinių miško kirtimų norma buvo nustatyta Vyriausybės nutarimu, atsižvelgiant į šalies miškuose paruošiamos medienos kiekį bei į tolygaus miško naudojimo principus.

Vyriausybė penkerių metų laikotarpiui nustato metinę valstybinių miškų pagrindinių miško kirtimų normą, o Aplinkos ministerija kasmet paskirsto šią normą atskiriems valstybinių miškų valdytojams. Aplinkos ministro įsakymu tvirtinamas tiek pagrindinių, tiek tarpinių kirtimų pasiskirstymas, tačiau jokiu būdu neviršijant Vyriausybės nustatytos metinės ribos.

Ši norma taikoma visiems valstybinių miškų valdytojams.  

Svarbu pažymėti, kad kirtimų norma nustato tik viršutinę leistiną ribą – ji neįpareigoja miškų valdytojų ją pasiekti, tačiau aiškiai draudžia ją viršyti.

Miško kirtimų normos nustatomos siekiant subalansuoti miškų naudojimą ir jų apsaugą – užtikrinti biologinės įvairovės išsaugojimą, miško socialinių funkcijų tęstinumą ir tai, kad miškai būtų naudojami nepažeidžiant jų natūralaus atsikūrimo galimybių.

 

AM informacija

Dalintis
2026/05/11

Pieno produktų rezervas: gelbėjimo ratas sektoriui?

Pieno sektoriui neišbrendant iš krizės, raginama sukurti nacionalinį pieno miltelių ir sviesto rezervą, superkant pieną iš pripažintų žemės ūkio kooperatyvų. Ši ir kitos priemonės minimos Lietuvos socialdemokratų partij...
2026/05/11

Seime – idėja skelbti referendumą dėl atsiskaitymo grynaisiais

Grupė pozicijos ir opozicijos parlamentarų siūlo skelbti patariamąjį referendumą ir išsiaiškinti piliečių valią dėl atsiskaitymo grynaisiais pinigais.
2026/05/11

Ramygalietė L. Kiškienė: „Desertai man daugiau nei tik saldumynai“

Panevėžys (JP.lt). Ramygaloje gyvenanti Laima Kiškienė yra žmogus, kurio veikla sunkiai telpa į vieną apibrėžimą. Ji – septintos kartos ramygalietė, chemijos, technologijų ir dailės mokytoja, keramikė, amatų rezidencijos „Savos ...
2026/05/11

„Historia natualis“: VU bibliotekoje – paroda, kviečianti pažinti spalvų ir atradimų kupiną gamtos mokslų pasaulį

Vilniaus universiteto (VU) Gamtos istorijos katedros įkūrimo 245 m. sukakčiai paminėti gegužės 12 d. 16 val. VU bibliotekoje atidaroma paroda „Historia naturalis: gamtos mokslai Vilniaus universitete 1781–1832 m.“ ...
2026/05/11

Žemės ūkio paskirties žemė: ką svarbu žinoti apie paskirties keitimo galimybes

Įsigyjant ar valdant žemės ūkio paskirties žemę svarbu žinoti, kad jos naudojimui taikomos aiškios taisyklės. Praktikoje vienas dažniausių klausimų būna dėl galimybės keisti šios žemės paskirtį ir naudoti ją kitai veiklai. Nacionalin...
2026/05/11

„Norvelita“ pernai pasitraukė iš Ukrainos, tikisi toliau dirbti pelningai

Žuvies produktų gamybos ir prekybos grupė „Norvelita“, pernai uždirbusi 11,5 mln. eurų grynojo pelno, galutinai pasitraukė iš Ukrainos pardavusi nuomotas gamybos patalpas.
2026/05/10

Ar tikrai tuoj neliks miškų?

Viešojoje erdvėje dažnai pasigirsta nuogąstavimų apie esą masiškai kertamus miškus Lietuvoje. Pasak miškininkystės sektoriaus atstovų, dalijimasis emocijas provokuojančiais kirtimų vaizdais visuomenėje sėja nepagrįstą p...
2026/05/10

Limuzinų augintojas: reikalavimų kartelė – aukščiausia, bet išmokos – mažiausios

Kelmės r. Ūpainių k. ūkininkas Vytautas Barkauskas pirmuosius limuzinus įsigijo prieš tris dešimtmečius. Tuomet iš Vokietijos buvo įvežta dešimt telyčių ir bulius reproduktorius. Patyręs limuzinų augintojas nuo „Ū...